Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Saulius Zajarskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. J., atstovaujamo advokato padėjėjos G. P., skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, O. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas, atstovaujamas advokato padėjėjos G. P., pateikė skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, kuriuo prašo: atnaujinti praleistą terminą skundui dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės 2026 m. liepos 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-26-5-28929 ir nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-5-28927 pateikti. Panaikinti 2026 m. liepos 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-5-28929 ta dalimi, kuria visas 473,57 Eur atlygis antstolei įtrauktas į 902,70 Eur likusią iš pareiškėjo išieškoti vykdymo išlaidų sumą, bei atitinkama apimtimi pakeisti 2026 m. liepos 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-5-28927, įpareigojant antstolę perskaičiuoti iš pareiškėjo išieškotiną atlygio ir bendrą vykdymo išlaidų sumą pagal faktinę išieškojimo apimtį ir kiekvienai vykdomajai bylai taikytiną Sprendimų vykdymo instrukcijos redakciją. Pareiškėjas nurodo, kad vykdomosios bylos pradėtos skirtingais laikotarpiais. Keturios vykdomosios bylos pradėtos iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., o vykdomoji byla Nr. 0005/21/00024 pradėta jau galiojant naujesnei Sprendimų vykdymo instrukcijos tvarkai. Be to, pačiame skundžiamame apskaičiavime atskirai įvardytos „iki 2019-08-01 dienos susidariusios vykdymo išlaidos“. Todėl antstolė, nustatydama jai tenkančio atlygio dydį, privalėjo atsižvelgti į kiekvienai vykdomajai bylai pagal jos pradžios laiką taikytiną Sprendimų vykdymo instrukcijos redakciją. Pereinamosios nuostatos numato, kad iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. pradėtose vykdomosiose bylose vykdymo išlaidos skaičiuojamos pagal iki tol galiojusią tvarką. Taip pat nurodo, kad iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punktas (o tą pačią proporcingumo taisyklę įtvirtina ir vėlesnės Instrukcijos redakcijos) dalinio išieškojimo atveju antstolio atlygio dydį tiesiogiai sieja su faktiškai pasiektu išieškojimo rezultatu. Todėl, išieškojus tik dalį vykdomų reikalavimų, antstoliui tenkanti atlygio dalis negali būti nustatoma neatsižvelgiant į faktiškai atliktą išieškojimą. Skunde taip pat pažymima, kad visas 902,70 Eur vykdymo išlaidų likutis 2026 m. liepos 21 d. nurodymu Nr. S-26-5-28927 buvo įtrauktas į 4 779,86 Eur priverstinai nurašomą iš pareiškėjo banko sąskaitų sumą. Taigi iš pareiškėjo realiai siekiama priverstinai išieškoti visą apskaičiavime nurodytą 473,57 Eur atlygio antstolei dydį, nors pateikti dokumentai neleidžia nustatyti, kad visa ši atlygio suma pagal faktinę išieškojimo stadiją jau yra teisėtai išieškotina. Antstolė išnagrinėjusi pareiškėjo atstovės pateiktą skundą 2026 m. rugpjūčio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S-26-5-33080, kuriuo atnaujino pareiškėjui praleistą skundo pateikimo terminą. Patvarkyme antstolė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiami antstolės procesiniai veiksmai nesukėlė jokių realių teisinių padarinių. Priėmus 2026 m. liepos 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-5-28929 ir 2026 m. liepos 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-5-28927, iš pareiškėjo nebuvo išieškotos jokios pinigų lėšų sumos, o į antstolės depozitinę sąskaitą nebuvo pervestos jokios lėšos. Tai reiškia, kad ginčijamas vykdymo išlaidų apskaičiavimas faktiškai nebuvo įvykdytas, pareiškėjo turtinė padėtis nepasikeitė, o jo teisės ar įstatymų saugomi interesai nebuvo realiai pažeisti. Antstolės vertinimu, pats skundo dalykas yra susijęs ne su įvykusiomis teisinėmis pasekmėmis, bet su hipotetine galimybe joms atsirasti ateityje. Antstolė taip pat nurodė, kad pakartotinai įvertinus skundžiamų procesinių dokumentų teisėtumą bei teisingumą nustatyta, kad antstolio atlygis apskaičiuotas netinkamai, t. y. antstolio atlygis apskaičiuotas 473,57 Eur, kai turėtų būti 465,26 Eur (Pastaba: antstolio atlygis apskaičiuojant 2026 m. liepos 21 d.). Kadangi antstolio atlygį automatiškai skaičiuoja Antstolių informacinė sistema (AIS) atsižvelgdama į išieškotinų sumų dydį, tikėtina, kad 2026 m. liepos 21 d. galimai įvyko sistemos sutrikimas, kuris galėjo įtakoti klaidingai apskaičiuotas vykdymo išlaidas, todėl antstolio atlygis tikslintinas, inicijuojant pakartotinį vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Vykdomojoje byloje Nr. 0005/21/00024 išieškoma ne tik skolos ir bylinėjimosi išlaidų suma, bet taip pat ir teismo priteistos procesinės 5 proc. dydžio metinės palūkanos, todėl išieškotina suma kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną kinta, t. y. didėja. Tuo tarpu nuo išieškotinos sumos dydžio tiesiogiai priklauso ir antstolio atlygio dydis. Šiai dienai, t. y. 2026 m. rugpjūčio 21 d., bendra išieškotina baudų ir skolos suma yra 3 879,78 Eur. Pareiškėjas nereiškia jokių prieštaravimų dėl išieškotinų baudų/ skolos dydžio. Antstolė taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad areštas turėtų būti taikomas tik baudų/ skolos sumai bei administravimo išlaidoms, tačiau ne antstolio atlygiui. Toks aiškinimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 753 straipsnio įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir praktiškai padarytų vykdymo procesą neįgyvendinamą. Papildomai pažymėjo, kad 2026 m. rugpjūčio 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-26-5- 32968 antstolės patikslino antstolio atlygį bei 2026 m. rugpjūčio 21 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-5-33019 atitinkamai pakeitė arešto mastą, todėl pareiškėjo skundžiami antstolės procesiniai veiksmai nėra aktualūs. Pareiškėjo atstovė teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentavo, kad nagrinėjamu atveju antstolės argumentas apie „informacinį pobūdį” paneigiamas dar akivaizdžiau: antstolė visą apskaičiavime nurodytą vykdymo išlaidų likutį (su visu atlygiu) tą pačią dieną perkėlė į nurodymą priverstinai nurašyti lėšas. Nurodymas bankui nurašyti pinigines lėšas yra priverstinio vykdymo veiksmas, tiesiogiai suvaržantis skolininko nuosavybę, o ne informacija. Pažymėjo, kad atlygis antstoliui už dalinį įvykdymą yra ne fiksuotas, o nuo faktinio išieškojimo rezultato priklausantis dydis. Atlygis, kuris pagal įstatymą priklauso tik proporcingai faktiniam išieškojimui, negali būti priverstinai išieškomas anksčiau, negu jis uždirbtas. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo penkias bylas: Vykdomoji byla Nr. 0005/17/01643 dėl 510,00 Eur civilinės baudos išieškojimo, išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2VP-2438-769/2017;

