- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-20
- Bylos Nr.
- e2S-1904-1043/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05608-2025-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Skolininkas
- "Tir logistics"
- Kreditorius
- mažosios bendrijos „Alesta LT“, MB "Alesta LT"
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „TIR logistics“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės mažosios bendrijos „Alesta LT“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „TIR logistics“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Kreditorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Alesta LT“ (toliau – kreditorė) 2025 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TIR logistics“ (toliau – skolininkė) 14 500,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 82,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. lapkričio 18 d. išdavė teismo įsakymą dėl 14 500,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 82,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės.
2026 m. birželio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose buvo gauti skolininkės prieštaravimai, kuriuose prašoma – 1) atnaujinti praleistą terminą skolininkės prieštaravimams pateikti, jeigu teismas mano, kad šis terminas buvo praleistas; 2) priimti skolininkės prieštaravimus ir panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teismo įsakymą dėl išieškojimo iš skolininkės. Prieštaravimuose nurodyta, kad skolininkė Mokesčių mokėtojų registre yra nurodžiusi savo adresą korespondencijai gauti ir telefonų numerius susisiekimui, tačiau teismas neįteikė skolininkei procesinių dokumentų laiku ir tinkamu būdu, o apie priimtą teismo įsakymą skolininkės atžvilgiu sužinojo atsitiktinai iš antstolio. Skolininkė pabrėžė, kad civilinės bylos medžiagos kopiją gavo 2026 m. balandžio 29 d. el. paštu, todėl prieštaravimų galutinis terminas 2026 m. gegužės 19 d., tačiau UAB „TIR logistics“ direktorius nuo 2026 m. gegužės 4 d. atostogavo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. birželio 9 d. nutartimi netenkino skolininkės prašymo dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo, pateiktus prieštaravimus atsisakė priimti ir grąžino juos pateikusiam asmeniui.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad teismo įsakymas skolininkės atžvilgiu buvo priimtas 2025 m. lapkričio 18 d., o skolininkei apie jos atžvilgiu priimtą teismo įsakymą vėliausiai tapo žinoma 2026 m. balandžio 14 d., pateikus prašymą dėl bylos medžiagos pateikimo, tačiau prieštaravimai gauti tik 2026 m. birželio 9 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas skolininkės nurodytus argumentus, kad procesiniai dokumentai jai buvo įteikti netinkamai, pažymi, kad procesiniai dokumentai skolininkei įteikti jos buveinės adresu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, ir nors skolininkė nurodo, kad mokesčių mokėtojų registre yra nurodytas skolininkės adresas korespondencijai, tačiau minėta CPK norma teismui pareigos, įteikiant procesinius dokumentus juridinio asmens korespondencijos adresu, nenumato. Be to, skolininkė nuo balandžio mėnesio nesiėmė aktyvių ir operatyvių veiksmų prieštaravimams pateikti, todėl galima teigti, kad skolininkė terminą praleido du kartus. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog įmonės direktorius nuo 2026 m. gegužės 4 d. iki 2026 m. gegužės 29 d. buvo kasmetinėse atostogose, nelaikytina svarbia priežastimi, pateisinančia praleistą terminą, kadangi įmonės veikla vadovo atostogų metu nesustoja, vadovo funkcijas pagal pavedimą gali atlikti ir kiti asmenys.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė UAB „TIR logistics“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, įteikdamas dokumentus pirmą kartą, formaliai pritaikė CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatą, t. y. dokumentus išsiuntė juridinio asmens buveinės adresu ir išlaukiant dešimt dienų nuo išsiuntimo, laikė dokumentus įteiktais, nors Mokesčių mokėtojų registre UAB „TIR logistics“ yra nurodžiusi savo adresą korespondencijai gauti ir telefonų numerius.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje teigia, kad CPK 123 straipsnio norma nenumato teismo pareigos įteikti procesinius dokumentus juridinio asmens nurodytu korespondencijos adresu, tačiau toks teiginys prieštarauja tiek CPK 122 straipsnio, tiek CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatoms.
