- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- eAS-2781-662/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05232-2026-5
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Dainius Raižys, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Pareiškėjas
- Callida
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apygardos prokuratūra
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apygardos prokuratūra) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Callida“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2026 m. birželio 16 d. sprendimo / akto Nr. 2D-15665 (Nr. 2D13403) dalį, kuria atsisakyta taikyti poveikio priemones prieš neteisėtus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios nuostatos taikymo aspektu, nustatė, kad Bendrovę atstovauja UAB „Ralenga“, o UAB „Ralenga“ perįgaliojo Bendrovę atstovauti advokatui Mindaugui Kaziukoniui.
Teismas nurodė, jog kartu su skundu byloje yra pateiktas 2025 m. kovo 19 d. įgaliojimas Nr. 24620, kuriuo Bendrovės direktorius M. O. (įgaliotojas) įgaliojo UAB „Ralenga“ (įgaliotinis), su teise perįgalioti, įgaliotojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo veikla, 2025 m. birželio 16 d. įgaliojimas Nr. C25616, kuriuo Bendrovės direktorius M. O. (įgaliotojas) įgaliojo UAB „Ralenga“ (įgaliotinis), su teise perįgalioti, įgaliotojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo veikla, 2026 m. sausio 6 d. Teisinių paslaugų sutartis, kurioje nurodyta, jog Bendrovė, atstovaujama UAB „Ralenga“, ir advokatų kontoros LEGITUM advokatas Mindaugas Kaziukonis sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų.
Teismas sprendė, kad advokatas negali atstovauti Bendrovę teisme, nes pagal ABTĮ 47 straipsnio nuostatas, nėra įtvirtinta galimybė, jog juridinį asmenį administraciniame teisme galėtų atstovauti kitas įgaliotas juridinis asmuo. Bendrovė neturėjo teisės įgalioti UAB „Ralenga“ atstovauti ją administraciniame teisme, kadangi tokia galimybė nėra įtvirtinta ABTĮ. UAB „Ralenga“ neturėjo teisės su advokatu Mindaugu Kaziukoniu 2026 m. sausio 6 d. sudaryti Teisinių paslaugų sutartį dėl Bendrovės atstovavimo. Teismas, nustatęs, kad advokatas Mindaugas Kaziukonis veikia pagal atstovavimo sutartį sudaryta ne su Bendrove, o per kitą juridinį asmenį (UAB „Ralenga“), kuris negalėjo įgyti atstovavimo teisės (negalėjo atstovauti Bendrovės), todėl tokios teisės (atstovauti) negalėjo ir perduoti, nusprendė, kad advokatas Mindaugas Kaziukonis negali veikti Bendrovės vardu, todėl Bendrovės skundą atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad ABTĮ 47 straipsnis nenumato juridinio asmens atstovavimo per kitą juridinį asmenį. Sutarčių sudarymas yra civilinis sandoris, atstovavimas teisme – procesinis veiksmas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.132 straipsnio 1 dalis nustato asmens teisę sandorius sudaryti per atstovą, CK 2.133 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog atstovo sudarytas sandoris įgaliotojo vardu sukelia civilines teises bei pareigas tiesiogiai pačiam įgaliotojui. 2026 m. sausio 6 d. Teisinių paslaugų sutartis yra sudaryta tiesiogiai tarp Bendrovės (kaip kliento) ir advokato Mindaugo Kaziukonio (ABTĮ 47 str. 4 d. 1 p.). Bendrovę administraciniame teisme atstovauja ne įgaliotas juridinis asmuo UAB „Ralenga“ o advokatas Mindaugas Kaziukonis. 2025 m. birželio 16 d. įgaliojimas Nr. C25616 yra išduotas 10 metų terminui (galioja iki 2035 m.), vadinasi skundo padavimo metu UAB „Ralenga“ turėjo galiojantį pavedimą veikti Bendrovės vardu. Pirmosios instancijos teismas ignoravo trūkumų šalinimo institutą, taip tiesiogiai pažeisdamas Bendrovės teisę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad Bendrovė yra sustabdžiusi savo veiklą, todėl tik per įgaliotinį turi galimybę realizuoti ABTĮ 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę susipažinti su byloje esančiais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 20 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.
ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, bylas juridinių asmenų vardu gali vesti institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – ir kiti darbuotojai ar valstybės tarnautojai, veikiantys pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. ABTĮ 47 straipsnio 4 dalyje yra išvardyti asmenys, kurie gali būti įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme, tarp jų – advokatai (1 p.).
