- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-167-468/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34544-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Daiva Kazlauskienė, Giedrė Telksnienė
- Nukentėjusysis
- V.P., P.P., N.B.
- Advokatai
- Gitana Martyšienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jurgitos Kolyčienės ir Giedrės Telksnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L.V.A. gynėjos advokatės Gitanos Martyšienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025-12-18 nuosprendžio, kuriuo L.V.A., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotos J.A. atsakomybėn, 1 metams, be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.
Iš „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą priteista atlyginti nukentėjusiojo V.P. naudai 840 Eur neturtinei žalai, nukentėjusiojo P.P. naudai 3360 Eur neturtinei žalai, nukentėjusiosios N.B. naudai 2520 Eur neturtinei žalai.
Iš L.V.A. priteista nukentėjusiųjų V.P., P.P. ir N.B. naudai atlyginti po 500 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. L.V.A. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2023-09-08, apie 14.00 val. Trakų r. sav. magistralinio kelio (duomenys neskelbtini)“ (pastb. – iš kelio pavadinimo pašalinta raidė „T“) (duomenys neskelbtini) kilometre, Vilniaus kryptimi (pastb. – vairuodamas) jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Audi Q5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9 punktą, numatantį, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, KET 117 punkto 3 priedo I skyriaus 1.1 punkto reikalavimus nevažiavo kuo dešiniau nuo ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur kirtęs ištisinę eismo liniją sukėlė eismo įvykį, tai yra važiuodamas minėtu keliu, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančia transporto priemone „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužaloti transporto priemonės „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir kartu važiavę keleiviai, tai yra transporto priemonės vairuotojui P.P. patyrus sužalojimus – poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, kraujosruvą kaklo minkštuose audiniuose kairėje pusėje ir kaklo septinto slankstelio skersinį ataugos lūžį kairėje, nukentėjusiajam P.P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviams – N.B. patyrus sužalojimus – kairės pusės II-IX šonkaulių ir kairės mentės kūno lūžius, žaizdas kaktos ir kaklo kairėse pusėje, kairės alkūnės sumušimą pasireiškusį patinimu – nukentėjusiajai N.B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, V.P. patyrus sužalojimus – poodinę kraujosrūvą dešinio klubo srityje – nukentėjusiajam V.P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais L.V.A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L.V.A. gynėja advokatė G.Martyšienė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025-12-18 nuosprendį ir nukentėjusiųjų patirtas proceso išlaidas priteisti atlyginti iš valstybės lėšų.
3. Gynėjos vertinimu skundžiamas nuosprendis dalyje dėl proceso išlaidų nukentėjusiesiems atlyginimo iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L.V.A. yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti keičiamas. Apeliaciniame skunde, aptariant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103, 105 straipsnių nuostatas nurodoma, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis BPK 303 straipsnio 4 dalimi, L.V.A. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais, teismas, priešingai nei nurodoma nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, priėmė ne apkaltinamąjį nuosprendį, o nuosprendį, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, todėl proceso išlaidos turi būti išieškomos iš valstybės.
4. Gynėjos teigimu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinų proceso išlaidų dydžio, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti“ (toliau – ir Rekomendacijos). Šios rekomendacijos taikomos įgyvendinant BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatą, kuomet teismas sprendžia išteisinto asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
6. Teismo posėdžio metu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L.V.A. gynėjos advokatės apeliacinis skundas atmestinas
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L.V.A. gynėjos apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama jo kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir sprendimas atleisti L.V.A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta iš apelianto atlyginti nukentėjusiųjų patirtas proceso ir prašoma šią nuosprendžio dalį pakeisti, mano, kad neteisingą sprendimą lėmė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti BPK straipsniai, reglamentuojantys apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Rekomendacijomis, kurios taikomos tik priimant išteisinamąjį nuosprendį.
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L.V.A. gynėjos apeliacinį skundą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas proceso išlaidų išieškojimo klausimą nors ir nenurodė taikomos įstatymo normos, tačiau priešingai nei apeliaciniame skundu nurodo apelianto gynėja, priėmė teisingą sprendimą, todėl nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Šios išvados nekeičia ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pateikiama nuoroda į BPK 303 straipsnio 2 dalį, kuri laikytina rašymo apsirikimu, nesutrukdžiusiu teismui priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo.
9. Apeliacinis skundas grindžiamas dvejopo pobūdžio argumentais: 1. negalimumu iš asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal laidavimą, išieškoti nukentėjusio asmens patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti; 2. nepagrįstu vadovavimusi Rekomendacijomis nustatant atlygintinų išlaidų dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK VIII skyriuje (103 – 106 straipsniai) apibrėžta proceso išlaidų sąvoka bei reglamentuota jų atlyginimo/išieškojimo tvarka. Iš tiesų, proceso išlaidų, taip pat ir išlaidų, kurias patyrė nukentėjęs asmuo dėl jam suteiktų advokato ar advokato padėjėjo paslaugų atlyginimo tvarka priklauso nuo to, kokios rūšies galutinis procesinis sprendimas yra priimamas, tačiau tai nesuteikia pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad visais atvejais, kuomet asmens atžvilgiu priimamas nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, nukentėjusiojo patirtos proceso išlaidos išieškomos ne iš kaltojo asmens, o iš valstybės.
10. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso išlaidos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka atlyginamos, kai: 1. procesas nutraukiamas, 2. kaltinamasis išteisinamas, 3. asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti. Pažymėtina, jog lingvistiškai aiškinant aptariamą normą, joje nėra įvardinta gynėjos nurodoma sąlyga – priimamas nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama. Priešingai, vartojama sąvoka „procesas nutraukiamas“, kuri nenukreipia į gynėjos minimą BPK 303 straipsnį. Teisės doktrinoje išaiškinta, kad proceso nutraukimas pagal šią normą suprantamas kaip atvejai, kuomet nėra asmens, iš kurio būtų galima išieškoti proceso išlaidas (M.Kazlauskas ir kt. „Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso komentaras. I-IV dalys“, 2003, Vilnius, 265 p).
11. Tuo tarpu BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms atlyginti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės suprantamas kaip teismo priimtas sąlyginis arba nesąlyginis sprendimas atsisakyti teisės pripažinti nusikalstamą veiką padariusį asmenį kaltu ir atleisti jį nuo pareigos patirti tokios veikos sukeliamus baudžiamuosius teisinius padarinius, siejamus išimtinai su apkaltinamuoju nuosprendžiu. Teismas, pripažinęs, kad asmuo pagrįstai kaltinamas padaręs konkrečią nusikalstamą veiką, ir kartu nustatęs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus, atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės, įskaitant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-976/2025). Nagrinėjamu atveju L.V.A. atžvilgiu priimtu skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta, kad jo veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, tačiau, vadovaujantis BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta. Tai, kad L.V.A. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato darbo apmokėjimą priteisimo iš L.V.A. ir toks sprendimas atitinka BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas
12. Pažymėtina, jog ir asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, pvz. BK 37 straipsnio pagrindais, patirtų išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti priteisimas iš valstybės laikomas esminiu BPK pažeidimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-976/2026). Taip pat kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės atsako už padarytą žalą, kadangi tokiu teismo sprendimu nustatoma, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-162-654/2025). Tai gi, aptariamu atveju priimtas sąlyginis nuosprendis, pripažinti, kad kaltinimas asmeniui padarius nusikalstamą veiką, yra įrodytas, savo esme neišteisina asmens, o atleidžia, kaip minėta, nuo baudžiamosios atsakomybės (bausmės). Atsižvelgiant į tai gynėjos argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi aptariamu atveju, sprendžiant dėl proceso išlaidų atlyginimo, yra aktuali būtent BPK 106 straipsnio 2 dalis. Priešingo sprendimo priėmimas neatitiktų nei proceso įstatymo normų, nei teismų praktikos.
13. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo dalimi, kuria teigiama, jog vertinant priteisiamų išlaidų dydį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Rekomendacijų nuostatomis. Nors gynėja nurodo, kad Rekomendacijos taikomos tik tais atvejais, kai yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, vis tik toks apeliacinio skundo argumentas neatitinka nei Rekomendacijų turinio, nei teismų praktikos išaiškinimų. Gi Rekomendacijų 1 punkte nurodyta, kad rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo numato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Iš šios normos konstrukcijos matyti, kad rekomendacijos nėra taikomos išskirtinai tik įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo gynėjo suteiktoms paslaugoms ir juolab tik atvejais, kuomet priimamas išteisinamasis nuosprendis. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį būtent aptariamose Rekomendacijose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-1214/2024). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jomis vadovautis.
14. Kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų turėti proceso išlaidų dydžiai, nėra pernelyg užaukštinti, jų dydis iš esmės nėra ginčijamas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.
15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L.V.A. gynėjos advokatės apeliacinį skundą daro išvadą, kad priešingai nei skunde nurodo gynėja, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas išieškoti iš L.V.A., o nustatydamas jų dydį pagrįstai vadovavosi Rekomendacijomis, taigi teisės taikymo ir įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Dėl gynėjos argumentų, jog jei nukentėjusieji iš karto būtų kreipęsi į draudimo bendrovę, tai iš karto būtų atlyginta žala, todėl jie nebūtų patyrę atstovavimo išlaidų, kolegija pažymi, jog kiekvienas asmuo yra individualus ir savo žinių ir supratimo lygyje pasirenka procesinių teisių gynybos būdus ir metodus, kurie yra nekvestionuojami, todėl šių gynėjos argumentų, kolegija neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės apeliacinio skundo nagrinėjimui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apelianto gynėja, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L.V.A. gynėjos advokatės Gitanos Martyšienės apeliacinį skundą atmesti.