Nei teismo įsakymo patvirtinta kopija, nei teismo pranešimas, kaip tai reikalaujama CPK 437 straipsnio 1–2 dalyse, skolininkei nebuvo išsiųsta, teismo įsakymo priėmimo data nebuvo žinoma, be to, pirmosios instancijos teismas, siunčiant bylos medžiagą susipažinimui, neišaiškino prieštaravimų pateikimo tvarkos ir termino, todėl toks įstatymo reikalavimų nesilaikymas apsunkino skolininkės procesinio termino skaičiavimą ir galimybę apginti pažeistą teisę.
Pirmosios instancijos teismas naudojasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tačiau teismų praktikos aprašytuose atvejuose teismai bendradarbiavo su dalyvaujančiais byloje asmenimis, šalims buvo žinomos procesinių dokumentų priėmimo datos ir šių dokumentų apskundimo tvarka ir terminai.
Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad įmonės veikla vadovo atostogų metu nesustoja, vadovo funkcijas pagal pavedimą gali atlikti ir kiti asmenys šiuo atveju negali būti taikomas, nes skolininkės direktorius yra vienasmenis valdymo organas, kuris atstovauja bendrovę teisme, o kitų darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, pagal įstatymą galinčių atstovauti bendrovę teisme, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininkės prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimai atsisakyti priimti ir grąžinti juos pateikusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. lapkričio 18 d. išdavė teismo įsakymą dėl 14 500,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 82,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „TIR logistics“. Pranešimas dėl teismo įsakymo ir teismo įsakymo nuorašas registruotu paštu buvo išsiųsti skolininkei 2025 m. lapkričio 18 d. kreditoriaus nurodytu ir skolininkės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pašto siunta grįžo neįteikta su pašto darbuotojų žyma „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, ant grąžinto voko uždėta teisėjos 2025-12-09 rezoliucija „siųsti CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka“. Tuo pačiu adresu pašto siunta pakartotinai skolininkei buvo siunčiama 2025 m. gruodžio 11 d., tačiau taip pat grįžo neįteikta su identiška žyma. Teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, laikė, kad procesiniai dokumentai įteikti skolininkei 2025 m. gruodžio 21 d., dėl ko teismo įsakymo įsiteisėjimo data laikė 2026 m. sausio 13 d. 2026 m. balandžio 17 d. teisme gautas skolininkės paklausimas, kuriame nurodoma, jog atsitiktinai sužinojo, kad yra užblokuota įmonės atsiskaitomoji sąskaita Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymo pagrindu. Kadangi apie reiškiamas pretenzijas bendrovei nebuvo žinoma, o bendrovė apie įvykusį teismo procesą nebuvo informuota, prašo pateikti susipažinimui Klaipėdos m. apdylinės teisme bylos Nr. eL2-29255-11882/2025 medžiagą. Pirmosios instancijos teismas 2026 balandžio 20 d. pranešimu informavo, kad norit gauti bylos medžiagos kopiją, turi būti sumokėtas 2,17 Eur dydžio mokestis (0,07 euro už kiekvieno lapo paruošimą). Skolininkei 2026 m. balandžio 29 d. pateikus mokėjimo pavedimo kvito kopiją, jai per EPP ir skolininkės nurodytu elektroniniu paštu buvo išsiųsta bylos medžiaga.
Pirmosios instancijos teisme 2026 m. birželio 9 d. buvo gautas skolininkės prašymas dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir pateikti prieštaravimai dėl kreditorės reikalavimo. Prašymas dėl termino atnaujinimo buvo grindžiamas tuo, kad teismas tinkamai neįteikė skolininkei procesinių dokumentų, o pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą, kaip to reikalauja CPK 439 straipsnio 2 dalis, skolininkė iki šiol negavo. Apie priimtą teismo įsakymą skolininkės atžvilgiu sužinojo atsitiktinai iš antstolio. Taip pat nurodo, kad civilinės bylos medžiagos kopiją gavo 2026-04-29, todėl prieštaravimų galutinis terminas 2026-05-19, tačiau direktorius nuo 2026-05-04 atostogavo. Taip pat 2026-06-02 pranešime papildomai nurodo, kad dėl teismų sistemos trikdžių negalėjo pateikti teismui skolininko prieštaravimų.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad procesiniai dokumentai skolininkei įteikti jos buveinės adresu, CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o minėta CPK norma teismui pareigos, įteikiant procesinius dokumentus juridinio asmens korespondencijos adresu, nenumato. Be to, skolininkė nuo balandžio mėnesio nesiėmė aktyvių ir operatyvių veiksmų prieštaravimams pateikti, todėl pripažino, kad skolininkė terminą praleido du kartus.