Taigi, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, asmuo turi teisę į teisminę gynybą įgyvendinti pats arba per savo atstovus. Tuo atveju, jeigu nurodyta teisė yra įgyvendinama per atstovus, ABTĮ numato reikalavimą prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) pridėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus (ABTĮ 24 str. 3 d.). Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Byloje nustatyta, jog advokatas Mindaugas Kaziukonis elektroninių ryšių priemonėmis padavė teismui skundą UAB „Callida“ vardu. Kartu su skundu pateiktas galiojantis 2025 m. birželio 16 d. įgaliojimas Nr. C25616, kuriuo Bendrovės direktorius M. O. (įgaliotojas) įgaliojo UAB „Ralenga“ (įgaliotinis), su teise perįgalioti, įgaliotojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo veikla. Bendrovės vardu ir 2026 m. sausio 6 d. Teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp UAB „Ralenga“, atstovaujančios UAB „Callida“, ir advokatų kontoros LEGITUM advokato Mindaugo Kaziukonio, dėl teisinių paslaugų.
Atskiruoju skundu skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Bendrovė neturėjo teisės įgalioti UAB „Ralenga“ atstovauti ją administraciniame teisme, kadangi tokia galimybė nėra įtvirtinta ABTĮ, UAB „Ralenga“ neturėjo teisės su advokatu Mindaugu Kaziukoniu 2026 m. sausio 6 d. sudaryti Teisinių paslaugų sutartį dėl Bendrovės atstovavimo, t. y. advokatas Mindaugas Kaziukonis veikia pagal atstovavimo sutartį sudaryta ne su pačia Bendrove, o per kitą juridinį asmenį (UAB „Ralenga“), kuris negalėjo įgyti atstovavimo teisės (negalėjo atstovauti Bendrovės), tad tokios teisės (atstovauti) negalėjo ir perduoti.
Nagrinėjamu atveju išskirtini du byloje sprendžiamo klausimo aspektai: ar UAB „Ralenga“ turėjo teisę UAB „Callida“ vardu sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokatu ir, ar pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį advokatas įgijo teisę atstovauti UAB „Callida“ administraciniame teisme.
Atstovavimo teisinių santykių institutas yra tiek materialiosios, tiek proceso teisės klausimas. CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnis, tiek ir ABTĮ 47 straipsnis nustato baigtinį sąrašą subjektų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą.
Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015) išaiškinta, kad atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios atstovavimo ir pavedimo teisinius santykius, tačiau pabrėžtina, kad atstovavimas civiliniame procese skiriasi nuo atstovavimo materialiojoje civilinėje teisėje, nes skirtingi šių teisinių institutų pagrindu išduodamų įgaliojimų turinys ir apimtis. Civilinėje teisėje įgaliotojas gali laisvai pasirinkti įgaliotinį (fizinį ar juridinį asmenį), įgaliotinis veikia vienas įgaliotojo vardu ir gali atlikti tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nurodyti pavedimo sutartyje (įgaliojime); o civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik fizinis asmuo, ir tik toks, kuris atitinka civilinio proceso normų reikalavimus, įgaliotinis gali veikti vienas arba įgaliotojas gali veikti kartu su įgaliotiniu ir įgaliotinio teises, veikiant įgaliotojo vardu, nustato ne tik įgaliojimo turinys, bet ir civilinio proceso normos. Taigi atstovavimo civiliniame procese sutarčiai CK normos gali būti taikomos tiek, kiek jos atitinka CPK normų nustatytus atstovavimo civiliniame procese reikalavimus ir jiems neprieštarauja.
Kaip jau buvo minėta, byloje esantis UAB „Callida“ 2025 m. birželio 16 d. įgaliojimas UAB „Ralenga“ patvirtina UAB „Ralenga“ (įgaliotinis) teisę įgaliotojo (UAB „Callida“) vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo veikla, įskaitant teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį. Taigi UAB „Ralenga“, veikdama pagal Bendrovės jai suteiktą įgaliojimą, turėjo teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokatu. 2026 m. sausio 6 d. Teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp UAB „Ralenga“, atstovaujančios UAB „Callida“, ir advokatų kontoros LEGITUM advokato Mindaugo Kaziukonio, yra sudaryta dėl Bendrovės interesų atstovavimo teisme, ir tai patvirtina minėtos sutarties 1 punktas, kuriuo advokatas Mindaugas Kaziukonis įsipareigojo atstovauti klientui UAB „Callida“, be kita ko, ir visuose Lietuvos Respublikos teismuose. Taigi, atsižvelgiant į CK 2.133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tiesioginio atstovavimo principą, darytina išvada, jog vien aplinkybė, kad 2026 m. sausio 6 d. Teisinių paslaugų sutartį pasirašė UAB „Ralenga“, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog advokatas Mindaugas Kaziukonis neturi teisės atstovauti Bendrovei administraciniame teisme, jeigu iš įgaliojimo ir teisinių paslaugų sutarties turinio matyti, kad sutartis sudaryta Bendrovės vardu ir jos interesais.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė skundo priėmimo klausimą ir atstovavimą teisme reglamentuojančias proceso normas. Atsižvelgus į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2026 m. liepos 20 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau toks prašymas šioje proceso stadijoje negali būti tenkinamas, kadangi byloje nepriimamas galutinis procesinis sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.