Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-11 · Administracinė byla Nr. eA-919-492/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-11
Bylos Nr.
eA-919-492/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01360-2025-2
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Beata Martišienė
Atsakovas
valstybės įmonei Registrų centras, ,,Registrų centras"
Trečiasis asmuo
A. B.
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eA-919-492/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01360-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 41(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. B.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) 2025 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. SPR4-183 (14.5 E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir 2025 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. CSPR-71 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 30 d. prašymą iš naujo.

Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) Valstybinės žemės nuomos ir panaudos poskyris 2024 m. liepos 18 d. gavo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo A. B. (toliau – ir Įgaliotas atstovas) prašymą (toliau – ir Prašymas) išnuomoti valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), reikalingą administruojamam pastatui – bendrabučiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) eksploatuoti. 2024 m. rugsėjo 6 d. Įgaliotas atstovas pateikė Prašymo papildymą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 1-719 nusprendė išnuomoti prašomą valstybinės žemės sklypą, o 2024 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis).

2024 m. gruodžio 9 d. Įgaliotas atstovas A. B. pateikė prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą – valstybinės žemės sklypo nuomą pagal sudarytą Nuomos sutartį. Atsakovui atsisakius registruoti Nuomos sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2024 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. A51-190926/24(2.14.1.36E-ŽEM) kreipėsi į atsakovą, prašydama pakartotinai įvertinti Įgalioto atstovo 2024 m. gruodžio 9 d. prašymą ir įregistruoti juridinį faktą – valstybinės žemės sklypo nuomą.

Atsakovas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu atsisakė tenkinti prašymą, remdamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 7 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais. Atsakovo vertinimu, dokumente, kurio pagrindu prašoma įregistruoti registro objektą, nebuvo visų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Registro nuostatai) numatytų duomenų, būtinų asmenims, susijusiems su juridiniu faktu, identifikuoti, taip pat dokumentas ar jo duomenys neatitiko kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nesutikdama su Sprendimu Nr. 1, Administracija 2025 m. sausio 16 d. pateikė skundą NTRĮ 9 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka. 2025 m. kovo 3 d. Administracija gavo atsakovo 2025 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. CSPR-71, kuriuo Administracijos skundas netenkintas ir Sprendimas Nr. 1 paliktas galioti. Sprendime Nr. 2 atsakovas nurodė, kad Nuomos sutartyje nuomininkais įvardyti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkai, tačiau konkrečiai nenurodyti asmenys, įgiję nuomininkų teises ir pareigas. Atsakovo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas nuomininkas turi būti nurodytas nuomos sutartyje, o pagal Registro nuostatų 78 punktą dokumente turi būti pateikti Registro objektui įregistruoti būtini duomenys, įskaitant susijusių asmenų vardus, pavardes ir asmens kodus.

Pasikeitus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) teisiniam reguliavimui, savivaldybės tapo atitinkamose teritorijose esančios valstybinės žemės patikėtinėmis. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai įstatyme nustatytomis sąlygomis ir apimtimi. Nagrinėjamu atveju Administracija, veikdama pagal jai suteiktą kompetenciją, išnagrinėjo prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir atliko su Nuomos sutarties sudarymu susijusius veiksmus. 2024 m. rugsėjo 9 d. Administracija gavo 2024 m. rugsėjo 6 d. Įgalioto atstovo prašymą išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra Pastatui priskiriami statiniai ar įrenginiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjusi prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 1-719 nusprendė išnuomoti prašomą žemės sklypą, o 2024 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta Nuomos sutartis.

Atsakovas nepakankamai atsižvelgė į valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo specifiką. Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 47 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo, reikalingo daugiabučiams gyvenamiesiems namams ar kitos paskirties pastatams eksploatuoti, nuomos sutartį pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatas gali sudaryti CK 4.85 straipsnio 8 dalyje nurodytas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, jeigu butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų savininkai priima sprendimą pavesti jam sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį savininkų vardu.

Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo savininkai 2024 m. rugpjūčio 30 d. susirinkimo metu nusprendė pavesti A. B. veikti kaip įgaliotam atstovui, pasirašyti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį savininkų vardu ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Šią aplinkybę patvirtina 2024 m. rugpjūčio 30 d. susirinkimo protokolas, namo gyventojų, dalyvavusių susirinkime, sąrašas ir butų bei kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniai. Be to, prie Prašymo buvo pateikta 2017 m. birželio 26 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis), kurioje nurodyti jos dalyvių asmens duomenys. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat įregistruotas juridinis faktas apie bendrojo naudojimo objektų valdymą pagal Jungtinės veiklos sutartį. Taigi pateikti dokumentai patvirtina, kad daugiabučio namo savininkai yra pasirinkę bendrojo naudojimo objektų valdymo formą ir nustatyta tvarka įgalioję konkretų asmenį veikti jų vardu.