Atskirajame skunde keliamas tinkamo procesinių dokumentų įteikimo klausimas.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamo klausimo pirmiausiai mano esant tikslinga pažymėti, kad CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Vadovaujantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi, skolininkas turi teisę raštu pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Atsižvelgiant į proceso dėl teismo įsakymo išdavimo ypatumus, šios kategorijos bylose itin svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą ir turėtų realią galimybę per įstatymo nustatytą terminą pareikšti prieštaravimus. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs teismo priimto teismo įsakymo, o šiam įsiteisėjus, neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimų į nepagrįstą pareiškimą.
Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus reglamentuoja CPK 117–132 straipsniai. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 122 straipsnio 2 dalimi, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 438 straipsnyje įtvirtinta, jog kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Be CPK 438 straipsnyje nustatytų būdų, procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 432¹ straipsnio 4 dalis). Bendra procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujantiems byloje asmenims tvarka įtvirtinta CPK 123 straipsnyje, kurio 2 dalis numato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Pagal CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatas, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Taigi CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui būdas juos siunčiant juridinio asmens buveinės adresu ir laikant juos įteiktais per 10 dienų nuo išsiuntimo grindžiamas teisine fikcija, nereikalaujant patvirtinimo apie realų procesinių dokumentų įteikimą. Pažymėtina, jog minėtas teisine fikcija paremtas procesinių dokumentų įteikimo pagal įstatymą būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
Taigi, prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y. nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, kad procesinius dokumentus įteikti kitais įmanomais būdais, procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami nei vadovo gyvenamosios vietos adresu, nei kreditorės kartu su pareiškimu patektoje sutartyje nurodytu ar viešai skelbiamu elektroninio pašto adresu, netikrino Juridinių asmenų registro dėl kitų įteikimo adresų. Vieną kartą siųstų dokumentų neįteikus registruotos buveinės adresu – pasinaudojo formaliu įteikimo būdu.
Nors skolininkei, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni atidumo reikalavimai, be kita ko ir pareiga atskleisti teisingus duomenis apie save, pasirūpinti, kad buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti korespondenciją, tai nepaneigia teismo pareigos užtikrinti, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir priimtą teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų įteikimą skolininkei šioje byloje įvykdė neišnaudojęs protingų ir prieinamų priemonių dėl procesinių dokumentų skolininkei įteikimo. Dėl šių priežasčių nesutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad teismas vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi pagrįstai laikė, jog procesiniai dokumentai įteikti skolininkei 2025 m. gruodžio 21 d. ir nuo to momento skaičiavo terminą prieštaravimams pateikti.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad skolininkei apie jos atžvilgiu priimtą teismo įsakymą vėliausiai tapo žinoma 2026-04-14, pateikus prašymą dėl bylos medžiagos pateikimo. Vadovaujantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi, skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Taigi pirma, įstatymas termino prieštaravimams pateikti eigos pradžią sieja su pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui momentu, antra, tik gavęs tokį pranešimą kreditorius gali objektyviai įvertinti sutinka ar ne su kreditoriaus reikalavimu ir jeigu nesutinka, tai kokia apimtimi. Abstraktus žinojimas apie procesą neįgalina asmens priimti informuotą sprendimą dėl tolimesnių teisinių veiksmų.
