Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis Norvegijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis KAL1 nesunkiai sužalojo žmogų: jis 2025-09-04, apie 18.40 val., gyvenamojo namo vidiniame kieme, adresu (duomenys neskelbtini), galva trenkė nukentėjusiajam NKA1 į nosies sritį, taip padarydamas nosies kaulų lūžį su įspaudimu kairėje šoninėje nosies srityje ir minkštųjų audinių sutinimą, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo KAL1 kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Jo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieš kitą asmenį, kad tokiais veiksmais jį žaloja, numatė savo veikos padarinius ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad laiduotojos pateikti duomenys patvirtina prašyme nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog laiduotoja LAD1 yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui KAL1. Byloje nustatyta, kad KAL1 padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, savo kaltę pripažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis dirba užsienyje, turi nuolatinį pajamų šaltinį ir yra socialiai integruotas. Teismas neturi pagrindo sutikti su prokuroro argumentu, kad vien ta aplinkybė, jog kaltinamasis nesutinka su visa nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma, savaime neleidžia konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų buvimo. KAL1 savo noru visiškai atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą 588,40 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajam padarytą 759,02 Eur turtinę žalą visiškai pripažįsta ir taip pat sutinka atlyginti, o dėl neturtinės žalos teisiamojo posėdžio metu nurodė vykdysiantis teismo sprendimą ir atlyginsiantis teismo nustatyto dydžio neturtinę žalą nukentėjusiajam. Kaltinamasis teismui pateikė rašytinį įsipareigojimą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog įsipareigoja nukentėjusiajam NKA1 atlyginti pastarojo patirtą 759,02 Eur turtinę žalą ir neturtinę žalą, kurios dydį nustatys teismas (b. l. 198). Kaltinamojo gynėjas pateikė duomenis, jog kreipėsi į nukentėjusiojo atstovą, prašydamas pateikti nukentėjusiojo banko sąskaitos numerį, kad kaltinamasis galėtų atlyginti žalą, tačiau, gynėjo teigimu, atsakymo raštu jis negavo, bet telefoninio skambučio metu atstovas nurodė, jog banko sąskaitos numerį pateiks tik po nuosprendžio paskelbimo (b. l. 199). Pažymėtina, jog vien kaltinamojo nesutikimas su nukentėjusiojo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiu negali būti tapatinamas su atsisakymu atlyginti žalą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis vengtų vykdyti savo turtines prievoles ar ateityje neatlygintų nukentėjusiajam teismo nustatyto dydžio žalos. Atsižvelgiant į tai, kad KAL1 dirba, gauna pajamas, savo iniciatyva atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos ir išreiškė aiškų įsipareigojimą atlyginti likusią teismo nustatytą žalą, yra pakankamas pagrindas manyti, kad padaryta ir teismo priteista žala bus visiškai atlyginta. Kartu teismas vertina kaltinamojo asmenybę, jo socialinius ir šeiminius ryšius, požiūrį į padarytą veiką bei laiduotojos galimybę daryti jam teigiamą įtaką apibūdinančių duomenų visumą, kuri leidžia pagrįstai manyti, kad KAL1 ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o nagrinėjama nusikalstama veika buvo atsitiktinio, situacinio pobūdžio, o ne jo ankstesnio elgesio, gyvenimo būdo pasekmė. Todėl, nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumą, yra pagrindas KAL1 atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos LAD1 atsakomybei, nustatant minimalų 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67, 69 straipsniais, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam NKA1 padarytą turtinę ir neturtinę žalą per 1 metų laidavimo terminą.

Nukentėjusysis NKA1 byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 759,02 Eur turtinės žalos bei 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 183–186). Į bylą pateikti mokėjimo kvitai (b. l. 187) pagrindžia nukentėjusiojo NKA1 patirtas 759,02 Eur gydymosi išlaidas, jos priežastiniu ryšiu yra susijusios su įvykdytu nusikaltimu, jas pripažįsta ir kaltinamasis, todėl ši ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai ir iš kaltinamojo KAL1 nukentėjusiojo NKA1 naudai priteistina 759,02 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Ieškinį dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis NKA1 grindžia tuo, kad kaltinamojo KAL1 tyčiniais smurtiniais veiksmais jam buvo padarytas nosies lūžimas ir pažeisti du dantys. 2025-09-10 jam buvo atlikta nosikaulio lūžio uždara operacija. Po operacijos jis ir toliau buvo gydomas ambulatoriškai. Jis buvo priverstas tęsti nosies plovimus jūros vandeniu, buvo naudojami lašai nosiai, analgetikai pagal poreikį, reikėjo laikytis režimo, buvo ribojamas fizinis aktyvumas, dėl taikyto gydymo jis patyrė įvairių nepatogumų. Po operacijos dėl stiprių vaistų ir narkozės jis negalėjo normaliai orientuotis aplinkoje, jautė silpnumą ir didelį fizinį skausmą. Nosis stipriai kraujavo, buvo įdėti tamponai kraujavimui stabdyti, todėl gydytojai negalėjo skirti tam tikrų vaistų. Dėl nuolatinio kraujavimo ir stipraus skausmo jis tris naktis visiškai negalėjo miegoti, taip pat negalėjo normaliai kvėpuoti ir valgyti. Atlikus operaciją, jam buvo sunku bendrauti su aplinkiniais žmonėmis, jis visą laiką jautė didelį diskomfortą, ilgą laiką negalėjo normaliai kvėpuoti per nosį. Net ir praėjus mėnesiui po operacijos, nosis buvo užsikimšusi, ir jis iki šiol dažnai jaučia skausmą toje vietoje, kur buvo atlikta operacija. Po operacijos atlikimo gydytoja informavo, kad ateityje gali prireikti ir plastinės operacijos, kad nosis visiškai sugytų. Nors buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl nosies lūžimo, dantų ir kitų sužalojimų jis patyrė didelį fizinį skausmą, didelį diskomfortą, ilgalaikius emocinius išgyvenimus ir nepatogumus, apsunkintą bendravimą su aplinkiniais žmonėmis. Jis turėjo vaikščioti be dantų, negalėjo laisvai šypsotis, dėl to jautė didelę gėdą ir diskomfortą bendraudamas su žmonėmis, kad aplinkiniai pastebės jo išvaizdos pokyčius. Dėl to sumažėjo jo pasitikėjimas savimi, jis vengė bendravimo. Šie sveikatos sutrikimai ir išvaizdos pasikeitimai jam sukėlė ilgalaikį emocinį stresą, nerimą, pažeminimo jausmą bei neigiamai paveikė jo kasdienį gyvenimą ir psichologinę savijautą.