CK 4.85 straipsnio 8 dalis ir Taisyklių 47 punktas numato galimybę valstybinės žemės nuomos sutartį sudaryti per bendrojo naudojimo objektų valdytoją ar įgaliotą asmenį, kai tam yra savininkų sprendimas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama sudaryti sąlygas daugiabučio namo savininkams bendrus klausimus spręsti kolektyviai, išvengiant būtinybės kiekvienam savininkui atskirai atlikti tuos pačius veiksmus. Todėl aplinkybė, kad nuomininkų teises ir pareigas įgyja daugiabučio namo savininkai, nepaneigia galimybės sutartį sudaryti per tinkamai įgaliotą atstovą.

Atsakovo reikalavimas Nuomos sutartyje individualiai nurodyti visus daugiabučio namo savininkus, jų vardus, pavardes, asmens kodus ir kitus registracijai būtinus duomenis turi būti vertinamas atsižvelgiant į nurodytas teisės normas ir konkrečias bylos aplinkybes. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Pastate yra 98 atskiri nekilnojamieji daiktai. Todėl reikalavimas Nuomos sutartyje išvardyti visus savininkus ir jų asmens duomenis sukuria papildomą administracinę naštą, nors savininkai yra teisėtai pasirinkę atstovavimo ir bendrojo naudojimo objektų valdymo modelį.

CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Pagal šio straipsnio 4 dalį bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad daugumos sprendimų privalomumas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo, solidarumo ir demokratijos principais, preziumuojant, jog daugumos valia atspindi bendrą savininkų interesą.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. susirinkime daugiabučio namo savininkai sprendė dėl įgalioto atstovo paskyrimo ir pavedė A. B. pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutartį savininkų vardu bei atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Todėl atsakovas, atsisakydamas įregistruoti juridinį faktą, privalėjo įvertinti ne tik Nuomos sutartyje pateiktus duomenis, bet ir pateiktus įgaliojimus patvirtinančius dokumentus bei taikytiną teisinį reguliavimą. Atsakovas galėtų atsisakyti registruoti juridinį faktą, jeigu būtų nustatyta, kad prašymą pateikė teisės veikti savininkų vardu neturintis asmuo arba kad pateikti dokumentai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tačiau nagrinėjamu atveju buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys A. B. įgaliojimus, todėl atsakovas turėjo išsamiai įvertinti šių dokumentų teisinę reikšmę ir paaiškinti, kodėl jų nepakanka juridiniam faktui įregistruoti.

Atsakovas nepagrįstai taikė NTRĮ 7 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nustatytus atsisakymo registruoti pagrindus. Aplinkybė, kad Nuomos sutartyje visi savininkai nėra individualiai išvardyti, neleidžia daryti išvados, kad juridinio fakto registracijai pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, neįvertinus CK 4.85 straipsnio 8 dalies, Taisyklių 47 punkto ir konkrečių atstovavimo aplinkybių.

Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 yra individualūs administraciniai aktai, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Vertinant šių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar atsakovas tinkamai įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir pakankamai motyvavo priimtus sprendimus. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatomos teisės ir pareigos, sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas bei jo motyvai. VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas išsamumo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą į prašymą ar skundą atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodant reikšmingas aplinkybes bei konkrečias teisės normas, kuriomis remiantis priimamas sprendimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad administraciniame akte turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai, įrodymai ir teisinis pagrindas, kuriais remiantis priimtas sprendimas. Sprendimo motyvai turi būti aiškūs, pakankami ir susieti su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šie reikalavimai kyla iš teisėtumo ir gero administravimo principų, pagal kuriuos viešojo administravimo subjektai privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Gero administravimo principas taip pat apima asmens teisę į pagrįstą ir motyvuotą administracinį sprendimą bei institucijos pareigą aktyviai ir išsamiai įvertinti reikšmingas aplinkybes. Priimdamas neigiamas teisines pasekmes sukeliantį sprendimą, viešojo administravimo subjektas privalo nurodyti tiek faktines, tiek teisines priežastis, lėmusias tokio sprendimo priėmimą.

Atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2, šių reikalavimų tinkamai neįgyvendino. Nors atsakovas nurodė, kad Nuomos sutartyje neindividualizuoti visi nuomininkai ir nepateikti visi Registro nuostatuose reikalaujami duomenys, sprendimuose išsamiai neįvertino pateiktų dokumentų, patvirtinančių A. B. įgaliojimus veikti savininkų vardu. Taip pat nebuvo pakankamai paaiškinta, kodėl konkrečiu atveju netaikytinos CK 4.85 straipsnio 8 dalies ir Taisyklių 47 punkto nuostatos, leidžiančios valstybinės žemės nuomos sutartį sudaryti per įgaliotą bendrojo naudojimo objektų valdytoją. Atsakovas taip pat nepaaiškino, kodėl pateiktų įgaliojimus patvirtinančių dokumentų ir įregistruotos Jungtinės veiklos sutarties nepakanka nustatyti asmenį, turintį teisę veikti daugiabučio namo savininkų vardu. Taigi ginčijamuose sprendimuose nebuvo tinkamai susietos taikytos teisės normos su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, o Administracijos argumentai dėl atstovavimo teisėtumo nebuvo išsamiai įvertinti.