(duomenys neskelbtini) O. R., naudai pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-10670-676/2020.

2026 m. liepos 21 d. priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-26-5-28929, kuriuo apskaičiuota, kad vykdant pareiškėjo atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas yra patirtos 1 012,48 Eur dydžio vykdymo išlaidos. Dalis, t. y. 109,78 Eur, vykdymo išlaidų yra padengtos. Likusi vykdymo išlaidų suma - 902,70 Eur. 2026 m. liepos 21 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-5-28927, kuriuo areštuotos visos pareiškėjo vardu atidarytos banko sąskaitos, arešto mastas nustatytas 4 779,86 Eur. Pagal šį nurodymą nuo areštuotų pareiškėjo banko sąskaitų jokios piniginės lėšos nebuvo nurašytos ir pervestos į antstolės depozitinę banko sąskaitą.

Kaip matyti iš pareiškėjo suformuluoto prašymo, pareiškėjas skundžia ir prašo panaikinti 2026 m. liepos 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-5-28929 ta dalimi, kuria visas 473,57 Eur atlygis antstolei įtrauktas į 902,70 Eur likusią iš pareiškėjo išieškoti vykdymo išlaidų sumą taip pat pakeisti 2026 m. liepos 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-5-28927, dalyje dėl vykdymo išlaidų, kurias sudaro atlygis antstoliui (473,57 Eur), išieškojimo. Matyti, kad pareiškėjas iš esmės ginčija atliktus antstolės procesinius veiksmus, motyvuodamas tuo, kad antstolė negali išieškoti viso apskaičiuoto atlygio už vykdymą, o atlygis turi būti skaičiuojamas proporcingai pagal išieškotų lėšų sumą, atitinkamai antstoliui tenkanti atlygio dalis negali būti įtraukta į nurodymą nurašyti pinigines lėšas iš skolininko sąskaitų. Skolininkas taip pat pažymi, kad vykdymo išlaidos turi būti skaičiuojamos pagal kiekvienos vykdomosios bylos pradžios metu galiojusias Sprendimų vykdymo instrukcijos normas.

