- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- eA-1103-815/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02593-2025-1
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Beata Martišienė, Ernestas Spruogis (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Saned“, VšĮ "Saned"
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Saned“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 25S100046 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. sausio 15 d. prašymą.
Pareiškėjas nurodė, kad yra Nigerijos Federalinės Respublikos pilietis, profesionalus futbolininkas, futbolo akademijos (duomenys neskelbtini) auklėtinis ir futbolo klubo (duomenys neskelbtini) licencijuotas žaidėjas. 2024 m. liepos 30 d. dalyvavo peržiūroje – „skautingo“ programoje, kurioje dalyvavo futbolo skautai iš Lietuvos – Joniškio futbolo klubo „Saned“ (toliau – ir Klubas) atstovai, kurie pakvietė pareiškėją žaisti Lietuvoje. Siekdamas žaisti Klube, 2025 m. sausio 15 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti Lietuvos nacionalinę vizą (toliau – ir viza), kaip sportininkui, dalyvaujančiam aukšto meistriškumo sporte, bei pateikė visus reikalingus dokumentus, taip pat ir Klubo užpildytą tarpininkavimo raštą. Tačiau atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pateiktą prašymą. Sprendime nurodoma, jog jis priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvoje tikslo bei sąlygų ir yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Teigė, kad nesutinka su Sprendime nurodytais argumentais, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2025 m. sausio 23 d. dalyvavo pokalbyje su Migracijos departamento specialistu, jo metu atsakė į visus užduotus klausimus apie atvykimo į Lietuvą tikslą, buvimo sąlygas. Pokalbio metu specialistui nekilo jokių abejonių dėl nelegalios migracijos grėsmės ar atvykimo į Lietuvą tikslo. Pažymėjo, kad 2024 m. lapkričio 23 d. pasirašė su Klubu sportinės veiklos sutartį.
Pareiškėjo nuomone, Sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje. Sprendime nenurodytas jo priėmimo faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės ir argumentai, iš kurių būtu aišku, kodėl Migracijos departamentas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės. Teigė, kad atsakovui pateikė visus prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus, kurie patvirtina, jog Migracijos departamento pasvarstymai dėl nelegalios migracijos grėsmės ar buvimo Lietuvoje tikslo yra nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jis į Lietuvą atvyko teisėtai, turėdamas teisėtą tikslą ir lūkestį dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose, todėl prašė jo skundą tenkinti.
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad nesutinka su skundo teiginiais, jog Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas turimais objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jis susietas su aktualiomis teisės normomis.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Klubas pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog siekia tapti pirmaujančia futbolo plėtros institucija, todėl vykdo „skautingo“ programas užsienio valstybėse, atlieka talentų paiešką, jaunų futbolo talentų verbavimą, o Klube žaidę žaidėjai perėjo į aukštesnius lygius ir juose besivaržančius futbolo klubus. Atsakovas akcentavo, jog minėti paaiškinimai įrodo, kad Klubo pagrindinis tikslas yra ne sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo varžybose, o talentų paieška, siekiant žaidėjus už atlygį perleisti kitiems futbolo klubams. Šios aplinkybės patvirtina, kad Klubas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų statuso.
Atsakovas pažymėjo, jog Klubo sistemoje užsieniečiai sportininkai registruojami kaip mėgėjai, nors Departamentui teikė tarpininkavimo raštus, kuriuose nurodė, kad užsieniečiai yra sportininkai, dalyvaujantys aukšto meistriškumo sporte. Lietuvos futbolo federacija (toliau – ir LFF) Migracijos departamentą informavo, kad 2024 m. gegužės 17 d. Klubui skirta iki šiol galiojanti sankcija – draudimas registruoti žaidėjus, nes jis iki šiol nėra atsiskaitęs su žaidėju. Taip pat Klubas atsiėmė savo prašymą dalyvauti LFF II lygoje ir dabar vykstančiame sezone nedalyvauja. Akivaizdu, jog Klubas piktnaudžiauja migracijos procedūromis tarpininkaudamas užsieniečiams gaunant vizas, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečių, kuriuos kvietėsi Klubas, nelegalios migracijos grėsmė.
Atsakovas nurodė, kad įvertinus aplinkybę, jog Klubas, kuris tarpininkavo dėl vizos išdavimo pareiškėjui, teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus dėl užsieniečių sportininkų statuso, buvo padaryta išvada, jog pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodė, kad jis yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo varžybose, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos sporto įstatyme. Taigi pareiškėjas neatitinka vizos išdavimo sąlygų, nepagrindė numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų, todėl buvo priimtas sprendimas netenkinti jo 2025 m. sausio 15 d. prašymo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Saned“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad palaiko jame suformuluotus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.
Paaiškino, kad Klubas yra įkurtas 2013 metais, taigi sportine veikla užsiima jau daugiau kaip 10 metų. Vykdo „skautingo“ programas užsienio valstybėse, su tikslu atpažinti jaunus futbolo talentus ir juos perkelti į Europos klubų sistemą. Klube yra skatinamas žaidėjų tobulėjimas, sukurta pasaulinio lygio žaidėjų tobulinimo sistema, atitinkanti Europos futbolo standartus.