VAĮ nustatytų reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis gali būti laikomas esminiu administracinio sprendimo trūkumu, jeigu dėl jo asmeniui tampa neaiškios sprendimo priėmimo priežastys ir apsunkinama teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Viešojo administravimo subjektas privalo nustatyti ir įvertinti visų reikšmingų juridinių faktų visetą, būtiną atitinkamai teisės normai taikyti, o ne apsiriboti formaliu atskirų dokumentų trūkumų konstatavimu.

Atsakovas formaliai įvertino Nuomos sutarties turinį ir neatsižvelgė į savininkų priimtus sprendimus bei pateiktus įgaliojimus patvirtinančius dokumentus. Dėl šios priežasties nebuvo tinkamai įvertinta, ar iš tiesų egzistuoja NTRĮ 7 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nustatyti pagrindai atsisakyti įregistruoti juridinį faktą. Todėl Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 yra nepakankamai motyvuoti ir pagrįsti, nes juose nebuvo visapusiškai įvertintos reikšmingos faktinės aplinkybės ir tinkamai atskleistas taikytinas teisinis reguliavimas. Tokia situacija kelia abejonių dėl VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo, objektyvumo ir išsamumo principų laikymosi bei gero administravimo principo įgyvendinimo.

Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė bei Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės žemės patikėjimo teisė į jį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2024 m. gruodžio 30 d. prašymu Nr. A51-/24 (2.14.1.36 E-ŽEM) kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti juridinį faktą – Nuomos sutartį. Nuomos sutartis sudaryta tarp Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės mero V. B., veikiančio pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų, atstovaujamų įgalioto atstovo A. B., veikiančio pagal Jungtinės veiklos sutartį. Nuomos sutartyje nurodyta, kad Žemės sklypo nuomotoja yra Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama savivaldybės mero, o Žemės sklypo nuomininkai – gyvenamojo namo savininkai, atstovaujami įgalioto atstovo A. B.

Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (toliau – ir Registro tvarkytojas) 2025 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. SPR4-183 (14.5 E) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes Nuomos sutartyje nėra nurodyti vienos sutarties šalies – nuomininkų – duomenys, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus, atstovaujamus įgalioto atstovo A. B. Pareiškėjas, nesutikdamas su Registro tvarkytojo Sprendimu, 2025 m. sausio 16 d. pateikė skundą Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2025 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. CSPR-71 Registro tvarkytojo sprendimą paliko galioti.

CK 6.477 straipsnyje apibrėžta nuomos sutarties samprata. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.550 straipsnyje nustatyti reikalavimai žemės nuomos sutarties turiniui. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartyje turi būti nurodytas žemės nuomininkas. Registro nuostatų 44 punkte nustatyta, kad prie prašymo įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis turi būti pridėti dokumentai, patvirtinantys Registro objekto, kurį prašoma įregistruoti, išregistruoti ar kurio duomenis prašoma pakeisti, atsiradimą, pasibaigimą (žuvimą, išnykimą, panaikinimą) arba Registro objekto duomenų pasikeitimą, išskyrus tuos atvejus, kai Registro objektui įregistruoti, išregistruoti arba jo duomenims pakeisti pakanka tik asmens prašymo. Registro nuostatų 78 punkte nustatyta, kad kartu su prašymu pateikti dokumentai turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, juose turi būti nurodyti Registro objektui įregistruoti būtini duomenys, asmenų, susijusių su šio objekto įregistravimu, vardai, pavardės ir asmens kodai (jeigu jie suteikti Gyventojų registro įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais – gimimo datos) bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris.

Nagrinėjamu atveju Nuomos sutartyje nurodyta, kad Žemės sklypo nuomininkai yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkai, tačiau konkrečiai nenurodyta, kokie asmenys yra Žemės sklypo nuomininkai, t. y. kokie asmenys pagal Nuomos sutartį įgijo nuomininkų teises ir pareigas. Pagal CK nuostatas nuomos sutartyje nuomininkas turi būti nurodytas, o pagal Registro nuostatų 78 punkto reikalavimus dokumente, šiuo atveju Nuomos sutartyje, turi būti nurodyti Registro objektui įregistruoti būtini duomenys, asmenų, susijusių su šio objekto įregistravimu, vardai, pavardės ir asmens kodai.

Atsakovas neneigia bendrojo naudojimo objektų valdytojo teisių, o tik remiasi imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, numatančiomis, kad Nuomos sutartyje turi būti nurodyti nuomininkai, o ne tik jų atstovas. Teisės aktai taip pat nenumato skirtingo teisinio reguliavimo tais atvejais, kai nuomininkas yra vienas arba kai nuomininkų yra 98, t. y. visais atvejais nuomininkai, kaip sutarties šalis, turi būti nurodyti sutartyje, nes pagal ją teisės ir pareigos atsiranda jiems, o ne jų atstovui. Nuomininkų duomenų įrašymas į nuomos sutartį nereiškia, kad su kiekvienu iš jų turi būti sudaryta atskira sutartis. Sutartis gali būti viena, tačiau joje turi būti nurodyti nuomininkų ir juos atstovaujančio asmens, kuris pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį ir Taisyklių 47 punktą yra įgaliotas pasirašyti nuomos sutartį, duomenys.

