- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-30
- Bylos Nr.
- e2S-1493-965/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13520-2026-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Kreditorius
- SUA1
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VšĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis Ramūnas Kamarauskas, išieškotojai SUA1 , Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, viešoji įstaiga „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Ramūno Kamarausko 2026 m. balandžio 28 d. patvarkymo Nr. S-26-55-9126 pagrindu atliekamus vykdymo veiksmus ir uždrausti jam skelbti pareiškėjui priklausančios ½ dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Esminiai nutarties motyvai: Nurodė, jog byloje esantys duomenys nepagrindžia pareiškėjo argumento, jog laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą lemia tai, kad antstolis Ramūnas Kamarauskas nukreipė išieškojimą į pareiškėjo pinigines lėšas, kurių visiškai pakanka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl varžytynių vykdymas yra nepagrįstas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad akivaizdžių įrodymų, paneigiančių varžytynių skelbimo pagrįstumą, pareiškėjas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjas siekia iš esmės to paties tikslo kaip ir skundu dėl antstolio veiksmų, t. y. sustabdyti išieškojimą iš žemės sklypo. Todėl tenkinus pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, net neišnagrinėjus jo skundo, pareiškėjas laikinai pasiektų rezultatą, kurio siekia pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis išieškotojų interesų ar bus proporcingas jų interesų į operatyvų skolos išieškojimą suvaržymui.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas PRS1 (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį ir teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui Ramūnui Kamarauskui tęsti pareiškėjui priklausančios ½ dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teigia, jog antstolis 2026 m. balandžio 28 d. dienos patvarkymu Nr. S-26-55-9126 paskelbė pareiškėjui priklausančios ½ dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) važtytynes. Apelianto manymu, varžytynių paskelbimui nėra būtinumo ir pagrindo, kadangi antstolis R. Kamarauskas jau nukreipė išieškojimą į jam priklausančias pinigines lėšas, jos yra areštuotos ir jų pakanka įsiskolinimui bei vykdymo išlaidoms padengti.
Nurodo, jog išieškojimas iš piniginių lėšų yra imperatyviai numatytas CPK 664 straipsnio 2 dalyje, nustatant, jog pirmiau yra išieškoma iš piniginių lėšų, o ne iš nekilnojamojo turto.
Tvirtina, jog antstolio I. Gaidelio kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl 105 748,38 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės J. B. pareiškėjo naudai. Skolininkei priklausantis turtas buvo realizuotas, gautos piniginės lėšos yra pas antstolį I. Gaidelį, todėl yra tik laiko klausimas, kada antstolis I. Gaidelis perves į antstolio R. Kamarausko depozitinę sąskaitą piniginių lėšų sumą, reikalingą pareiškėjo turimam įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai įrodinėjimo naštą, jog laikinosios apsaugos priemonės nepažeis išieškotojos interesų, perkėlė pareiškėjui.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo, jog varžytynės nesukelia pasekmių, dėl kurių palankus teismo sprendimas negalėtų būti neįvykdytas. Mano, kad varžytynių tikslas ir yra sukelti tokias pasekmes, dėl kurių jų paskelbimas negalėtų būti laikomas neteisėtu, kadangi teisėje galioja veiksmų teisėtumo principas jų atlikimo metu ir veiksmai laikomi neteisėtais tik po jų nuginčijimo, kai iki jų nuginčijimo nebuvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, draudžiančios atlikti tam tikrus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso nutraukimo
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Ramūno Kamarausko kontoroje pareiškėjo PRS1 atžvilgiu buvo vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0055/21/01785, 0055/22/00327, 0055/22/01085, 0055/22/01231, 0055/22/01334, 0055/22/01931, 0055/23/00005, 0055/23/00171, 0055/23/00219, 0055/23/01513, 0055/24/00265, 0055/25/00155, 0055/25/00233, 0055/26/00011, 0055/26/00710 atitinkamai išieškotojų SUA1 , Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, viešosios įstaigos „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai. Antstolis Ramūnas Kamarauskas minėtose vykdomosiose bylose 2026 m. balandžio 28 d. parengė pranešimą Nr. S-26-55-9126 „Dėl varžytynių paskelbimo“, jame nurodyta, jog 2026 m. balandžio 28 d. paskelbtos skolininkui PRS1 priklausančio turto – ½ dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) varžtynės. PRS1 , nesutikdamas su aptariamu antstolio 2026 m. balandžio 28 d. pranešimu (patvarkymu) Nr. S-26-55-9126, pateikė skundą (2026 m. gegužės 7 d.) dėl antstolio veiksmų, prašydamas minimą patvarkymą panaikinti.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-24319-905/2026 paliko nenagrinėtą pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų, kuriuo jis prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti minėtą antstolio Ramūno Kamarausko 2026 m. balandžio 28 d. patvarkymą Nr. S-26-55-9126 paskelbti pareiškėjui priklausančios ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) varžytynes, kadangi varžytynės yra atšauktos ir vykdomoji byla užbaigta.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju apeliantas atskiruoju skundu prašo ne tik panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdyti antstolio Ramūno Kamarausko 2026 m. balandžio 28 d. patvarkymo Nr. S-26-55-9126 pagrindu atliekamus vykdymo veiksmus (uždrausto skelbti minėtas varžytynes) – taikymo, bet taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to paties antstolio Ramūno Kamarausko patvarkymo (2026 m. balandžio 28 d. Nr. S-26-55-9126), kurio vykdymas yra atšauktas.