Pažymėjo, jog bendradarbiauja su Nigerijos aukščiausios lygos futbolo klubais ir agentūromis. Pareiškėjas yra pakviestas iš Nigerijos (duomenys neskelbtini) akademijos, su kuria yra jau keletą metų bendradarbiaujama. Šį žaidėją žaidėjų peržiūroje atrinko treneris E. B. vykdant „skautingo“ programą Nigerijoje, Lagoso mieste.
Klubas nesutiko su Migracijos departamento padaryta išvada, jog pagrindinis jo tikslas yra ne sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo varžybose, o talentų paieška, siekiant žaidėjus už atlygį perleisti į kitus klubus. Akcentavo, jog jokie teisės aktai nedraudžia futbolo klubams ieškoti talentų, kadangi be jų nevyktu ir aukšto meistriškumo sporto varžybos. Žaidėjų perleidimas yra natūrali futbolo verslo dalis. Dauguma žaidėjų atvyksta į žemesnės lygos klubus, kad turėtų galimybę būti pastebėtiems ir taip pakiltu į aukštesnį lygį.
Atkreipė dėmesį, kad mėgėjo statusas COMET sistemoje nereiškia, jog sportininkas negali dalyvauti aukšto meistriškumo varžybose. Mėgėjo statusas yra suteikiamas žaidėjo registravimo metu ir perduodamas jam pereinant iš klubo į klubą. Šiuo metu vykdomas visų žaidėjų statuso keitimas COMET sistemoje tam, kad Migracijos departamentas negalėtų neteisingai interpretuoti esamos situacijos, susijusios su žaidėjų registracija, jų statusu Lietuvos futbolo klubuose. Visi į Klubą atvykę žaidėjai žaidžia aukšto meistriškumo varžybose, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos futbolo klubų, žaidžiančių ir aukštesnėse lygose, kuriose COMET sistemoje žaidėjo statusas nurodytas „mėgėjas“. Pažymėjo, kad beveik visuose Lietuvos futbolo klubuose žaidžiantys LFF I bei II lygos legionieriai COMET sistemoje registruoti statusu „mėgėjas“. Viešai prieinamoje informacijoje galima rasti 123 žaidėjus, registruotus „mėgėjo“ statusu, kurie žaidžia profesionaliose lygose.
Klubas pažymėjo, kad Migracijos departamento teiginiai, jog Klubas nedalyvauja LFF II lygos 2025 m. sezone, neatitinka tikrovės, kadangi Klubas dalyvauja LFF II lygos 2025 m. pirmenybių B divizione. Dėl Klubo skolos bei draudimo registruoti žaidėjus nurodė, kad Klubas visiškai atsiskaitęs su minima žaidėja ir jokių draudimų žaidėjų registracijai neturi. Migracijos departamentas 2024–2025 metais vykdė du patikrinimus Klube, kurių metu prašoma klubo informacija buvo pateikta ir atsakovas pastabų neturėjo. Po vykdytų patikrinimų žaidėjai gaudavo tiek vizas, tiek leidimus gyventi Lietuvoje. Per visus metus klubui dirbant su užsieniečiais, nė vienas klubo legionierius nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei neįvykdė jokios veiklos, dėl kurios kiltų nelegalios migracijos grėsmė.
II.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2025 m. sausio 15 d. per išorės paslaugų tiekėją pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą išduoti vizą Nr. 2411-NVIZ-0431, kuris grindžiamas aplinkybe, jog pareiškėjas yra profesionalus futbolininkas ir siekia atvykti į Lietuvą, kad galėtų atstovauti Klubą bei dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose. Kartu su prašymu pareiškėjas atsakovui pateikė Nigerijos Federacijos piliečio pasą, 2024 m. spalio 23 d. tarp pareiškėjo ir Klubo sudarytą sportinės veiklos sutartį, pareiškėjo asmeninės banko sąskaitos išrašą, kelionės draudimo liudijimą, lėktuvo bilietų rezervaciją patvirtinantį dokumentą, futbolo klubo (duomenys neskelbtini) raštą, rinkliavos mokesčio apmokėjimo patvirtinimą.
Klubas Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos Nr. 20241024-195636, kuriame nurodė, jog pareiškėjas yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, siekiantis atvykti į Lietuvą užsiimti sportine veikla. Tarpininkavimo rašte Klubas patvirtino, jog asmuo yra sportininkas, kuris varžosi su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose, kurios organizuojamos pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir patvirtintas šios sporto šakos taisykles, siekdamas nugalėti varžovus ir tobulinti savo fizines ir psichines savybes bei įgūdžius.