Atsižvelgiant į tai, kad vienas skundo prašymų buvo atnaujinti praleistą terminą skundo pateikimui, o antstolė šį terminą atnaujino ir skundą išnagrinėjo, dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą pagrindo teismui pasisakyti nėra.

Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo (viso antstoliui tenkančio atlygio dydžio nurodymo)

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

Priverstinis vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Vykdymo išlaidas, jų apmokėjimą ir išieškojimą iš skolininko reglamentuoja CPK 609 – 611 straipsniai. CPK 609 straipsnio 1 dalis vykdymo išlaidas skirsto į tris pagrindines grupes: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis).

Iš pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad 2026 m. liepos 21 d. atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-26-5-28929, kuriame nurodyta 473,57 Eur atlygis antstolei ir ši suma įtraukta į 902,70 Eur likusią iš pareiškėjo išieškoti vykdymo išlaidų sumą. Pareiškėjo ir jo atstovės teigimu antstolis negali apskaičiuoti visos hipotetiškai mokėtinos atlygio sumos, o turi atlygį skaičiuoti proporcingai išieškotų lėšų sumai.

Administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte, o atlygio antstoliui apskaičiavimo tvarka detalizuota 110-113 punktuose. Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punkte nustatyta, kad instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos ir specialios nuostatos, nustatančios atlygio antstoliui apmokėjimo ir išieškojimo tvarką, atsižvelgiant į vykdomosios bylos procesinę eigą, priklausomai nuo to, kada skolininkas sumoka skolą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 152 punkte nustatyta, kad jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatyta terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Be to, pozicija, kad nurodytu atveju antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog antstolis negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo.

Vykdymo išlaidų apskaičiavimo forma yra nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 priede. Skundžiamas 2026 m. gegužės 28 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-26-180-14458 atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus antstolio procesinių dokumentų formos reikalavimus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 priedas). Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas imperatyvas naudoti instrukcijos prieduose nurodytas procesinių dokumentų formas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas). Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-26-5-28929 buvo parengtas Antstolių informacinėje sistemoje, jame aiškiai nurodyti vykdymo išlaidų dydžiai, pareiškėjas informuotas, kad vadovaujantis CPK 82 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 135, 136 punktais, vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.

Teismas pažymi, kad toks pareiškėjo teisės normų aiškinimas yra teisiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad CPK 609 straipsnis bei Vykdymo išlaidų dydžių lentelė aiškiai reglamentuoja vykdymo išlaidų struktūrą, kurios viena iš dalių yra atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (ar jo dalies) įvykdymą. Teismų praktikoje ir vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra aiškiai atribojamos dvi skirtingos procedūros ir stadijos: Vykdymo išlaidų apskaičiavimas (nustatymas) – atliekamas priimant patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir Išieškotų lėšų paskirstymas – atliekamas faktinio lėšų gavimo ir jų išmokėjimo stadijoje pagal CPK 753 straipsnį. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, antstolis, užvesdamas vykdomąją bylą ar tikslindamas vykdymo išlaidas, privalo informuoti šalis apie potencialią bendrą vykdymo proceso kainą, kurią skolininkas turės sumokėti, jei sprendimas bus įvykdytas visiškai. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas atlieka informacinę ir kartu vykdomojo dokumento funkciją. Jame nurodomas visas (fiksuotas arba procentinis) atlyginimo dydis, apskaičiuotas nuo visos vykdomajame dokumente nurodytos išieškotinos sumos. Tai leidžia skolininkui žinoti savo bendros prievolės mastą. Teisės aktai nenumato pareigos antstoliui kas kartą, atlikus dalinį išieškojimą, iš naujo perrašyti ar mažinti patį vykdymo išlaidų apskaičiavimą (patvarkymą), nes bendra skolos ir vykdymo išlaidų suma nesikeičia tol, kol nėra visiškai padengiama.