Kita vertus pagrįstumo stokoja ir apelianto teiginys, jog pranešimas apie teismo įsakymo išdavimą jam iki šiol nėra įteiktas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2026 m. balandžio 29 d. apeliantui buvo išsiųsta visa bylos medžiaga, tame tarpe ir 2025 m. lapkričio 18 d. pranešimas apie teismo įsakymo išdavimą. Pats apeliantas patvirtina, kad 2026 m. balandžio 29 d. išsiųstą bylos medžiagą gavo 2026 m. balandžio 29 d., taigi būtent nuo šios datos skaičiuotinas 20 dienų terminas prieštaravimams pateikti. Vadinasi paskutinė termino diena buvo 2026 m. gegužės 19 d. Skolininko prieštaravimai registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini) išsiųsti 2026 m. birželio 3 d. (https://post.lt/lt/siuntu-sekimas), kartu su prieštaravimais pateikta ekrano nuotrauka patvirtina, kad 2026 m. birželio 2 d skolininkė jungėsi prie EPP, tačiau sistema tinkamai neveikė. Šiuo atveju netgi įvertinus EPP sistemos trikdžius ir nepavykusio prisijungimo dieną laikant prieštaravimų teikimo diena, terminas prieštaravimams pateikti praleistas 13 dienų. Įvertinus tai, kad įstatymas nustato 20 dienų terminą prieštaravimams pateikti, 13 dienų termino praleidimas (sudarantis du trečdalius numatyto laiko) negali būti laikomas mažareikšmiu. Kaip svarbią priežastį terminui atnaujinti skolininkė nurodo aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2026 m. gegužės 4 d. iki 2026 m. gegužės 29 d. (įskaitytinai) buvo suteiktos atostogos įmonės direktoriui, o įmonėje nėra kitų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir galinčių atstovauti įmonę teisme. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas (CPK 55 straipsnis). Asmenys, kurie gali būti juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą, yra nustatyti CPK 56 straipsnio 2 dalyje. Be kitų nurodytų asmenų, juridinius asmenis pagal pavedimą taip pat gali atstovauti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai (CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai paskirtas nuolatinis bendrovės vadovas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, atostogos, komandiruotė ir kt.) laikinai negali atlikti vadovo funkcijų bei siekiant, kad juridinis asmuo tinkamai funkcionuotų, skiria laikinai vadovą pavaduojantį asmenį. Laikinai vadovo funkcijas atliekančio asmens skyrimas ABĮ nėra sureglamentuotas, todėl šie atvejai gali būti apibrėžti bendrovės įstatuose, įtvirtinant, kada ir kas gali pavaduoti bendrovės vadovą (pvz., gali būti numatyta, jog bendrovės vadovo įsakymu, kai vadovas laikinai negali eiti pareigų, į jo pareigas skiriamas vadovo pavaduotojas). Šis klausimas gali būti išsprendžiamas ir bendrovės vadovui išleidžiant įsakymą pavesti laikinai eiti vadovo pareigas tam tikram asmeniui bei išduodant jam įgaliojimą veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-378/2017). Tad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog įmonės direktoriaus kasmetinės atostogos nelaikytina svarbia priežastimi, pateisinančia praleistą terminą, kadangi įmonės veikla vadovo atostogų metu nesustoja, nes vadovo funkcijas pagal pavedimą gali atlikti ir kiti asmenys. Nagrinėjamu atveju įmonės vadovas, nesant darbuotojo, atitinkančio CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, galėjo pavesti laikinai eiti vadovo pareigas kitam asmeniui. Asmeniui, kuriam yra pavedama laikinai eiti vadovo pareigas, netaikytinas reikalavimas dėl aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, nes toks reikalavimas nėra keliamas įmonės vienasmeniam valdymo organui.
Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Nagrinėjamu atveju termino praleidimas buvo grindžiamas vienintele aplinkybe – direktoriaus atostogomis, kuri nepripažinta objektyviai užkirtusia kelią įgyvendinti procesines teises, todėl neegzistuoja pagrindas praleisto termino atnaujinimui.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančias teisės normas taikė pernelyg formaliai, neatsižvelgdamas į šio instituto paskirtį, tačiau apeliacinės instancijos teismui įvertinus faktinę aplinkybę kada realiai buvo įteikti procesiniai dokumentai skolininkei ir nuo šios datos skaičiuojant terminą prieštaravimams pateikti, pripažinus, kad šis terminas praleistas ir nėra pagrindų jo atnaujinti, atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, ištaisius motyvuojamosios dalies trūkumus, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.