Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2026-11-18 · Administracinė byla Nr. eA-734-575/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
eA-734-575/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02483-2024-8
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas, Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė
Atsakovas
Visuomenės informavimo etikos komisija
Trečiasis asmuo
RSA1
Pareiškėjas
UAB „Panevėžio rytas“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eA-734-575/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02483-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 27.4(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio rytas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio rytas“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – RSA1) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio rytas“ (toliau – ir UAB „Panevėžio rytas“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. EKS-07/24 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad jis yra laikraščio „Panevėžio kraštas“ leidėjas ir interneto portalo www.panskliautas.lt valdytojas. Šiose visuomenės informavimo priemonėse 2023 m. lapkričio 7 d. buvo paskelbta žurnalistės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žurnalistė) publikacija „Naujokei jau limpa intrigantės vardas“ (toliau – ir Publikacija), kurioje aptariami konfliktiški Biržų „Sėlos“ muziejaus ir Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos darbuotojų santykiai bei Biržų rajono savivaldybės tarybos narės, Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro vyriausiosios bibliotekininkės RSA1 (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) vaidmuo šiame konflikte. Publikacija parengta po RSA1 pasisakymo savivaldybės tarybos posėdyje apie šokiruojančias Biržų turizmo ir verslo informacijos centro audito išvadas, siekiant išsiaiškinti tokių teiginių pagrįstumą ir galimus politinius jų motyvus.

Pareiškėjas pažymėjo, kad prieš paskelbdama Publikaciją Žurnalistė išklausė skirtingas konflikto puses. Publikacijoje pateiktos (duomenys neskelbtini) nuomonės. (duomenys neskelbtini) šia tema kalbėti atsisakė. RSA1 taip pat buvo suteikta galimybė pasisakyti, o jos raštu pateikti atsakymai buvo paskelbti Publikacijoje. Tačiau į klausimą dėl galimo įstaigų darbuotojų kiršinimo ji iš esmės neatsakė, nurodžiusi, kad šis klausimas nesusijęs su turizmo centro veikla.

Pareiškėjas paaiškino, kad RSA1 2023 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Komisiją, teigdama, jog Publikacija vienašališka, informacijos šaltiniai neįvertinti, o antraštė nepagrįsta Publikacijos turiniu. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 5 d. ir 2024 m. kovo 15 d. paaiškinimuose Komisijai nurodė, kad buvo išklausytos visos konflikto pusės, aiškiai įvardyti šaltiniai, atsižvelgta į RSA1 viešojo asmens statusą, o antraštė atspindi pašnekovų pateiktą informaciją. Komisija Sprendimu pripažino, kad Publikacijoje pažeisti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 3 ir 8 straipsniai, ir išaiškino pareiškėjui pareigą paskelbti Sprendimą laikraštyje „Panevėžio kraštas“.

Pareiškėjo teigimu, Sprendimu nepagrįstai ir neproporcingai apribota jo bei Publikacijos autorės saviraiškos laisvė, saugoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu byloje Eigirdas ir VĮ „Demokratijos plėtros fondas“ prieš Lietuvą (peticijų Nr. 84048/17 ir 84051/17) (toliau – ir Eigirdas ir VĮ „Demokratijos plėtros fondas“) 74–75 ir 81 p. ir 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą (peticijos Nr. 24919/20, 73 p.), pareiškėjas teigė, kad pareiga paskelbti Komisijos sprendimą laikytina saviraiškos laisvės ribojimu, kurio būtinumą demokratinėje visuomenėje privalu pagrįsti. Publikacijoje kelti vietos bendruomenei svarbūs klausimai, todėl turėjo būti vertinamas Publikacijos indėlis į viešojo intereso diskusiją, aptariamo asmens statusas ir ankstesnis elgesys, informacijos gavimo būdas, jos tikslumas, Publikacijos kontekstas, turinys, forma ir padariniai. Pasak pareiškėjo, nepagrįstas žurnalistų veiklos ribojimas gali turėti atgrasomąjį poveikį žurnalistams, vykdantiems profesinę pareigą rinkti ir skleisti informaciją.

Pareiškėjas pažymėjo, kad RSA1, kaip savivaldybės tarybos narė, yra viešasis asmuo, kuriam taikomos platesnės leistinos kritikos ribos ir kuris turi toleruoti griežtesnius vertinimus ar provokaciją. Komisija šį statusą įvertino tik formaliai: nepaaiškino, kaip konkrečiai peržengtos politikės kritikos ribos, ir neatsižvelgė į trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktą galimybę pateikti savo poziciją. Pareiškėjas rėmėsi teismų praktika, pagal kurią, vertinant informaciją apie viešąjį asmenį, reikšmingi jos paskleidimo tikslas ir skleidėjo sąžiningumas, o ne vien kritikos aštrumas.

Pareiškėjo vertinimu, Publikacijos antraštėje pavartotas epitetas „intrigantė“ yra vertinamasis teiginys, nuomonė, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Komisija, atsižvelgdama į visą Publikaciją ir joje pateiktus pašnekovų pasisakymus, turėjo įvertinti, ar tokiai nuomonei susidaryti buvo pakankamas faktinis pagrindas. Tačiau Komisija iš esmės apsiribojo antraštės vertinimu ir konstatavo epiteto užgaulumą. Pasak pareiškėjo, politinių intrigų kūrimas ir aštri retorika yra įprasti politinės veiklos reiškiniai, todėl politiko pavadinimas intrigantu savaime nėra neetiškas ar peržengiantis leistinos kritikos ribas.

Pareiškėjas paaiškino, kad faktinį pagrindą ginčo nuomonei sudarė tiek pačios RSA1 retorika, tiek Žurnalistės kalbintų asmenų pateikta informacija. Trečiasis suinteresuotas asmuo audito išvadas apibūdino kaip skandalingas, nors audito ataskaitoje vidaus kontrolė įvertinta kaip patenkinama ir tobulintina, atsižvelgiant į pateiktas pastabas bei rekomendacijas. Pareiškėjo teigimu, taip buvo sureikšminti nustatyti trūkumai ir siekta sumenkinti politinius oponentus. Publikacijoje (duomenys neskelbtini) teigė: „Pagrindinis asmuo, norintis tarp įstaigų įkalti pleištą, yra RSA1. Tai ji skatina nesantaiką tarp abiejų įstaigų, ji yra pagrindinė priešiškumo iniciatorė, ir jau gana seniai. Nežinau, ar tai pavydas, ar nesveika konkurencija“. Kalbėdama apie santykius su (duomenys neskelbtini) giminaitėmis, (duomenys neskelbtini) nurodė: „Daug metų šiltai ir gražiai bendravome, bet į areną išėjo RSA1 – ir atsirado trintis“. Pareiškėjas taip pat rėmėsi (duomenys neskelbtini) pasakymu: „Reikėtų pačios RSA1 klausti, ką ji turėjo galvoje kalbėdama, kad audito išvados yra šokiruojančios“, ir Publikacijoje perteiktu jos vertinimu, kad RSA1 pasisakymas – tai vandens stiklinėje keliama audra. Pareiškėjo nuomone, šių pasisakymų visuma leido susidaryti Publikacijos antraštėje išreikštą nuomonę.