Nei Registro tvarkytojas, nei Komisija neginčijo ir neginčija gyvenamojo namo savininkų teisės veikti per įgaliotą asmenį. Tačiau pati Administracija pripažįsta, kad nuomininkai, t. y. asmenys, kurie pagal Nuomos sutartį įgyja nuomininkų teises ir pareigas, yra gyvenamojo namo savininkai, o ne A. B., kuris yra tik nuomininkų atstovas, įgaliotas pasirašyti Nuomos sutartį. Todėl Nuomos sutartyje nuomininkai turi būti nurodyti, o šis reikalavimas neprieštarauja CK 4.85 straipsnio 8 dalies ir Taisyklių 47 punkto nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, Registro tvarkytojo ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti bei atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

Papildomai Registrų centras pateikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) 2022 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. 2D-3129 (12.146 E), kuriame Žemės ūkio ministerija nurodė, kad sudarant nuomos sutartį dėl žemės sklypo, kuriame yra daugiabutis gyvenamasis namas, prašyme dėl žemės nuomos turėtų būti išvardijami visi butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, savininkai, nurodant, kokie butai (patalpos) priklauso nuosavybės teise.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į skundą prašė tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti atsakovo priimtus sprendimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad palaiko pareiškėjo skundą, nes atsakovas, nepagrįstai reikalaudamas visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų asmens duomenų, neteisėtai atsisakė įregistruoti Nuomos sutartį. Namas valdomas Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o jo Įgaliotas atstovas turi gyventojų suteiktus įgaliojimus atlikti su nuoma susijusius veiksmus. Todėl reikalavimas pateikti perteklinius asmens duomenis yra nepagrįstas ir nebūtinas juridiniam faktui įregistruoti.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2 871 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teisė į jį priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

2017 m. birželio 26 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria paskyrė namo įgaliotinius. Sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad įgaliotiniai atstovauja savininkų interesams, sudaro sutartis, organizuoja savininkų susirinkimus ir atlieka kitus veiksmus, reikalingus sutarties tikslams įgyvendinti.

2024 m. liepos 18 d. pareiškėjas gavo namo savininkų Įgalioto atstovo prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą, reikalingą pastatui – bendrabučiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. 2024 m. rugpjūčio 27 d. vykusiame savininkų susirinkime nuspręsta pavesti įgaliotam atstovui savininkų vardu pasirašyti Nuomos sutartį ir atlikti kitus su jos sudarymu susijusius veiksmus.

2024 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą išnuomoti žemės sklypą be aukciono dešimčiai metų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkams, atstovaujamiems Įgalioto atstovo A. B. 2024 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta Nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

2024 m. lapkričio 25 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos informavo pareiškėją, kad sudaryta nuomos sutartis atitinka esminius teisės aktų reikalavimus ir gali būti registruojama Nekilnojamojo turto registre.

2024 m. gruodžio 9 d. namo savininkų Įgaliotas atstovas pateikė Registro tvarkytojui prašymą įregistruoti juridinį faktą apie Nuomos sutarties sudarymą. 2024 m. gruodžio 16 d. Registro tvarkytojas atsisakė tenkinti prašymą, motyvuodamas tuo, kad nenurodyti nuomininkų asmens kodai ir nepateikti visi registracijai būtini duomenys.

2024 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Registro tvarkytoją, prašydamas įregistruoti Nuomos sutartį, nurodydamas, kad sutartį pasirašęs Įgaliotas atstovas buvo identifikuotas Vilniaus miesto savivaldybės, o sutartis pasirašyta kvalifikuotais elektroniniais parašais.

2025 m. sausio 7 d. Registro tvarkytojas pakartotinai atsisakė registruoti Nuomos sutartį. Sprendime nurodyta, kad sutartyje neįvardyti konkretūs nuomininkai – daugiabučio namo savininkai, todėl nėra galimybės jų individualiai identifikuoti ir nustatyti, kurie asmenys pagal sutartį įgijo nuomininkų teises ir pareigas.

2025 m. sausio 16 d. pareiškėjas apskundė Registro tvarkytojo sprendimą Komisijai, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti įregistruoti juridinį faktą apie Nuomos sutarties sudarymą Nekilnojamojo turto registre.

2025 m. vasario 27 d. Komisija sprendimu Nr. CSPR-71 pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti Registro tvarkytojo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą. Komisija konstatavo, kad Nuomos sutartyje nuomininkais nurodyti daugiabučio namo savininkai, tačiau konkrečių asmenų tapatybė neatskleista, nors pagal CK ir Registro nuostatų reikalavimus nuomininkai bei registracijai būtini jų duomenys turi būti nurodyti registruoti pateikiamuose dokumentuose.

Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įvertinti Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas konstatavo, kad atsakovas ir Komisija pagrįstai atsisakė registruoti 2024 m. lapkričio 15 d. Nuomos sutartį, nes joje nebuvo nurodyti konkretūs daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkai, įgiję nuomininkų teises ir pareigas. Vadovaujantis CK 6.477 straipsnio 3 dalimi, CK 6.550 straipsniu ir Registro nuostatų 78 punktu, nuomos sutartyje turi būti nurodytas nuomos objektas ir tinkamai identifikuotos sutarties šalys. Kadangi pagal Nuomos sutartį nuomininkais įvardyti daugiabučio namo savininkai, būtent jiems atsiranda iš sutarties kylančios teisės ir pareigos, įskaitant teisę naudotis išnuomotu valstybinės žemės sklypu ir pareigą mokėti nuomos mokestį. Todėl teismas vertino, jog sutartyje turi būti nurodyti savininkų asmens duomenys, leidžiantys juos identifikuoti, o ne vien bendro pobūdžio nuoroda į daugiabučio namo savininkus. Teismas taip pat pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, pasirašęs Nuomos sutartį savininkų vardu, pats netapo nuomininku, nes sutartimi jam nebuvo suteiktos nuomininko teisės ir nenustatytos nuomininko pareigos. Taigi vien trečiojo suinteresuoto asmens elektroniniu parašu pasirašyta sutartis nepanaikina pareigos tinkamai nurodyti tikruosius nuomos sutarties subjektus.

Teismas įvertino ir trečiojo suinteresuoto asmens įgaliojimus atstovauti daugiabučio namo savininkams. Nustatyta, kad 2017 m. birželio 26 d. Jungtinės veiklos sutartis nebuvo patvirtinta notaro, o prie jos pateiktame savininkų sąraše ne visi savininkai buvo pasirašę ir išreiškę pritarimą sutarties sąlygoms bei atstovavimui jų interesams. Be to, 2024 m. rugpjūčio 27 d. savininkų susirinkimo dokumentuose nebuvo tinkamai užfiksuoti visų dalyvavusių asmenų balsavimo rezultatai, trūko kai kurių asmenų parašų, o dalyje įrašų nebuvo nurodyti asmenų vardai ir pavardės. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei CK 2.138 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, teismas padarė išvadą, kad savininkų valia suteikti trečiajam suinteresuotam asmeniui įgaliojimus atstovauti jiems sudarant sandorius buvo išreikšta netinkamai, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad jis turėjo tinkamą įgaliojimą atstovauti visiems daugiabučio namo savininkams.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą, kad trečiojo suinteresuoto asmens elektroniniu parašu pasirašyta Nuomos sutartis atitiko Registro nuostatų 78 punkto reikalavimus, nes buvo galima nustatyti ją pasirašiusio asmens tapatybę. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu ne tik nustatyti sutartį pasirašiusį asmenį, bet ir tinkamai identifikuoti sutarties šalis, kurioms pagal sutartį atsiranda teisės ir pareigos. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotu sutarties uždarumo principu, teismas pažymėjo, kad sutartis paprastai sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusioms šalims, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Kadangi trečiajam suinteresuotam asmeniui Nuomos sutartimi nebuvo suteikta teisė priimti iš sutarties gaunamą naudą ir nebuvo nustatyta jam skirtų vykdyti prievolių, nebuvo pagrindo taikyti sutarties uždarumo principo išimtį. Todėl Nuomos sutartyje turėjo būti nurodyti konkretūs daugiabučio namo savininkai, kaip nuomininkai, ir jų duomenys, leidžiantys patvirtinti jų tapatybę.

Teismas įvertinęs atsakovo ir Komisijos priimtus sprendimus, padarė išvadą, kad pastarieji atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, o jų motyvai yra aiškūs, išsamūs ir pakankami. Teismas pabrėžė, kad vien pareiškėjo nesutikimas su institucijų atliktu faktinių aplinkybių ir teisės normų vertinimu, nereiškia, jog priimti sprendimai yra neteisėti ar nepagrįsti. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, taikytiną teisinį reguliavimą ir ginčijamų sprendimų motyvus, teismas konstatavo, kad atsakovas ir Komisija teisės normas taikė tinkamai, o priimtų sprendimų panaikinimo pagrindų nenustatyta. Todėl pareiškėjo skundas dėl 2025 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. SPR4-183 (14.5 E) ir 2025 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. CSPR-71 panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teismui netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nebuvo tenkintas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 30 d. prašymą.

III.

Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą – panaikinti Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2 bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 30 d. prašymą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

Teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes atliko Jungtinės veiklos sutarties teisinį vertinimą, nors ginčo dėl jos galiojimo, turinio ir formos nebuvo, taip pat nesuteikė proceso dalyviams galimybės dėl šių aplinkybių pasisakyti. Jungtinės veiklos sutarčiai notarinė forma nebuvo privaloma, nes ja nebuvo perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į konkretų nekilnojamąjį daiktą.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.85 straipsnio 8 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio bei Taisyklių 47 punkto nuostatas, kurios suteikia galimybę įgaliotam asmeniui savininkų vardu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Savininkai A. B. įgaliojo pasirašyti Nuomos sutartį ir atlikti su ja susijusius veiksmus, todėl nebuvo pagrindo paneigti jų išreikštos valios veikti per įgaliotą asmenį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-421/2017 yra išaiškinęs, kad bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams, todėl privalo būti įgyvendinami ir vykdomi, kas taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad Nuomos sutarties šalimi turi būti nurodomi ir ją turi pasirašyti visi daugiabučio namo patalpų savininkai.

Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 yra nemotyvuoti ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Sprendimuose nebuvo tinkamai paaiškinta, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindais Įgaliotas asmuo negalėjo visų savininkų vardu įregistruoti juridinio fakto. Todėl buvo pažeisti objektyvumo, teisėtumo ir teisėtų lūkesčių principai, o teismas nepagrįstai pripažino ginčijamus sprendimus teisėtais.

Atsakovas Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

Administracija apeliaciniame skunde nenurodo naujų argumentų, paneigiančių teismo pagrindinę išvadą, o iš esmės nesutinka tik su papildomais teismo motyvais dėl Jungtinės veiklos sutarties notarinės formos ir reikalavimo, kad Nuomos sutartį pasirašytų visi nuomininkai.

Nuomininkų duomenų įrašymas į Nuomos sutartį nereiškia, jog su kiekvienu nuomininku turi būti sudaroma atskira sutartis, nes gali būti sudaroma viena sutartis, kurioje nurodomi nuomininkai ir jiems atstovaujantis, pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį ir Taisyklių 47 punktą įgaliotas asmuo, pasirašantis sutartį. Pati Administracija pripažįsta, kad nuomininkai yra gyvenamojo namo savininkai, o A. B. yra tik jų atstovas, įgaliotas pasirašyti Nuomos sutartį. Todėl nuomininkų duomenų nurodymo reikalavimas neprieštarauja CK 4.85 straipsnio 8 dalies ir Taisyklių 47 punkto nuostatoms.

Net jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas papildomus pirmosios instancijos teismo motyvus dėl Jungtinės veiklos sutarties notarinės formos ir Nuomos sutarties pasirašymo vertintų kaip perteklinius, tai nesudarytų teisinio pagrindo panaikinti Registro tvarkytojo, Komisijos ir teismo sprendimų, nes pagrindinis atsisakymo įregistruoti Nuomos sutartį argumentas – joje nenurodyti nuomininkų (savininkų) duomenys – nebuvo ir nėra paneigtas. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai konstatavo, kad Registro tvarkytojas ir Komisija teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, o jų priimti sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėti ir pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2 bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 30 d. prašymą. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko pareiškėjo poziciją.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Registrų centro 2025 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. SPR4-183 (14.5 E) ir Komisijos 2025 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. CSPR-71, kuriais atsisakyta įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2024 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2024 m. gruodžio 30 d. prašymą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad Registrų centras pagrįstai atsisakė įregistruoti Nuomos sutartį, nes joje nebuvo individualiai nurodyti nuomininkai ir jų tapatybei nustatyti būtini duomenys. Teismas taip pat pripažino, kad nebuvo tinkamai patvirtinti trečiojo suinteresuoto asmens A. B. įgaliojimai atstovauti visiems namo savininkams, o ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, netinkamai įvertino Jungtinės veiklos sutartį ir A. B. įgaliojimus atstovauti daugiabučio namo savininkams, taip pat netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas – CK 4.85 straipsnio 8 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio bei Taisyklių 47 punkto nuostatas. Pareiškėjo vertinimu, ginčijami sprendimai yra nemotyvuoti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino juos teisėtais ir pagrįstais.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo sprendime padarytoms išvadoms ir iš dalies motyvams, bylos aplinkybių iš naujo detaliai neaptarinėja, tik atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, pasisako dėl teismo sprendimo pagrįstumo.

Teismas, nustatydamas nagrinėjamo ginčo ribas, turi įvertinti tas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, kurie sudaro pareiškėjo skundo pagrindą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas Sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2 nepakankamai atsižvelgė į valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo specifiką, netinkamai taikė CK 4.85 straipsnio 8 dalies ir Taisyklių 47 punkto nuostatas, jie nemotyvuoti ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje ir 3 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo, objektyvumo ir išsamumo bei gero viešo administravimo principų. Pareiškėjas skunde teigė, kad atsakovo reikalavimas nurodyti visus nuomininkus identifikuojančius duomenis sukuria papildomą administracinę naštą, nors savininkai yra teisėtai pasirinkę atstovavimo ir bendro naudojimo objektų valdymo modelį.