Pareiškėjo interesai ir proporcingumo principas yra visiškai apsaugomi kitoje stadijoje – paskirstant išieškotas lėšas. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, jeigu iš skolininko išieškota suma yra nepakankama visiems reikalavimams patenkinti (t. y. vyksta dalinis išieškojimas), išieškotos lėšos skirstomos proporcingai. Tai reiškia, kad gavęs dalį įmokos, antstolis negali visos šios sumos nukreipti tik savo viso apskaičiuoto atlyginimo dengimui. Jis privalo gautą sumą padalyti proporcingai: dalis tenka kreditoriaus reikalavimui dengti, dalis – faktinėms (būtinosioms) vykdymo išlaidoms, ir tik atitinkama proporcinga dalis – antstolio atlyginimui. Tokiu būdu, nors apskaičiavime ir yra įrašyta visa atlygio suma, realiai vykdymo proceso eigoje antstolis pasisavina tik tą atlyginimo dalį, kuri atitinka faktiškai išieškotos skolos dalį. Jei vykdomoji byla būtų nutraukta ne visiškai įvykdžius sprendimą, antstolis turėtų teisę tik į tą atlyginimo dalį, kuri proporcinga realiai jo išieškotai sumai.

Dėl vykdymo išlaidų įtraukimo į priverstinai nurašomų lėšų sumą

Pareiškėjas (skolininkas) skunde taip pat laikosi pozicijos, kad jo turtui bei lėšoms taikomas areštas turėtų apsiriboti tik pagrindinės skolos (baudų) bei administravimo išlaidų suma, o antstolio atlyginimo dalis (visas atlyginimo dydis) neturėtų būti įtraukta į areštuojamą sumą. Pareiškėjo įsitikinimu realiai siekiama priverstinai išieškoti visą apskaičiavime nurodytą 473,57 Eur atlygio antstolei dydį, nors pateikti dokumentai neleidžia nustatyti, kad visa ši atlygio suma pagal faktinę išieškojimo stadiją jau yra teisėtai išieškotina. Teismas šį argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą ir prieštaraujantį vykdymo proceso principams bei teisiniam reguliavimui. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo išlaidos yra išieškomos iš to paties skolininko turto kaip ir pagrindinis reikalavimas. Įstatymų leidėjas vykdymo išlaidas (kurių neatskiriama dalis, pagal CPK 609 straipsnį, yra atlyginimas antstoliui) prilygina pačiai skolai jos išieškojimo privalomumo prasme. Turto ir lėšų areštas vykdymo procese atlieka apsaugomąją ir užtikrinamąją funkciją. Jo tikslas – garantuoti, kad valstybės vardu priimtas ir vykdytinas sprendimas bus realiai bei visiškai įvykdytas, o vykdymo proceso šalys ir valstybė nepatirs nuostolių. Sutiktina su antstolės 2026 m. rugpjūčio 21 d. patvarkyme, kuriuo išnagrinėtas skundas, išdėstytais argumentais, kad jeigu areštas būtų taikomas tik pagrindinei skolai, likusi prievolės dalis – vykdymo išlaidos ir teisėtas antstolio atlygis – liktų visiškai neužtikrinti. Tai sudarytų sąlygas skolininkui paslėpti ar perleisti likusį turtą ir taip išvengti teisės aktuose nustatytos pareigos padengti priverstinio vykdymo sukelto proceso sąnaudas. Antstolio atlygis nėra savavališkas ar šalutinis mokestis – tai įstatymu nustatyta privaloma vykdymo išlaidų dalis, atsirandanti dėl paties skolininko neteisėto elgesio (laiku neįvykdytos prievolės). Kadangi skolininkas nevykdė savo pareigos savanoriškai, jam tenka ne tik pagrindinė prievolė, bet ir visos dėl priverstinio vykdymo atsiradusios finansinės pasekmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vykdymo išlaidų išieškojimas yra viešojo intereso dalis, užtikrinanti efektyvų teisingumo vykdymą. Todėl antstolis, vykdydamas areštą, privalo apskaičiuoti bendrą skolos ir vykdymo išlaidų dydį ir taikyti apribojimus būtent šiai bendrai sumai.

Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijų taikymo

Pareiškėjas skunde teigia, kad vykdomosios bylos pradėtos skirtingais laikotarpiais, keturios vykdomosios bylos pradėtos iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., o vykdomoji byla Nr. 0005/21/00024 pradėta jau galiojant naujesnei Sprendimų vykdymo instrukcijos tvarkai. Be to, pačiame skundžiamame apskaičiavime atskirai įvardytos „iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. dienos susidariusios vykdymo išlaidos“. Todėl antstolė, nustatydama jai tenkančio atlygio dydį, privalėjo atsižvelgti į kiekvienai vykdomajai bylai pagal jos pradžios laiką taikytiną Sprendimų vykdymo instrukcijos redakciją.