Pareiškėjas nurodė, kad Kodekso 3 straipsnis nebuvo pažeistas, nes Žurnalistė išklausė suinteresuotus asmenis ir pateikė alternatyvias nuomones. Komisija neįvertino nei šių aplinkybių, nei faktinio ginčo vertinimo pagrindo. Kodekso 8 straipsnio pažeidimas taip pat konstatuotas nepagrįstai, nes antraštė atitinka Publikacijos temą ir turinį – joje aiškinamos savivaldybės įstaigų darbuotojų nesutarimų priežastys, pateikiama nuomonė apie RSA1 vaidmenį konflikte. Antraštėje nėra kategoriškai teigiama, kad RSA1 yra intrigantė: žodis „limpa“ išreiškia nebaigtinį vertinimą, grindžiamą jos pasisakymais ir pašnekovų nuomonėmis. Antraštė nei reikšmingai perdėta, nei įžeidi, nei klaidinanti informacijos vartotojus.

Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Sprendime neatskleista, kodėl būtent šiuo atveju peržengtos viešojo asmens kritikos ribos, kodėl Žurnalistės surinkta informacija nesudarė pakankamo pagrindo ginčo nuomonei ir kodėl pašnekovų pasisakymus atitinkanti antraštė pripažinta klaidinančia. Esminių aplinkybių neįvertinimas ir motyvų stoka yra savarankiškas Sprendimo panaikinimo pagrindas.

Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Komisija įvertino visą Publikaciją ir abiejų ginčo šalių argumentus. Trečiojo suinteresuoto asmens skunde Komisijai buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nepateikė konkrečių faktų, kada ir kokiu būdu RSA1 būtų sukėlusi intrigas tarp muziejaus ir bibliotekos ir kokių padarinių jos veiksmai būtų sukėlę. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Publikacijoje nepagrįstai susietas RSA1, kaip savivaldybės tarybos narės, merui užduotas klausimas su jos darbu bibliotekoje. Komisija pagrįstai nustatė, jog Publikacijoje nėra faktų, patvirtinančių įstaigų kiršinimą ir leidžiančių RSA1 vadinti intrigante.

Atsakovas nurodė, kad Komisija pripažino RSA1 viešuoju asmeniu, kuriam taikomos platesnės leistinos kritikos ribos, tačiau pabrėžė, jog ir toks asmuo turi būti kritikuojamas sąžiningai bei etiškai. Kritiškas pasisakymas savivaldybės tarybos posėdyje apie audituotos įstaigos ar jos vadovo veiklą savaime nesudaro pagrindo kaltinti politikę intrigomis. Tokio pagrindo nesuteikia ir atsisakymas atsakyti į provokacinį klausimą dėl galimo kiršinimo. Antraštėje pavartotas epitetas „intrigantė“ yra užgaulus ir nukreiptas į RSA1 asmenines, o ne dalykines savybes, todėl pažeidžia Kodekso 3 straipsnį.

Atsakovo teigimu, audituotos įstaigos veiklos įvertinimas kaip patenkinamos ir tobulintinos nepaneigia pagrindo kritikuoti šios įstaigos veiklą. Nors RSA1, vartodama aštrią retoriką, galėjo tikėtis savo teiginių kritinio vertinimo, jos kritika ir konkrečiais faktais nepagrįsti suinteresuotų asmenų kaltinimai nesuteikė pagrindo viešai priskirti jai intrigantės epitetą. Su kritikuojama veikla susijusių asmenų kaltinimai, ypač neparemti faktais, turi būti vertinami itin atsargiai. Publikacijos tekste nesant faktų, pagrindžiančių antraštės teiginį, kad RSA1 limpa intrigantės vardas, antraštė klaidina informacijos vartotojus. Todėl Komisija pagrįstai konstatavo ir Kodekso 8 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjo nuorodos į RSA1 retoriką bei kalbintų asmenų nuomones šios išvados nepaneigia.

Atsakovas nurodė, kad Sprendimo 2 punkte pareiškėjui nenustatytas įpareigojimas paskelbti Sprendimą, o tik išaiškinta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 46¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta pareiga, todėl pareiškėjo teiginiai apie Komisijos Sprendimu apribotą saviraiškos laisvę yra nepagrįsti.

Atsakovo nuomone, Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus: jame nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, išdėstyti Komisijos motyvai bei vertinimai, nurodyta apskundimo tvarka ir pateikti kiti privalomi rekvizitai. Sprendimas pasirašytas Komisijos pirmininkės ir patvirtintas Visuomenės informavimo etikos asociacijos antspaudu.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Panevėžio rytas“ skundą.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atmetė pareiškėjo argumentus dėl saviraiškos laisvės ribojimo. Teismas pažymėjo, kad Komisija neįpareigojo pareiškėjo paskelbti Sprendimą, o tik išaiškino iš VIĮ 46¹ straipsnio 6 dalies kylančią pareigą. Komisija, kaip žiniasklaidos savireguliavimo organas, neturi galių įpareigoti informacijos rengėjus ar skleidėjus atlikti tam tikrus veiksmus. Taip pat teisės aktai nenustato sankcijų ar kitų padarinių už Komisijos sprendimo nepaskelbimą, todėl pareiškėjo teiginiai, jog Komisija riboja jo saviraiškos laisvę, yra nepagrįsti.

Teismas, pripažinęs, kad RSA1 yra viešasis asmuo, kuriam taikomos platesnės kritikos ribos, pabrėžė, jog ir tokio asmens kritika turi būti reiškiama sąžiningai bei etiškai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pats nurodė, jog išvadą dėl RSA1 limpančio intrigantės vardo padarė Publikacijos autorė, apibendrinusi surinktą informaciją, tačiau Publikacijoje nepateikta faktų, pagrindžiančių tokią išvadą ir tokio epiteto vartojimą antraštėje.

Teismas nurodė, kad RSA1 kritiškas pasisakymas savivaldybės tarybos posėdyje apie audituotos įstaigos ar jos vadovo veiklą nesuteikė pagrindo kaltinti ją intrigomis. Tokio pagrindo nesudarė ir atsisakymas komentuoti provokacinį Žurnalistės klausimą dėl galimo kiršinimo. Teismas pritarė Komisijos išvadai, kad epitetas „intrigantė“ nukreiptas ne į RSA1, kaip politikės ar valstybės tarnautojos, veiklą, o į ją kaip asmenį, todėl yra užgaulus, neetiškas ir pažeidžia Kodekso 3 straipsnį.

Teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad faktinį pagrindą ginčo nuomonei sudarė trečiojo suinteresuoto asmens audito išvadų vertinimas ir pašnekovų pasisakymai. Įstaigos bei jos vadovų veikla įvertinta tik patenkinamai ir kaip tobulintina, todėl RSA1 kritika savivaldybės tarybos posėdyje neturėtų būti laikoma politinių intrigų kūrimu. Teismas akcentavo, kad su įstaiga susijusių asmenų kaltinimai kritikuojančiam asmeniui, ypač neparemti konkrečiais faktais, turi būti vertinami atsargiai. Taigi nors RSA1 galėjo tikėtis savo pasisakymų kritinio vertinimo, tai nesuteikė pagrindo priskirti jai intrigantės epitetą.

Teismas sprendė, kad Publikacijos tekste nėra faktų, pagrindžiančių antraštės teiginį apie RSA1 limpantį intrigantės vardą. Dėl to antraštė klaidina informacijos vartotojus, o Komisija pagrįstai pripažino Kodekso 8 straipsnio pažeidimą.