Vertinant pareiškėjo skundo pagrįstumą, jame nurodomi argumentai vertinami atsižvelgiant į ginčijamuose administraciniuose sprendimuose nurodytas faktines ir teisines jų priėmimą nulėmusias aplinkybes, tai reiškia, kad sprendžiamo ginčo ribos, iš kitos pusės, nustatomos ir pagal ginčijamuose administraciniuose sprendimuose nurodytus faktinius ir teisinius pagrindus. Teismas sprendžiamo ginčo ribų neturi peržengti, t. y. neturi vertinti tų aplinkybių, kurios nėra nurodytos ginčijamuose administraciniuose sprendimuose kaip jų priėmimo pagrindas, nes taip būtų pažeidžiamas rungtyniškumo principas procese, išskyrus atvejus, kai ginčo ribų peržengimas būtinas viešajam interesui ar valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomiems interesams apsaugoti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (savo iniciatyva). Teismas tokiais atvejais nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (ABTĮ 10 str. 1 d.). Skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai yra nurodyti ABTĮ 91 straipsnyje, sąrašas nėra baigtinis, tačiau apie aplinkybių, kurios peržengia pareiškėjo skundo ribas, tyrimą ir jo mastą teismas turi informuoti proceso dalyvius ir sudaryti galimybę jiems pareikšti savo poziciją ir pateikti argumentus, nes neleistina, kad teismo sprendimas būtų siurprizinis.

Byloje nustatyta, kad ginčijamu Registro tvarkytojo Sprendimu Nr. 1 atsisakyta įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą valstybinės žemės Nuomos sutartį dėl to, kad nėra nurodyti nuomininkų duomenys, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti daugiabučio namo savininkus; Sprendimas Nr. 1 grindžiamas CK 6.477 straipsnio 1 dalies, 6.550 straipsnio, Registro nuostatų 44, 76, 78 punktų, NTRĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 3 ir 6 punkto nuostatomis. Komisijos Sprendimu Nr. 2 pareiškėjo skundą dėl Sprendimo Nr. 1 panaikinimo buvo atsisakyta tenkinti, iš esmės pritariant Registro tvarkytojo nurodytiems argumentams.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tas aplinkybes ir teisinus pagrindus, kuriais grindžiami Sprendimas Nr. 1 ir Nr. 2, taip pat pareiškėjo skunde teismui nurodytus argumentus, pagrįstais pripažįsta apelianto argumentus, kad teismas, atlikdamas Jungtinės veiklos sutarties vertinimą, peržengė sprendžiamo ginčo ribas, nes atsakovas byloje ginčijamais Sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2 neneigė bendrojo naudojimo objekto valdytojo teisių, neginčijo gyvenamojo namo savininkų teisės veikti per įgaliotą asmenį. Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo ribas, iš teismo sprendimo šalintini kaip pertekliniai motyvai dėl Jungtinės veiklos sutarties sudarymo notarine forma, dėl Nuomos sutarties pasirašymo visiems daugiabučio namo savininkams, taip pat motyvai, kuriais kvestionuojamas 2024 m. rugpjūčio 27 d. vykusio daugiabučio namo savininkų susirinkimo metu vykusio daugiabučio namo savininkų balsavimo dėl Nuomos sutarties sudarymo rezultatų teisėtumas.

Kita vertus tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino aplinkybes, nepatenkančias į ginčo dalyką, neturi įtakos kitoms teismo padarytoms išvadoms iš esmės dėl Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, be kita ko, nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

CK 4.85 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.

CK 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.550 straipsnyje yra aptariami reikalavimai nuomos sutarties turiniui. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog žemės nuomos sutartyje turi būti nurodytas žemės nuomininkas.

Vadovaujantis Registro nuostatų 78 punktu, dokumentai, kurių pagrindu prašoma įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis, turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, turi būti įskaitomi, juose turi būti nurodyti Registro objektui įregistruoti, išregistruoti arba jo duomenims pakeisti būtini duomenys, asmenų, susijusių su šio objekto įregistravimu, išregistravimu ar duomenų keitimu, vardai, pavardės ir asmens kodai (jeigu jie suteikti Gyventojų registro įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais – gimimo datos ir, jeigu suteikti, – ILTU kodai), juridinių asmenų, susijusių su Registro objekto įregistravimu, išregistravimu ar duomenų keitimu, pavadinimai ir kodai, investicinio fondo, susijusio su šio objekto įregistravimu, išregistravimu ar duomenų keitimu, pavadinimas ir kodas bei nekilnojamojo daikto, susijusio su Registro objekto įregistravimu, išregistravimu ar duomenų keitimu, unikalus numeris. Registro objekto įregistravimo, išregistravimo arba duomenų keitimo pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio.

Registro nuostatų 78 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad pateikti dokumentai atitiktų įstatymo reikalavimus, turi būti suprantamas, be kita ko, kad registruojant Žemės sklypo Nuomos sutartį, turi būti nurodomos jos šalys, kaip tai numato CK 6.550 straipsnio 1 dalies 2 punktas; šalys (fiziniai asmenys) identifikuojamos nurodant vardus, pavardes ir asmens kodus (jeigu jie suteikti Gyventojų registro įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais – gimimo datos ir, jeigu suteikti, – ILTU kodai).