Antstolė nagrinėdama skundą pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose apskaičiuotų vykdymo išlaidų suma - 933,02 Eur. Iš jų 109,78 Eur jau yra padengta, todėl likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma sudaro 823,24 Eur. Akcentavo, kad padengta tik dalis administravimo išlaidų, o antstolės atlygis iki šiol nėra padengtas net iš dalies.

Iš 2026 m. liepos 21 d. patvarkymo - vykdymo išlaidų apskaičiavimo turinio, matyti, kad antstolė, nurodydama iki šio patvarkymo priėmimo faktiškai patirtas vykdymo išlaidas jas teisėtai fiksavo pagal tų išlaidų atsiradimo bei bylų užvedimo metu galiojusias Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijas. Esminis skolininko nesutikimas kyla dėl to, kad patvarkyme nurodytas bendras (maksimalus) atlygis antstolei už visos likusios skolos išieškojimą. Ši suma rodo, kokį maksimalų atlygį antstolė turės teisę gauti ateityje, jeigu (ir kai) bus visiškai išieškota visa bendra skolos suma. Kadangi šis bendro išieškojimo ir lėšų paskirstymo procesas vyksta dabar, antstolė, nustatydama šį perspektyvinį atlygį, privalėjo vadovautis patvarkymo priėmimo momentu galiojančia Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija. Teisės aktai įpareigoja antstolį taikyti skaičiavimo taisykles, galiojančias procesinio veiksmo (šiuo atveju – naujo vykdymo išlaidų patikslinimo patvarkymo priėmimo) metu.

Šiuo metu galiojanti Sprendimų vykdymo instrukcija numato specialią atlygio skaičiavimo tvarką, kai išieškojimas iš to paties skolininko vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 114 straipsnis). Bendro išieškojimo atveju visos skolos yra sumuojamos būtent tam, kad skolininkas būtų apsaugotas nuo atskirų, minimalių ir brangesnių tarifų taikymo kiekvienoje byloje izoliuotai.

Užuot skaičiavus atlygį kiekvienai bylai atskirai (kas skolininkui galėtų būti finansiškai nepalankiau dėl fiksuotų minimaliųjų atlygio ribų taikymo keliose bylose), instrukcija reikalauja nustatyti bendrą atlygio sumą nuo bendro prievolės masto. O už ankstesnius laikotarpius – kiek realiai darbo buvo padaryta ir kiek sumų išieškota – tiek antstolei jau yra priskirta ir išskaičiuota pagal senąsias taisykles. Kaip nurodė antstolė 109,78 Eur vykdymo išlaidų yra padengta, o antstolės atlygis iki šiol nėra padengtas net iš dalies. Kaip minėta antstolės atlygis skaičiuojamas į ateitį, nurodant kiek antstolė uždirbtų, jeigu pavyktų visa apimtimi išieškoti iš skolininko skolas. Kadangi išieškojimo veiksmai nukreipti į ateitį ir vykdomi dabar, tai antstolė pagrįstai atlygį skaičiuoja pagal dabar galiojančias taisykles. Tuo tarpu atlygio skaičiavimas pagal vykdymo veiksmų pradžios momentu galiojusias normas būtų tik retrospektyvus skaičiavimas kiek antstolė būtų tuo metu uždirbusi, jeigu būtų išieškota skolos suma tuo laiku (pavyzdžiui iki 2019 metų).

Antstolė vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentelėje aiškiai nurodė, kokia suma už kokį atliktą procesinį veiksmą yra paskaičiuota. Visi antstolės atlikti vykdymo išlaidų paskaičiavimai pagrįsti vykdomosiose bylose esančiais duomenimis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė taikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus įkainius, jų neviršydama.

Atsižvelgus į visą tai, kaip teisiškai nepagrįsti, atmestini pareiškėjo skundo argumentai dėl 2026 m. liepos 21 d. Vykdymo išlaidu apskaičiavimo Nr. S-26-5-28929 teisėtumo ir pagrįstumo, juolab, kad antstolė perskaičiavo atlygio sumą ir 2026 m. rugpjūčio 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-26-5- 32968 patikslino antstolio atlygį bei 2026 m. rugpjūčio 21 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-5-33019 atitinkamai pakeitė arešto mastą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti 2026 m. liepos 21 d. antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-5-28927, dalyje dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo L. J. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti. Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0005/17/01643, Nr. 0005/17/01775, Nr. 0005/18/00690, Nr. 0005/18/01185 ir Nr. 0005/21/00024 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei. Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.