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam NKA1 priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltų padarinių pobūdį ir trukmę, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, nepatogumus ir emocinius išgyvenimus, kaltinamojo kaltės formą, taip pat vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad kaltinamojo tyčiniu smurtiniu veiksmu nukentėjusiajam buvo padarytas nosies kaulų lūžis be žymesnio poslinkio. Dėl patirto sužalojimo NKA1 nuo 2025-09-10 iki 2025-09-12 buvo gydomas ligoninės stacionare, jam, taikant bendrinę nejautrą, atlikta nosikaulio lūžio uždara repozicija: koreguota nosikaulio fragmento impresija kairėje ir patiesinta nosies ašis, tamponuotos nosies landos. 2025-09-12 nukentėjusysis išrašytas ambulatoriniam gydymui, rekomenduota tęsti nosies tualetą – plovimus jūros vandeniu, vartoti paskirtus nosies lašus bei analgetikus pagal poreikį, nustatytas fizinio aktyvumo ribojimas iki 4 sav. po operacijos. Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad aptariamo 2025-09-04 įvykio metu nukentėjusiajam buvo sulaužytas tiltinis protezas 23–22 dantų srityje. Jau kitą dieną po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į gydytoją odontologą, buvo nuimti skaitmeniniai atspaudai, fiksuotas sąkandis, atliktos fotografijos, o 2025-09-09 pritvirtintas naujas cirkonio vainikėlis ant 23-io implanto su 22-o danties konsole (b. l. 78–79). Neabejotina, kad tokio pobūdžio sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir reikšmingų kasdienio gyvenimo nepatogumų. Jam buvo atlikta operacija taikant bendrinę nejautrą, taikytas stacionarinis ir vėliau ambulatorinis gydymas, tam tikrą laiką buvo apsunkintas kvėpavimas per nosį, ribojamas fizinis aktyvumas. Dėl dantų protezo pažeidimo nukentėjusysis taip pat patyrė papildomų nepatogumų. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad patirti sužalojimai, jų gydymas ir laikini išvaizdos pokyčiai nukentėjusiajam sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinį diskomfortą, nerimą bei tam tikrą laiką apsunkino įprastą socialinį gyvenimą. Kita vertus, nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, reikšminga ir tai, kad pooperacinė eiga buvo sklandi, o komplikacijų nekilo. Kaip matyti iš medicininių dokumentų, nosies tamponai pašalinti jau antrą parą, o stacionare (nuo 2025-09-10) gydytas nukentėjusysis jau 2025-09-12 buvo išrašytas tęsti gydymo ambulatoriškai. Dantų protezas taip pat buvo atkurtas per gana trumpą laiką – naujas cirkonio vainikėlis prisuktas 2025-09-09. Byloje nėra objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam išliko sunkūs ar negrįžtami sveikatos sutrikimai, buvo nustatytas ilgalaikis nedarbingumas ar reikšmingi nuolatiniai kasdienio gyvenimo apribojimai. Nors nukentėjusysis nurodė, kad iki šiol jaučia apsunkintą kvėpavimą, skausmą ir kad ateityje gali prireikti plastinės nosies operacijos, byloje nėra medicininių duomenų, patvirtinančių, jog tokia operacija jam šiuo metu yra paskirta ar objektyviai būtina. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Teismo vertinimu, 2 000 Eur suma yra pakankama ir teisinga kompensacija NKA1 už nusikalstama veika sukeltą fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo KAL1 nukentėjusiojo NKA1 naudai priteisiant 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis NKA1 pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis patyrė 500 Eur išlaidų už advokato jam suteiktas teisines paslaugas (b. l. 188–189). Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu, tai nepaneigia galimybės iš jo priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas atstovo advokato paslaugoms apmokėti. Nors tokiu atveju baudžiamoji byla nutraukiama, teismas nustato, kad asmens veikoje yra visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai, todėl, vadovaujantis specialiąja BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gali būti išieškotos nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos (Vilniaus apygardos teismo 2026-02-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-167-468/2026). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo patirtas išlaidas sudaro jo atstovavimas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bei civilinio ieškinio surašymas (b. l. 188). Prašymas dėl išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, teismo vertinimu, yra pagrįstas ir tenkintinas, nukentėjusiojo NKA1 turėtos išlaidos – 500 Eur – jo atstovo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo KAL1.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

KAL1 atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos LAD1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą KAL1 nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai LAD1, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl KAL1 baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti KAL1, kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 69 straipsniais, KAL1 skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam NKA1 padarytą 759,02 Eur turtinę ir 2 000 Eur neturtinę žalą per 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Nukentėjusiojo NKA1 pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo KAL1 nukentėjusiojo NKA1 naudai priteisti 759,02 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo KAL1 nukentėjusiajam NKA1 500 Eur jo turėtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.