Vertindamas Sprendimo atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 daliai, teismas nurodė, kad administraciniame sprendime turi būti išdėstyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, teisinis pagrindas, o motyvai turi būti adekvatūs, aiškūs ir pakankami. Teismo vertinimu, Sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės, su jomis susietos teisės aktų nuostatos, glaustai pateikti teisinis bei faktinis pagrindas, Komisijos motyvai ir vertinimai. Sprendime yra privalomi rekvizitai, nurodyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas ir patvirtintas antspaudu, todėl bendrieji VAĮ reikalavimai įvykdyti.

Kitus proceso dalyvių argumentus teismas laikė neesminiais ir nekeičiančiais padarytų išvadų, todėl dėl jų sprendime išsamiau nepasisakė.

III.

Pareiškėjas UAB „Panevėžio rytas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog Komisijos Sprendimas ir iš įstatymo kylanti pareiga jį paskelbti neriboja saviraiškos laisvės. Sankcijų už pareigos nevykdymą nebuvimas nepanaikina pačios pareigos ir jos sukeliamų padarinių. Pareiškėjas pabrėžia, kad Sprendimu ne tik konstatuotas profesinės etikos pažeidimas, bet dėl jo priėmimo taip pat kilo pareiga paskelbti šį vertinimą laikraštyje; pareiškėjo teigimu, tai mažina visuomenės pasitikėjimą jo profesine veikla.

Pareiškėjo nuomone, teismas neatsižvelgė į EŽTT sprendimą Eigirdas ir VĮ „Demokratijos plėtros fondas“, kuriuo pareiškėjas rėmėsi ir kuriame Komisijos sprendimų paskelbimas vertintas kaip įsikišimas į saviraiškos laisvę. Teismas, derindamas pareiškėjo bei Žurnalistės saviraiškos laisvę su RSA1 garbės, orumo ir reputacijos apsauga, turėjo spręsti, ar toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje ir yra proporcingas. Tačiau teismas šių teisių pusiausvyros nenagrinėjo ir apsiribojo nuoroda į sankcijų nebuvimą. Pasak pareiškėjo, taip pat liko neįvertintas Publikacijos indėlis į visuomenei reikšmingą diskusiją, RSA1, kaip politikės, statusas ir ankstesnis elgesys, informacijos gavimo būdas, Publikacijos kontekstas, forma, turinys bei padariniai ir galimas atgrasomasis poveikis žurnalistų veiklai.

Pareiškėjas teigia, kad teismas pripažino RSA1 viešuoju asmeniu, tačiau, vertindamas ginčą iš esmės, neatsižvelgė į politikams taikomas platesnes kritikos ribas. Politikai sąmoningai dalyvauja viešojoje veikloje, todėl turi toleruoti atidesnį savo žodžių ir veiksmų vertinimą, aštresnę kritiką ar provokaciją. Teismas nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju šios ribos peržengtos.

Pareiškėjo teigimu, nepagrįsta ir teismo išvada, jog epitetas „intrigantė“ nukreiptas į RSA1 kaip asmenį, o ne į jos politinę ar profesinę veiklą. Publikacijoje aptariamas RSA1 pasisakymas savivaldybės tarybos posėdyje ir savivaldybės įstaigų darbuotojų santykiai, susiję su jų darbu; jokios informacijos apie privatų gyvenimą nepateikta. Pareiškėjas mano, kad žodžio „intrigantas“ vartojimas politiko atžvilgiu savaime negali būti laikomas pernelyg užgauliu ar neetišku. Šis žodis reiškia kiršintoją, intrigų, pinklių darytoją, o politinės intrigos ir aštri retorika būdingos politinei veiklai ir viešoms diskusijoms. Teismas neįvertino šio konteksto ir be pakankamų motyvų pripažino, kad ginčo epitetas pateisina saviraiškos laisvės ribojimą.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčo antraštėje buvo išsakyta nuomonė, o ne paskelbta žinia. Teismas aiškiai nenurodė, kaip kvalifikuoja ginčo teiginį, nors vartodamas sąvokas „kritika“ ir „epitetas“, pareiškėjo vertinimu, iš esmės pripažino jo vertinamąjį pobūdį. Teismas privalėjo nustatyti, ar nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą, ar vartota kalba buvo perteklinė ir ar siekta vien įžeisti. Nuomonė, nebūdama žinia, negali klaidinti informacijos vartotojo taip, kaip neteisingas faktų pateikimas. Todėl teismas turėjo konkrečiai paaiškinti, kuo šiuo atveju pasireiškė Kodekso 8 straipsnio pažeidimas.

Pareiškėjas teigia, kad faktinį pagrindą nuomonei sudarė pačios RSA1 vieši teiginiai apie audito išvadas. Teismas nepaaiškino, kas audito išvadose galėjo būti laikoma skandalinga ir kodėl tokia politikės retorika negalėjo būti vertinama kaip politinės intrigos kūrimas. Pakankamą pagrindą ginčo nuomonei suteikė ir Publikacijoje pateikti (duomenys neskelbtini) pasisakymai apie RSA1 vaidmenį įstaigų nesutarimuose ir jos retoriką. Teismas šių pasisakymų neįvertino, dirbtinai atskyrė juos nuo antraštės ir nemotyvavo, kodėl jų nepakako Žurnalistės išvadai.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino ir to, jog RSA1 buvo suteikta galimybė paaiškinti situaciją bei atsakyti į klausimą dėl galimo kiršinimo, tačiau, pareiškėjo vertinimu, į šį klausimą ji iš esmės neatsakė. Teismas nepaaiškino, kodėl su Publikacijos tema tiesiogiai susijęs klausimas laikytinas provokaciniu ar netinkamu ir kaip toks vertinimas galėtų pateisinti pareiškėjo saviraiškos laisvės ribojimą.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Kodekso 3 ir 8 straipsnių pažeidimai konstatuoti neįvertinus visos Publikacijos ir jos rengimo aplinkybių. Antraštė atitinka pagrindinę temą, pašnekovų pateiktą informaciją ir politikės viešų pasisakymų vertinimą, nėra nei reikšmingai perdėta, nei užgauli. Formuluotė „limpa intrigantės vardas“ nereiškia kategoriško teiginio, kad RSA1 yra intrigantė.

Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai pripažino Sprendimo atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams. Pareiškėjas ginčijo ne vien formalią Sprendimo atitiktį VAĮ reikalavimams, bet ir teigė, kad Sprendimui stinga esminių motyvų. Teismas iš esmės pakartojo Komisijos motyvus, šių trūkumų nepašalino ir į pareiškėjo argumentus išsamiau neatsakė. Todėl teismas pažeidė ir savarankišką pareigą tinkamai motyvuoti savo sprendimą.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimo, kuriuo konstatuota, kad publikacijoje apie savivaldybės tarybos narę pažeisti profesinės etikos reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pripažinęs, kad RSA1, kaip viešajam asmeniui, taikomos platesnės kritikos ribos, teismas pritarė Komisijos išvadai, kad antraštėje pavartotas epitetas „intrigantė“ buvo užgaulus ir nukreiptas į jos asmenines savybes, todėl juo buvo pažeistas Kodekso 3 straipsnis. Teismas taip pat pritarė išvadai dėl Kodekso 8 straipsnio pažeidimo, nes Publikacijos tekste nepateikta antraštės teiginį pagrindžiančių faktų, todėl antraštė klaidino informacijos vartotojus. Argumentus dėl saviraiškos laisvės ribojimo teismas atmetė nurodęs, kad Komisija tik išaiškino įstatyme nustatytą pareigą paskelbti Sprendimą, o už šios pareigos nevykdymą sankcijų nenumatyta. Teismas nurodė, kad Sprendimas pakankamai motyvuotas ir atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo. Pareiškėjo teigimu, pareiga paskelbti Sprendimą riboja jo ir Publikacijos autorės saviraiškos laisvę, tačiau teismas nevertino šio ribojimo proporcingumo. Pareiškėjas nurodo, kad antraštėje išsakyta pakankamą faktinį pagrindą turėjusi nuomonė apie politikės viešąją veiklą ir kad antraštė atitiko Publikacijos turinį, todėl Kodekso 3 ir 8 straipsnių pažeidimai konstatuoti nepagrįstai. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Komisija nepakankamai motyvavo Sprendimą, o teismas neatsakė į esminius skundo argumentus.

Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 2 dalį reikėtų peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teisėjų kolegija tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

Dėl bylai reikšmingų aplinkybių

Byloje nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 7 d. pareiškėjo leidžiamame laikraštyje ir jo valdomame interneto portale paskelbta Žurnalistės publikacija „Naujokei jau limpa intrigantės vardas“. Publikacija parengta po Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame tarybos narė RSA1 Biržų turizmo ir verslo informacijos centro vidaus audito išvadas apibūdino žodžiais „švelniai tariant, šiek tiek šokiruojančios“. Publikacijoje nurodyta, kad RSA1 pabrėžė, jog audituojamu laikotarpiu centrui laikinai vadovavo buvęs „Sėlos“ muziejaus direktorius (duomenys neskelbtini) ir turizmo vadybininkė (duomenys neskelbtini), išvardijo audito nustatytus trūkumus ir klausė mero, kas už juos prisiims atsakomybę. Vidaus audito ataskaitoje centro vidaus kontrolė įvertinta kaip patenkinama ir tobulintina (pareiškėjo skundo priedas Nr. 8).

Publikacijoje pateikti kelių su šiomis įstaigomis susijusių asmenų vertinimai. (duomenys neskelbtini) teigė, kad RSA1 tarybos posėdyje „nepraleido progos įkąsti „Sėlos“ muziejui“, ir nurodė: „Pagrindinis asmuo, norintis tarp įstaigų įkalti pleištą, yra RSA1. Tai ji skatina nesantaiką tarp abiejų įstaigų, ji yra pagrindinė priešiškumo iniciatorė, ir jau gana seniai“, Jis taip pat teigė, kad RSA1 socialiniuose tinkluose nepraleidžia progos įkąsti muziejui, o kaip tokio elgesio pavyzdžius nurodė jos nedalyvavimą bendrame renginyje ir vengimą su juo pasisveikinti. (duomenys neskelbtini) teigė, kad muziejus ir biblioteka kūrybiškai nebendradarbiauja, o jų darbuotojai retai lankosi vieni kitų renginiuose; ji taip pat teigė, kad Mekų palikimo studijų centras turėtų telkti kultūrininkus, tačiau RSA1 eina uzurpavimo keliu ir nuolat pabrėžia savo asmeninius nuopelnus. Kalbėdama apie santykius su (duomenys neskelbtini) giminaitėmis, ji sakė: „Daug metų šiltai ir gražiai bendravome, bet į areną išėjo RSA1 – ir atsirado trintis“. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad trūkumų randama per kiekvieną auditą ir kad negalima teigti, jog centras dirbo blogiau už kitas įstaigas. Ji siūlė pačios RSA1 klausti, ką ši turėjo galvoje, kalbėdama apie šokiruojančias išvadas. Pasak Publikacijos, (duomenys neskelbtini) taip pat manė, kad RSA1 pasisakymas – tai vandens stiklinėje keliama audra. Audito nustatytus trūkumus menkais laikė ir kiti kalbinti asmenys. (duomenys neskelbtini) komandiruotpinigių apskaičiavimo klaidas vadino smulkiais ir lengvai ištaisomais dalykais. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad audito rasti pažeidimai menki ir šiuo metu tvarkomi, o (duomenys neskelbtini) – kad auditorių nurodytos klaidos neesminės ir ištaisomos (1 t., b. l. 23).

Publikacijoje pateikta ir priešinga pozicija. Pasak Publikacijos, (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nesantaika tarp įstaigų yra „grynas melas“, o RSA1 nekelia nesantaikos, „o tiesiog yra drąsi ir garsiai pasigiria savo projektais“. Žurnalistė kreipėsi į RSA1. RSA1 paprašė klausimus pateikti raštu, o jos rašytiniai atsakymai buvo perteikti Publikacijoje. Ji atsakė, kad audito išvados atrodytų šokiruojančios kiekvienam, kuris supranta biudžetinių įstaigų veiklos principus. Į klausimą, ar pabrėždama (duomenys neskelbtini) pavardę ji siekė įkąsti jam, RSA1 atsakė minėjusi abu laikinuosius vadovus. Į klausimą apie jos galbūt kurstomą nesantaiką tarp muziejaus ir bibliotekos ji parašė, kad šis klausimas nesusijęs su turizmo centro veikla. Publikacijoje pateikiami ir pačios Žurnalistės vertinimai. Nuotraukos paraše teigiama: „Į politiką atėjusi RSA1, atrodo, ėmėsi suvedinėti sąskaitas su įsivaizduojamais konkurentais“. Antraštėje RSA1 vadinama naujoke, tekste – politikos naujoke, o paantraštėse ir kitose teksto vietose ironiškai komentuojami jos pasisakymas tarybos posėdyje, bendravimas su Žurnaliste ir tai, kad rašytiniuose atsakymuose ji nenurodė konkrečių faktų (1 t., b. l. 19, 23).

RSA1 2023 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Komisiją. Ji teigė, kad Publikacijoje pateikta vienašališka dviejų su muziejumi susijusių asmenų nuomonė, o antraštė iškraipo faktus; be to, Publikacijoje suplakti jos, kaip tarybos narės, klausimas merui ir jos darbas bibliotekoje. Pareiškėjas Komisijai paaiškino, kad antraštėje nurodytą išvadą padarė Žurnalistė, apibendrinusi surinktą informaciją, ir kad antraštėje neteigiama, jog šis vardas jau galutinai prilipęs. Sprendime Komisija pripažino, kad RSA1 yra viešasis asmuo, kurio atžvilgiu leistinos kritikos ribos platesnės, tačiau nurodė, kad ir tokio asmens kritika turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai. Komisija konstatavo, kad tarybos narės kritiškas atsiliepimas apie audituotos įstaigos veiklą nesuteikia pagrindo kaltinti ją intrigomis, kad Publikacijoje nėra faktų, leidžiančių daryti antraštėje nurodytą išvadą, ir kad epitetas „intrigantė“ yra užgaulus ir nukreiptas į RSA1 kaip asmenį. Komisija taip pat nurodė, kad tai ne pirmoji jos vertinta to paties laikraščio publikacija, kurioje RSA1 atžvilgiu vartojami dviprasmiški epitetai, o dėmesys sutelkiamas ne tiek į jos politinę ar dalykinę veiklą, kiek į asmenines savybes. Iš to paties teiginio, kad Publikacijoje nėra faktų, Komisija padarė išvadą, kad antraštė klaidina informacijos vartotojus ir pažeidžia Kodekso 8 straipsnį.

