Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-09-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1258-459/2026

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2026-09-10Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2026-10-29Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-10
Bylos Nr.
e2S-1258-459/2026
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-15001-2026-3
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Pareiškėjas
P. V.
Suinteresuotas asmuo
AB SEB bankas
Civilinė byla Nr. e2S-1258-459/2026Teisminio proceso Nr. 2-29-3-15001-2026-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 10 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė E. M. ir akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmė2026 m. birželio 4 d. teisme gautas pareiškėjo P. V. pareiškimas (skundas) dėl antstolės E. M. veiksmų. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės E. M. vykdomais priverstinio vykdymo veiksmais (priemonėmis) vykdomosiose bylose, dėl to prašoma šių veiksmų sustabdymo, skubių apsaugos priemonių taikymo ir grąžinti iš pensijos sutarties išmokos nurašytas lėšas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėTelšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2026 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) dėl antstolės veiksmų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai: Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pirmiausia pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Antstoliui visiškai ar iš dalies atsisakius patenkinti skundą, jis kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla perduodamas kompetentingam apylinkės teismui. Tiesiogiai į teismą asmuo gali kreiptis CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais, kai antstolis skundo per įstatyme nustatytą terminą neišnagrinėja arba, jo visiškai ar iš dalies netenkinęs, neperduoda skundo teismui. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2026 m. birželio 1 d. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų pateikė tiesiogiai teismui, prieš tai nepasinaudojęs CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta privaloma išankstine skundo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo pateiktame dokumente buvo įkeltas antstolės patvarkymo fragmentas, iš jo turinio matyti, jog anksčiau antstolei pateiktas pareiškėjo dokumentas buvo vertintas kaip prašymas, o ne skundas dėl konkretaus antstolės procesinio veiksmo. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta CPK 510 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant pareiškėjas turėtų teisę su skundu dėl antstolės veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą. Dėl to pareiškėjo skundą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 510 straipsnio 2 dalies pagrindu.III. Atskirojo skundo argumentaiPareiškėjas (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti jo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo kitam teisėjui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nesilaikė CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos. Nurodo, kad visus skundus pirmiausia pateikia antstolei ir tik jai jų neišnagrinėjus ar neatlikus pareiškėjo pageidaujamų veiksmų kreipiasi į teismą. Pareiškėjas teigia, kad ir nagrinėjamu atveju pirmiausia kreipėsi į antstolę, o tik vėliau – į teismą, todėl priešinga pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjas taip pat kelia abejones dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo ir nurodo, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Šiuos argumentus jis iš esmės grindžia teisėjos ankstesniais jam priimtais procesiniais sprendimais, jos dalyvavimu nagrinėjant kitas su pareiškėju susijusias bylas ir, pareiškėjo vertinimu, netinkamu jo procesinių dokumentų bei įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, nurašytos lėšos buvo skirtos jo pragyvenimui, todėl jų nurašymas pažeidžia proporcingumo ir socialinio teisingumo principus. Teismas