Taisyklių 47 punkto nuostata, jog valstybinės žemės sklypo, reikalingo daugiabučiams gyvenamiesiems namams ar kitos paskirties pastatams eksploatuoti, nuomos sutartį gali sudaryti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 8 dalyje nurodytas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, jeigu butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų savininkai priima sprendimą pavesti bendrojo naudojimo objektų valdytojui sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų vardu, nekeičia reikalavimo Nuomos sutartyje nurodyti nuomininkus identifikuojančius duomenis, nes teisės ir pareigos Nuomos sutarties pagrindu kyla nuomininkams, bet ne asmeniui, kuris įgaliotas sudaryti sutartį, ką pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas. Teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas asmuo netampa Nuomos sutarties šalimi, jis turi teisę tik veikti įgaliotojų interesais nustatyta apimtimi.

Reikalavimą CK 6.550 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nurodyti Nuomos sutarties šalis identifikuojančius duomenis pareiškėjas nepagrįstai laiko kliūtimi įgyvendinti CK 4.85 straipsnio 8 dalyje numatytas Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo teises, gyventojų valią veikti per įgaliotą asmenį. Įgaliotas asmuo, įgyvendindamas su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, veikia ne savo interesais, bet atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams, taigi sukurdamas jiems teises ir pareigas. Atstovaujamų asmenų nurodymas Nuomos sutarties šalimis, kaip tai numato CK 6.550 straipsnio 1 dalies 2 punktas, niekaip neriboja įgalioto asmens veikimo įgyvendinant su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus. CK 4.85 straipsnyje įtvirtina paprastesnė negu kitais civilinių santykių atvejais įgalioto asmens paskyrimo tvarka, kai įgaliojimai veikti apima ir susirinkime nedalyvavusių asmenų interesus, savaime nesudaro pagrindo sudarant Žemės sklypo Nuomos sutartį nevykdyti įstatymo (CK 6.477, 6.550 str.) nuostatų.

Pareiškėjo argumentas, kad remiantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, todėl bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad Nuomos sutarties šalimi neturi būti nurodomi visi daugiabučio namo patalpų savininkai.

Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, bendraturčių priimtų sprendimų galiojimas visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams reiškia, kad jie privalės vykdyti Nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, taigi taps Nuomos sutarties šalimi, kuri, remiantis įstatymo reikalavimu, turi būti nurodyta ir identifikuota sutartyje. Minėtą reikalavimą apeliantas nepagrįstai sieja su būtinybe su kiekvienu gyventoju sudaryti atskirą Žemės sklypo Nuomos sutartį, nes Nuomos sutarties šalies nurodymas ir įgalioto asmens teisė veikti tos šalies vardu kyla skirtingais teisiniais pagrindais ir yra skirtingas pasekmes sukeliantys veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-421/2017 pateikiamas išaiškinimas dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimamų butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, privalomumo visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams, nagrinėjamu atveju reikšmingas tuo aspektu, kad įgaliotasis asmuo turi teisę ir pareigą sudaryti Nuomos sutartį, tačiau tai neeliminuoja reikalavimo, kylančio įstatymo pagrindu, nurodyti Nuomos sutarties šalis – nuomininkus – identifikuojančius duomenis.

Pareiškėjo skundo argumentas, kad reikalavimas Nuomos sutartyje nurodyti nuomininkų duomenis, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti daugiabučio namo savininkus, sukelia papildomą administracinę naštą, vertintinas kaip niekinis, nes įstatyme įtvirtintų reikalavimų įgyvendinimas nėra savitikslis, jo paskirtis – kad viešame registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, už tai numatyta Registro tvarkytojo atsakomybė (NTRĮ 4 straipsnis). CK 6.478 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nenurodžius Nuomos sutarties šalių, juridinio fakto įregistravimas nebeatitiktų šio esminio jam taikomo kriterijaus, nes nebūtų viešame registre duomenų apie subjektus, kurie yra sandorio šalis ir kuriems dėl to kyla teisinės pasekmės.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą remdamasis NTRĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 3, 6 punktais, Registro nuostatų 78 punktu – kai dokumente, kurio pagrindu prašoma Registro objektą registruoti Registre, nėra Registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui, daiktinių teisių į jį įgijėjams ar asmenims, susijusiems su juridiniais faktais, identifikuoti. Atsakovo Sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2 nėra kvestionuojama pareiškėjo teisė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu sudaryti Nuomos sutartį, todėl Žemės įstatymo 9 straipsnio taikymą, nesant dėl to ginčo, plačiau aptarinėti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta teismo išvadas, kad tiek Registro tvarkytojo, tiek Komisijos ginčijami sprendimai yra atitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyje įtvirtintus turinio, formos ir motyvuotumo reikalavimus, juose nurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai dėl aktualių teisės normų taikymo, motyvai aiškūs ir pakankami. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimais Nr.1 ir Nr. 2 iš esmės, nereiškia, kad jie neteisėti.

Teismas, padaręs išvadą, kad nėra pagrindų panaikinti Registro tvarkytojo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. SPR4-183 (14.5 E) bei Komisijos 2025 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. CSPR-71, pareiškėjo skundą pagrįstai atmetė. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti; eliminavusi iš teismo sprendime perteklinius motyvus (žr. nutarties 25-27 p.), apeliacinį skundą atmeta, o teismo sprendimą palieka iš esmės nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata MartišienėErnestas SpruogisVirginija Volskienė