Dėl Sprendimo kaip įsikišimo į pareiškėjo saviraiškos laisvę

Pareiškėjas pirmiausia nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas neriboja jo saviraiškos laisvės. Jis nurodo, kad sankcijų nebuvimas nepanaikina iš įstatymo kylančios pareigos paskelbti Sprendimą ir paties pažeidimo konstatavimo padarinių.

Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalys bei Konvencijos 10 straipsnio 1 dalis garantuoja laisvę reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Iš Konstitucijos 25 straipsnio kyla ir žiniasklaidos laisvė (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimą). Pagal VIĮ 46¹ straipsnio 6 dalį Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos pažeidimų turi būti nedelsiant skelbiami tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose pažeidimai nustatyti, laikantis VIĮ 44 straipsnyje nustatytos paneigimo paskelbimo tvarkos. Šie sprendimai taip pat skelbiami Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – Asociacija) interneto svetainėje. Pagal VIĮ 46¹ straipsnio 7 dalį rengėjas ar skleidėjas Komisijos sprendimą privalo paskelbti ir tada, kai jį skundžia teismui. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikiama informacija apie rengėjus ir (ar) skleidėjus, kuriuos Komisija pripažino nesilaikančiais profesinės etikos (VIĮ 24 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kodekso pažeidimas yra pagrindas rengėją ar skleidėją Komisijos nustatyta tvarka priskirti profesinės etikos nesilaikančiųjų kategorijai (Kodekso 64 straipsnio 1 punktas), o Kodeksą pažeidęs rengėjas ir skleidėjas privalo toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje paskelbti Komisijos sprendimą (Kodekso 65 straipsnis).

EŽTT pritarė bylos šalių pozicijai, kad įpareigojimas paskelbti Komisijos sprendimą yra pareiškėjų teisės į saviraiškos laisvę apribojimas (žr., pvz., EŽTT 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje Eigirdas ir VĮ „Demokratijos plėtros fondas“ prieš Lietuvą, peticijų Nr. 84048/17 ir 84051/17, 74 p.). Toje pačioje byloje EŽTT pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas palikti galioti Komisijos sprendimą apribojo leidėjo įgaliojimus priimti redakcinius sprendimus, taigi ir jo saviraiškos laisvę (108 p.). Įsikišimu laikoma ir teismo nustatyta pareiga paskelbti patikslinimą (žr., pvz., EŽTT 2023 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Axel Springer SE prieš Vokietiją, peticijos Nr. 8964/18, 30 p.). Institucijos išvada, kad asmuo peržengė saviraiškos laisvės ribas, taip pat gali būti laikoma įsikišimu, jeigu konkrečiomis aplinkybėmis ji prilygsta įspėjimui ir gali atgrasyti nuo tolesnės saviraiškos, net jei sankcija nepaskirta (žr., pvz., EŽTT 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo byloje Ayuso Torres prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74729/17, 43–45 p.).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi Sprendimo turinį ir atsižvelgusi į paminėtas teisės normas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas neriboja pareiškėjo saviraiškos laisvės. Sprendimo 1 punkte konstatavus Kodekso pažeidimus, pareiškėjui pagal VIĮ 46¹ straipsnio 6 dalį ir Kodekso 65 straipsnį kilo pareiga paskelbti Sprendimą. Sprendimo 2 punkte ši pareiga išaiškinta. Pagal VIĮ 46¹ straipsnio 6 dalį Sprendimas taip pat skelbiamas Asociacijos interneto svetainėje. Konstatuoti pažeidimai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl pareiškėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančiųjų kategorijai (Kodekso 64 straipsnio 1 punktas). Informacija apie tokį priskyrimą pateikiama informacinėje sistemoje Komisijai priėmus atskirą sprendimą dėl šio statuso (VIĮ 24 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad už Sprendimo nepaskelbimą nenustatyta sankcijų, reikšminga vertinant ribojimo griežtumą (žr., pvz., Eigirdas ir VĮ „Demokratijos plėtros fondas“, 104–105 p.). Pareiga paskelbti Sprendimą suvaržo pareiškėjo redakcinę laisvę spręsti, kokį turinį skelbti savo leidinyje. Todėl Sprendimas laikytinas įsikišimu į pareiškėjo saviraiškos laisvę. Tikrindamas Sprendimo teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar jis atitinka Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalies ir Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad Sprendimu ribojama pareiškėjo saviraiškos laisvė, todėl nevertino, ar ribojimas pateisinamas pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį. Kadangi teismas pasisakė dėl Publikacijos turinio, ginčo antraštės ir RSA1 statuso, o byloje esančių įrodymų pakanka ribojimui įvertinti, šį vertinimą teisėjų kolegija atlieka pati. Pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį saviraiškos laisvės ribojimas pateisinamas tik jeigu jis nustatytas įstatyme, juo siekiama bent vieno iš šioje dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis būtinas demokratinėje visuomenėje tam tikslui pasiekti (žr., pvz., Eigirdas ir VĮ „Demokratijos plėtros fondas“, 75 p.).

VIĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareiga laikytis Kodekse įtvirtintų profesinės etikos normų. Komisija Sprendimą priėmė vadovaudamasi VIĮ 46¹ straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais ir 6 dalimi, o pažeidimus konstatavo pagal Teisės aktų registre paskelbto Kodekso 3 ir 8 straipsnius. Iš šio reguliavimo pareiškėjas galėjo numatyti, kad Komisija vertins Publikacijos atitiktį Kodekso reikalavimams ir kad, konstatavus pažeidimą, kils pareiga paskelbti jos sprendimą. Taigi ribojimas nustatytas įstatyme Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies prasme. Ribojimu siekta teisėto tikslo – apsaugoti RSA1 reputaciją ir visuomenės teisę gauti tikslią informaciją (žr., pvz., Eigirdas ir VĮ „Demokratijos plėtros fondas“, 76 p.). Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas šio ribojimo būtinumas demokratinėje visuomenėje.

Sprendžiant dėl ribojimo būtinumo demokratinėje visuomenėje, vertinama, ar jis atitiko neatidėliotiną visuomenės poreikį, ar jam pateisinti nurodytos svarbios ir pakankamos priežastys ir ar taikyta priemonė buvo proporcinga siektam tikslui (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, (toliau – ir Morice prieš Prancūziją) 124 p.). Politinei raiškai ar diskusijoms viešojo intereso klausimais riboti reikia itin svarių priežasčių (žr., pvz., Morice prieš Prancūziją, 125 p.; Eigirdas ir VĮ „Demokratijos plėtros fondas“, 94 ir 106 p.). Spaudos apsauga priklauso nuo to, ar ji veikia sąžiningai, remiasi tiksliais faktais ir laikosi žurnalistų etikos. Kartu žurnalistinė laisvė apima teisę šiek tiek perdėti ar net provokuoti, o nei EŽTT, nei nacionaliniai teismai neturi nurodinėti spaudai, kokius informacijos pateikimo metodus rinktis (žr., pvz., Eigirdas ir VĮ „Demokratijos plėtros fondas“, 79–80 p.). Derindamas saviraiškos laisvę ir asmens teisę į reputacijos apsaugą, EŽTT vertina publikacijos indėlį į viešojo intereso diskusiją, asmens žinomumą ir publikacijos dalyką, asmens ankstesnį elgesį, publikacijos turinį, formą ir padarinius, informacijos gavimo būdą ir patikimumą, taip pat taikytos priemonės griežtumą (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo byloje Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją, peticijos Nr. 40454/07, 93 p.; EŽTT didžiosios kolegijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimo byloje Axel Springer AG prieš Vokietiją, peticijos Nr. 39954/08, 90–95 p.). Teisėjų kolegija šiais kriterijais vadovaujasi ir šioje byloje.