Klaipėdos apygardos teismas, 2026 m. liepos 22 d. gavęs apelianto PRS1 2026 m. gegužės 28 d. atskirąjį skundą DOK-99639 dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties (kartu su prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones), 2026 m. liepos 23 d. nutartimi nutarė įpareigoti antstolį Ramūną Kamarauską pateikti teismui duomenis: i) kokia yra 2026 m. balandžio 28 d. patvarkymu Nr. S-26-55-9126 paskelbtų pareiškėjui PRS1 priklausančios ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) varžytynių eiga, ar jos įvyko, pasibaigė, buvo atšauktos, ar kita?; ii) kokia yra vykdomųjų bylų, kuriose buvo paskelbtos minėtos varžytynės ir priimtas skundžiamas patvarkymas, eiga, ar nurodytos vykdomosios bylos yra vykdomos, ar jos yra užbaigtos?
2026 m. liepos 27 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas antstolio Ramūno Kamarausko raštas DOK-40415, jame antstolis nurodė, jog, be kita ko, 2026 m. gegužės 25 d. į antstolio depozitinę sąskaitą gautas UAB „Romiris“ pavedimas už skolininką PRS1 , kuriuo iki varžytynių pabaigos buvo patenkinti visi išieškotojų reikalavimai ir sumokėtos visos vykdymo išlaidos. Antstolis kartu su aptariamu raštu pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog 2026 m. gegužės 25 d. UAB „Romiris“ už PRS1 į antstolio Ramūno Kamarausko depozitinę sąskaitą pervedė 32 048,50 Eur. Antstolis 2026 m. gegužės 26 d. patvarkymu Nr. S-26-55-11098 atšaukė apeliantui priklausančios ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iš pateiktos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Antstolių informacinės sistemos 2026 m. liepos 24 d. suvestinės matyti, jog visos, anksčiau šioje nutartyje minėtos skolininko atžvilgiu vykdytos vykdomosios bylos, yra užbaigtos.
Pažymėtina, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: i) besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir ii) jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019). Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019).
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Aptartos nuostatos taikytinos nagrinėjant ir atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimo nagrinėjimas šioje byloje tapo netikslingas, kadangi nebeliko apeliacijos objekto. Šios nutarties 5, 6 punktuose jau nustatyta, jog vykdomosios bylos, kuriose buvo priimtas antstolio 2026 m. balandžio 28 d. patvarkymas Nr. S-26-55-9126 paskelbti apeliantui priklausančios ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes ir kurio vykdymą pareiškėjas iš esmės siekė sustabdyti, teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (jis skundžiama nutartimi buvo netenkintas ir tai sudarė apeliacijos objektą), yra užbaigtos visiškai įvykdžius vykdomuosius dokumentus. Tai patvirtina ne tik minėtas antstolio 2026 m. liepos 27 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktas raštas DOK-80415, bet ir su juo pateiktas priedas – VĮ Registrų centro Antstolių informacinės sistemos 2026 m. liepos 24 d. suvestinė apie pareiškėją PRS1 . Dar daugiau, antstolio 2026 m. balandžio 28 d. patvarkymu Nr. S-26-55-11098 paskelbtos varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) (kurių vykdymą apeliantas siekė sustabdyti teikdamas prašymą pirmosios instancijos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) yra atšauktos CPK 703 straipsnio 1 dalies pagrindu (iki varžytynių pabaigos patenkinus išieškotojų reikalavimus ir apmokėjus visas vykdymo išlaidas).
Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies nuostatas vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamu atveju apelianto atžvilgiu užvestos vykdomosios bylos buvo užbaigtos CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. visiškai atsiskaičius su kreditoriais.
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebeliko teisinio pagrindo apeliacine tvarka nustatyti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantui iš esmės neliko materialinio teisinio suinteresuotumo, kad būtų taikomos jo prašytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat nebėra ir apeliacijos objekto, kadangi varžytynės, kurias apeliantas siekė sustabdyti, prašydamas pirmosios instancijos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra atšauktos ir vykdomosios bylos užbaigtos, todėl apeliacinis procesas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteko prasmės. Dėl nurodytų priežasčių, taip pat vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Nutraukus apeliacinį procesą, apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338–339 straipsniais, teismas
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties, nutraukti.