Dėl Publikacijos dalyko ir RSA1 statuso

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nors pripažino RSA1 viešuoju asmeniu, realiai neatsižvelgė į politikams taikomas platesnes kritikos ribas.

Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad Publikacija skirta savivaldybės tarybos posėdyje aptartam savivaldybės įstaigos vidaus auditui, tarybos narės pasisakymui apie jį ir dviejų savivaldybės kultūros įstaigų santykiams. Publikacijoje aiškintasi, dėl ko savivaldybės tarybos posėdyje kritikuota audituotos įstaigos veikla ir kaip tarybos narės pasisakymą vertino su šiomis įstaigomis susiję asmenys. Taigi Publikacija prisidėjo prie vietos bendruomenei svarbios diskusijos apie savivaldybės įstaigų veiklą ir politikės vaidmenį viešai svarstant šios veiklos klausimus (žr., pvz., Eigirdas ir VĮ „Demokratijos plėtros fondas“, 94 p.).

RSA1, kaip savivaldybės tarybos narė, yra valstybės politikė (Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2 straipsnio 1 dalis), todėl pagal ginčui aktualios redakcijos VIĮ 2 straipsnio 75 dalies 1 punktą laikoma viešuoju asmeniu. Politiko atžvilgiu priimtinos kritikos ribos platesnės nei privataus asmens, ir jis turi būti pakantesnis kritikai (žr., pvz., EŽTT 1986 m. liepos 8 d. sprendimo byloje Lingens prieš Austriją, peticijos Nr. 9815/82, 42 p.; Eigirdas ir VĮ „Demokratijos plėtros fondas“, 91 p.). Publikacija parengta po RSA1 viešo pasisakymo tarybos posėdyje, o jos, kaip vyriausiosios bibliotekininkės, veikla aptarta tiek, kiek ji susijusi su muziejaus ir bibliotekos santykiais. Todėl ginčo antraštė vertintina atsižvelgiant į platesnes politikės viešosios veiklos kritikos ribas.

Dėl ginčo teiginio pobūdžio

Pareiškėjas nurodo, kad antraštėje išsakyta nuomonė, o pirmosios instancijos teismas ginčo teiginio aiškiai nekvalifikavo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teiginio pobūdis nustatomas atskiriant žinią nuo nuomonės ir atsižvelgiant į teiginio formuluotę bei kontekstą. Ginčo antraštė vertinama kartu su visa Publikacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-430-662/2025 32 ir 40 p.). Nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 straipsnio 31 dalis). Vertinant nuomonės leistinumą, svarbu, ar ji turi pakankamą faktinį pagrindą (žr., pvz., Morice prieš Prancūziją, 126 p.).

Teismo nuomone, antraštė „Naujokei jau limpa intrigantės vardas“ nekonstatuoja, kad RSA1 atliko konkretų veiksmą. Formuluotė „jau limpa <...> vardas“ perteikia besiformuojantį vertinimą, kuris Publikacijoje siejamas su tarybos narės viešu pasisakymu ir pašnekovų vertinimais apie jos vaidmenį savivaldybės įstaigų santykiuose. Pareiškėjas Komisijai nurodė, kad antraštė yra Žurnalistės išvada, padaryta apibendrinus surinktą informaciją. Todėl teisėjų kolegija antraštę vertina kaip Žurnalistės vertinamąjį teiginį. Toliau teisėjų kolegija vertina, ar šiai nuomonei pakako faktinio pagrindo ir ar jos raiškos forma neperžengė leistinų kritikos ribų.

Dėl antraštės faktinio pagrindo ir formos

Pareiškėjas teigia, kad nuomonei pakankamą faktinį pagrindą sudarė pačios RSA1 vieši teiginiai apie audito išvadas ir Publikacijoje pateikti (duomenys neskelbtini) pasisakymai, o pirmosios instancijos teismas jų neįvertino ir dirbtinai atskyrė nuo antraštės. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad epitetas nukreiptas į RSA1 kaip asmenį, o ne į jos viešąją veiklą, ir kad Žurnalistės klausimas dėl kiršinimo buvo provokacinis.

Teisėjų kolegija sutinka, kad vien tarybos narės kritika audituotos įstaigos atžvilgiu nesudarytų pagrindo vadinti ją intrigante. Tačiau, kaip matyti iš Publikacijos turinio, Žurnalistė vertino ir pasisakymo aplinkybes. RSA1 audito išvadas apibūdino žodžiais „švelniai tariant, šiek tiek šokiruojančios“, išvardijo nustatytus trūkumus, įvardijo abu centrui laikinai vadovavusius asmenis, iš kurių vienas – buvęs „Sėlos“ muziejaus direktorius, ir klausė mero, kas prisiims atsakomybę. Publikacijoje paskelbti (duomenys neskelbtini) vertinimai, kad trūkumų nustatoma per kiekvieną auditą, kad jie menki, neesminiai ir ištaisomi ar jau tvarkomi, o centras nedirbo blogiau už kitas įstaigas. Su šiais vertinimais dera ir audito ataskaita, kurioje centro vidaus kontrolė įvertinta kaip patenkinama ir tobulintina (1 t., b. l. 48–77). Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės sudarė objektyvų pagrindą manyti, kad tarybos narės pasirinktas audito išvadų apibūdinimas buvo griežtesnis už jų turinį, o (duomenys neskelbtini) jos pasisakymą suprato kaip nukreiptą ir prieš muziejų („nepraleido progos įkąsti „Sėlos“ muziejui“), t. y. kaip vieną iš muziejaus ir bibliotekos santykių epizodų.

Vertinimui reikšmingi ir Publikacijoje aptarti muziejaus bei bibliotekos santykiai. (duomenys neskelbtini), buvęs muziejaus direktorius ir vienas iš centrui laikinai vadovavusių asmenų, savo pavardės paminėjimą suprato kaip nukreiptą prieš muziejų ir teigė, kad RSA1 skatina nesutarimus tarp muziejaus ir bibliotekos; šį teiginį jis iliustravo jos elgesiu socialiniuose tinkluose, nedalyvavimu bendrame renginyje ir vengimu su juo pasisveikinti. (duomenys neskelbtini) kalbėjo apie šių įstaigų kūrybinio bendradarbiavimo stoką, kritiškai vertino RSA1 elgesį, susijusį su Mekų palikimu, o jos pasakymas apie atsiradusią trintį buvo susijęs su bendravimu su (duomenys neskelbtini) giminaitėmis. Taigi (duomenys neskelbtini) pasisakymas, nors ir rodo įtampą bei kritišką požiūrį į RSA1 vaidmenį, tiesiogiai nepatvirtina (duomenys neskelbtini) teiginio apie įstaigų kiršinimą. Abu pasisakymai reikšmingi tiek, kiek atskleidžia, kokiame kontekste Žurnalistė vertino tarybos narės viešą pasisakymą ir jos vaidmenį aptariamuose santykiuose.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad su kritikuojama įstaiga susijusių asmenų kaltinimai ją kritikavusiam asmeniui, ypač neparemti faktais, turi būti vertinami itin atsargiai. Teisėjų kolegija sutinka, kad žurnalistas, perteikdamas suinteresuotų asmenų vertinimus, turi elgtis atsakingai. Šiuo atveju Žurnalistė nurodė pašnekovų tapatybę ir jų ryšį su aptariamomis įstaigomis, pateikė bibliotekos direktorės poziciją, kad įstaigų nesantaikos nėra ir RSA1 jos nekursto, taip pat paskelbė pačios RSA1 rašytinius atsakymus. Skaitytojas galėjo atskirti viešo pasisakymo aplinkybes nuo pašnekovų vertinimų ir pats spręsti, kiek jie įtikinami. Antraštės žodžiai „jau limpa <...> vardas“, be kita ko, perteikia vertinimą, kad dalis su įstaigomis susijusių asmenų nesutarimų priežastimi laiko RSA1; Publikacijoje parodyta, kad toks požiūris egzistuoja ((duomenys neskelbtini) ir iš dalies (duomenys neskelbtini) pasisakymai), kad jis ginčijamas (bibliotekos direktorės pozicija) ir kad RSA1 buvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją (jos rašytiniai atsakymai). Publikacija nėra neutrali: joje esama ir pačios Žurnalistės ironiškų bei kritiškų vertinimų apie RSA1. Vis dėlto žurnalistinė laisvė apima tam tikrą perdėjimą ir net provokaciją (žr., pvz., Eigirdas ir VĮ „Demokratijos plėtros fondas“, 80 p.), o šie vertinimai susiję su RSA1 viešu pasisakymu, jos, kaip politikės, veikla ir bendravimu su žiniasklaida. Teisėjų kolegijos nuomone, tarybos narės viešo pasisakymo aplinkybės ir šiame kontekste pateikti skirtingi vertinimai sudarė pakankamą faktinį pagrindą Žurnalistės išvadai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad žodis „intrigantė“ yra neigiamas ir gali paveikti RSA1 reputaciją. Vis dėlto tai, kad epitetu apibūdinamas asmuo, savaime nereiškia, kad jis atsietas nuo to asmens veiklos. Valstybės politiko elgesys ar asmeninės savybės, susiję su kai kuriomis jo privataus gyvenimo aplinkybėmis ir galintys turėti reikšmės viešiesiems interesams, privačiu gyvenimu nelaikomi (Valstybės politikų elgesio kodekso 2 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju epiteto prasmę lemia Publikacijoje aptartas tarybos narės pasisakymas ir jos vaidmens savivaldybės įstaigų santykiuose vertinimas. Pačioje antraštėje RSA1 įvardijama kaip naujokė, tekste – kaip politikos naujokė, o nuotraukos paraše jos elgesys siejamas su atėjimu į politiką. Argumentas, kad Publikacijoje suplaktas RSA1, kaip tarybos narės, pasisakymas ir jos darbas bibliotekoje, šios išvados nepaneigia: jos darbas bibliotekoje Publikacijoje aptartas kaip muziejaus ir bibliotekos santykių dalis, o jos, kaip tarybos narės, pasisakymą su šiais santykiais susiejo (duomenys neskelbtini); būtent šių aplinkybių sąsaja ir buvo Publikacijos tema. Be to, darbas savivaldybės bibliotekoje taip pat nėra privataus gyvenimo sritis. RSA1 asmeninis ar šeimos gyvenimas Publikacijoje neaptariamas; minimi jos santykiai su kitais asmenimis (teiginiai apie draugystę su centro direktore, nesisveikinimas su (duomenys neskelbtini)) susiję su jos vaidmeniu aptariamuose įstaigų santykiuose. Atsižvelgdama į šį kontekstą, teisėjų kolegija ginčo epitetą vertina kaip aštrią viešosios veiklos kritiką, kurios forma neperžengė žurnalistinei raiškai leistino perdėjimo ribų (žr., pvz., EŽTT 1997 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Oberschlick prieš Austriją (Nr. 2), peticijos Nr. 20834/92, 33–34 p.; Eigirdas ir VĮ „Demokratijos plėtros fondas“, 113–114 p.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad antraštė yra vertinamasis teiginys apie politikę viešojo intereso klausimu. Antraštėje išreikšta nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą, o jos forma, įvertinta visos Publikacijos kontekste, neperžengė leistinų kritikos ribų. Todėl Komisija nepagrįstai konstatavo Kodekso 3 straipsnio pažeidimą.

Dėl Kodekso 8 straipsnio

Pareiškėjas teigia, kad nuomonė negali klaidinti informacijos vartotojo tokiu pačiu būdu kaip neteisingas faktų pateikimas ir kad antraštė atitinka Publikacijos turinį.

Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Kodekso 8 straipsnį žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo. Šis reikalavimas taikomas ir antraštėje išreikštai nuomonei. Komisija išvadą dėl klaidinimo grindė tuo, kad Publikacijoje nėra antraštės teiginį pagrindžiančių faktų. Teisėjų kolegija, įvertinusi antraštės formuluotę ir jos ryšį su tekstu, sprendžia, kad žodžiai „jau limpa <...> vardas“ perteikia Žurnalistės vertinimą apie Publikacijoje aptartą RSA1 vaidmenį. Tekste atskleista, kuo šis vertinimas grindžiamas ir kad dėl politikės vaidmens pašnekovų nuomonės išsiskyrė. Antraštė atitinka Publikacijos temą ir turinį ir nesudaro įspūdžio, kad Publikacijoje nustatytas konkretus įstaigų kiršinimo atvejis. Todėl Komisija nepagrįstai konstatavo ir Kodekso 8 straipsnio pažeidimą.

Dėl Sprendimo motyvų, ribojimo proporcingumo ir bylos baigties

Pareiškėjas teigia, kad Komisija nepaaiškino, kaip peržengtos politikės kritikos ribos ir kodėl ginčo nuomonei trūko faktinio pagrindo, o pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Sprendimo atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 daliai, šių trūkumų neįvertino.

Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus administraciniame sprendime turi būti nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jo priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat sprendimo motyvai. Iš motyvų adresatui turi būti suprantama, kodėl nustatytoms aplinkybėms pritaikytos atitinkamos teisės normos. Sprendžiant, ar saviraiškos laisvės ribojimas buvo būtinas, reikšminga, ar jam pateisinti nurodytos svarbios ir pakankamos priežastys (žr., pvz., Eigirdas ir VĮ „Demokratijos plėtros fondas“, 106 p.).

Komisija pripažino RSA1 viešuoju asmeniu, kuriam taikomos platesnės kritikos ribos, ir pasisakė dėl jos kritikos audituotai įstaigai. Vis dėlto iš Sprendimo nematyti, kodėl viešo pasisakymo aplinkybių ir Publikacijoje pateiktų pašnekovų vertinimų visuma nesudarė pakankamo pagrindo ginčo nuomonei. Komisija taip pat nepaaiškino, kokią reikšmę jos išvadai turėjo priešingos pozicijos ir pačios RSA1 atsakymų paskelbimas. Nuoroda į ankstesnę to paties laikraščio publikaciją nepaaiškina, kodėl būtent šios Publikacijos antraštė peržengė leistinos kritikos ribas.

Įvertinusi Publikacijos indėlį į viešojo intereso diskusiją, RSA1 statusą, ginčo nuomonės faktinį pagrindą ir formą bei Sprendimo padarinius, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisijos motyvai nepagrindžia neatidėliotino visuomenės poreikio konstatuoti profesinės etikos pažeidimus ir dėl to reikalauti paskelbti Sprendimą. Šis ribojimas nebuvo proporcingas siekiui apsaugoti RSA1 reputaciją ir visuomenės teisę gauti tikslią informaciją, todėl nebuvo būtinas demokratinėje visuomenėje Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies prasme. Nustatyti motyvavimo trūkumai yra esminiai, nes susiję su pačių konstatuotų pažeidimų pagrindimu. Dėl to Sprendimas neatitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius skundo argumentus ir taip pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punktą sprendimo negaliojimo pagrindas yra sprendimo be motyvų priėmimas. Teismas neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną proceso šalies argumentą, tačiau turi pasisakyti dėl argumentų, galinčių lemti bylos baigtį. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kodėl teismas nepripažino Sprendimo saviraiškos laisvės ribojimu, pritarė Komisijos išvadoms dėl Kodekso pažeidimų ir laikė Sprendimą pakankamai motyvuotu. Tai, kad teismas, nepripažinęs saviraiškos laisvės ribojimo, netikrino jo būtinumo, yra netinkamo materialiosios teisės taikymo, o ne sprendimo motyvų nebuvimo padarinys. Todėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto sprendimo negaliojimo pagrindo nėra.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija nepagrįstai konstatavo Kodekso 3 ir 8 straipsnių pažeidimus, o dėl Sprendimo kilęs saviraiškos laisvės ribojimas neatitiko Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Todėl Sprendimas naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas ir Sprendimas panaikinamas (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 147 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys). Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 straipsnio 3 dalis).

Išlaidos advokato pagalbai priteisiamos ne didesnės nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija; toliau – Rekomendacijos) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis). Maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus užpraėjusio ketvirčio vidutiniam mėnesiniam bruto darbo užmokesčiui šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas). Už skundą taikomas 2,5 koeficientas (Rekomendacijų 8.2 punktas), už vieną atstovavimo teisme ar pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.19 punktas). Iki 30 minučių trunkantis laikas atmetamas, o 30 ir daugiau minučių laikomos valanda (Rekomendacijų 9 punktas).

Pirmosios instancijos teisme pareiškėjas 2025 m. vasario 21 d. prašė priteisti 1 959 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas pateikė 2024 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AS 2024/05/007, kurioje nurodytas 1 452 Eur atlygis už skundo parengimą ir pateikimą (su PVM) bei 23 Eur žyminis mokestis, ir tos pačios dienos 1 475 Eur mokėjimo patvirtinimą. Taip pat pateikta 2025 m. vasario 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AS 25/02/004 dėl 484 Eur (su PVM) už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame bei 2025 m. vasario 19 d. šios sumos mokėjimo patvirtinimas (1 t., b. l. 127–132).

Už skundo parengimą sumokėta 2024 m. II ketvirtį. Užpraėjusio ketvirčio (2023 m. IV ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 110,30 Eur, todėl maksimalus užmokesčio dydis už skundą sudaro 5 275,75 Eur (2 110,30 × 2,5). Prašoma 1 452 Eur suma jo neviršija, o atsižvelgiant į skundo apimtį ir jame keltų teisinių klausimų pobūdį yra pagrįsta, todėl priteistina. 2025 m. vasario 25 d. teismo posėdis truko nuo 10.30 val. iki 11.56 val., t. y. 1 val. 26 min. (1 t., b. l. 137–140), todėl pagal Rekomendacijų 9 punktą skaičiuojama viena atstovavimo valanda. Atlygintinas ir užmokestis už pasirengimą teismo posėdžiui (Rekomendacijų 8.19 punktas). Pasirengimas posėdžiui objektyviai buvo būtinas: iki posėdžio advokatas turėjo susipažinti su atsakovo atsiliepimu ir jo priedais (1 t., b. l. 81–109), posėdyje buvo nagrinėjami Konvencijos 10 straipsnio taikymo klausimai, o advokatas aktyviai dalyvavo nagrinėjant bylą iš esmės, pasakė baigiamąją kalbą ir pasinaudojo replikos teise (1 t., b. l. 137–140). Nors pasirengimo trukmė PVM sąskaitoje faktūroje nenurodyta, atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pasirengimui pagrįstai galėjo prireikti ne mažiau kaip dviejų valandų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1-463/2025 53–54 p.). Už paslaugas sumokėta 2025 m. I ketvirtį, o užpraėjusio ketvirčio (2024 m. III ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 237,90 Eur, todėl maksimalus užmokesčio dydis už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame (trys valandos) sudaro 671,37 Eur (2 237,90 × 0,1 × 3). Prašoma 484 Eur suma jo neviršija, o įvertinus bylos sudėtingumą ir suteiktų paslaugų apimtį (Rekomendacijų 2 punktas), yra protinga, todėl priteistina. Už elektroninių ryšių priemonėmis paduotą skundą atlygintinas įstatyme nustatyto dydžio žyminis mokestis – 22,50 Eur (ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 3 dalys); PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 0,50 Eur didesnė suma nepriteistina. Taigi pirmosios instancijos teisme patirtų atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 958,50 Eur (1 452 + 484 + 22,50).

2026 m. lapkričio 9 d. prašyme pareiškėjas prašė atlyginti išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą. Šias išlaidas pagrindžia 2025 m. balandžio 14 d. serijos AS PVM sąskaita faktūra Nr. 25/04/002, išrašyta 1 452 Eur sumai (įskaitant PVM), ir banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad pareiškėjas šią sąskaitą apmokėjo 2025 m. balandžio 15 d. Advokatas (duomenys neskelbtini)atstovavo pareiškėjui ir pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 137–140), todėl taikomas Rekomendacijų 8.10 punkte nustatytas 1,7 koeficientas. Už teisines paslaugas sumokėta 2025 m. II ketvirtį. Užpraėjusio ketvirčio (2024 m. IV ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 335,90 Eur, todėl maksimalus priteistinas užmokestis už apeliacinio skundo parengimą yra 3 971,03 Eur (2 335,90 × 1,7). Atsižvelgiant į apeliacinio skundo apimtį ir jame keltų teisinių klausimų pobūdį, pareiškėjui priteistina prašoma 1 452 Eur suma. Pareiškėjui taip pat priteistinas už elektroninių ryšių priemonėmis paduotą apeliacinį skundą sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 35 straipsnio 2 ir 3 dalys, 40 straipsnio 1 dalis).

Iš viso pareiškėjui iš Asociacijos (juridinio asmens kodas 303601856), kurios kolegialus organas yra Komisija (VIĮ 46¹ straipsnio 1 dalis), priteistinas 3 421,75 Eur (1 958,50 + 1 452 + 11,25) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už bylos nagrinėjimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40–41 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio rytas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio rytas“ skundą tenkinti.

Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. EKS-07/24.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio rytas“ iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos 3 421,75 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną eurą 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius BakaveckasRičardas PiličiauskasMilda Vainienė