Atsakovas, spręsdamas pareiškėjo 2025 m. sausio 15 d. prašymo pagrįstumo klausimą, per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS 2024 m. lapkričio 22 d. išsiuntė Klubui raštą, kuriame buvo prašoma papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius Klubo vykdomą sportinę veiklą kviečiant užsieniečius sportininkus, kurie dalyvauja aukšto meistriškumo sporte, bei užsieniečius trenerius, t. y. buvo prašoma nurodyti komandą (-as), kurioje (-se) žaidžia kviesti užsieniečiai, kaip Klubas įgyvendina sąlygas visiems žaidėjams varžytis rungtynėse, nepažeidžiant LFF II lygos pirmenybių varžybų nuostatų, taip pat buvo prašoma pateikti žaidžiančių užsieniečių ir komandą (-as) treniruojančių užsieniečių sąrašus, komandos (-ų), kurios (-ių) sudėtyje yra užsieniečių, varžybų grafikus, darbo užmokesčio žiniaraštį; dokumentus patvirtinančius, kad sumokėtas legionierių mokestis ir kt. dokumentus. Klubas pateikė paaiškinimus ir dokumentus, kurie detalizuoti atsakovo į bylą pateiktame tarnybiniame pranešime.
Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas 2025 m. vasario 5 d. kreipėsi į LFF su prašymu pateikti informaciją apie Klube žaidžiančius užsieniečius sportininkus, dalyvaujančius aukšto meistriškumo sporte, ir užsieniečius trenerius, dėl kurių tarpininkavo Klubas, t. y., ar Klubo užsieniečiai sportininkai ir treneriai yra registruoti LFF COMET sistemoje. LFF atsakyme į atsakovo paklausimą nurodė, kad iš Klubo 28 užsieniečių sąrašo, registruoti tik 7 žaidėjai, 8 – registruoti kituose futbolo klubuose, 13 – neregistruoti, o iš Klubo 28 užsieniečių sąrašo, tik 2 žaidėjų statusas – profesionalai, likusių – mėgėjai.
Migracijos departamentas 2025 m. kovo 18 d. kreipėsi į LFF su prašymu pateikti informaciją ar 2024 metais Klubui buvo skirtos sankcijos. Jeigu sankcijos buvo skirtos, nurodyti kokios konkrečios sankcijos taikytos ir, ar buvo priimtas sprendimas uždrausti registruoti naujus žaidėjus. Taip pat atsakovas LFF prašė pateikti duomenis ar Klubas vėluodavo mokėti legionieriaus mokestį. Jeigu tokių vėlavimų buvo, prašė pateikti vėlavimo sumokėti laiką ir Klubo nurodytą vėlavimo priežastį. LFF 2025 m. kovo 26 d. rašte Nr. S-141 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad 2024 m. gegužės 17 d. Klubui skirta ir iki šiol galiojanti sankcija – draudimas registruoti žaidėjus (Klubui sankcija buvo panaikinta 2024 m. rugpjūčio 7 d., tačiau vėl atnaujinta, kadangi Klubas iki šios dienos nėra galutinai atsiskaitęs su žaidėja).
Migracijos departamento pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. Ispanijos ambasada Nigerijoje atsisakė pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, nes informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima.
Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir įvertinęs iš Klubo bei LFF gautą informaciją, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui vizą. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimo priėmimo pagrindas – Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 bei 10 punktai.
Teismas pažymėjo, jog Sprendime nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401 „Dėl nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6.3 punkto nuostatomis, viza gali būti išduodama užsieniečiui sportininkui, dalyvaujančiam aukšto meistriškumo sporte arba treneriui, kaip jie apibrėžiami Sporto įstatyme, atvykstančiam į Lietuvą užsiimti sporto veikla. Sprendime akcentuojama, jog Klubo pagrindinis tikslas yra ne užsieniečių sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo varžybose, o tik jų paieška / atranka įvairiose šalyse, kad vėliau už atlygį juos galėtų perleisti kitiems futbolo klubams. Tai patvirtina aplinkybė ir Klubo LFF COMET sistemoje užsieniečiai sportininkai registruoti kaip mėgėjai, nors Migracijos departamentui Klubas teikė tarpininkavimo raštus, kuriuose nurodė, kad užsieniečiai yra sportininkai, dalyvaujantys aukšto meistriškumo sporte. Pabrėžiama, jog LFF nurodė, kad 2024 m. gegužės 17 d. Klubui skirta sankcija – draudimas registruoti žaidėjus, kuri galioja iki šiol. Konstatuojama, kad Klubas Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų statuso, todėl pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, t. y. pareiškėjas neatitinka vizos išdavimo sąlygų ir nepagrindžia buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Teismas vadovavosi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 19 straipsnio 2 dalies 10 punkto, 21 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Sporto įstatymo 2 straipsnio 2, 20 dalių, Aprašo 6.3, 29, 31 punktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant atsisakymo išduoti vizą nuostatas.
Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą tam, jog galėtų nuspręsti, ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar pareiškėjas pagrindžia numatomą buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus ir savo iniciatyva gautus duomenis. Šiuo atveju pareiškėjas prašyme dėl vizos išdavimo kaip pagrindinį buvimo Lietuvoje tikslą nurodė, kad yra profesionalus futbolo žaidėjas ir jo tikslas rungtyniauti VšĮ „Saned“ priklausančioje aukšto meistriškumo futbolo komandoje „Saned“.
Teismas pažymėjo, kad būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti visus dokumentus jo prašymą išduoti vizą vertinančiai institucijai bei pasirūpinti, jog jie patvirtintų jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, o atsižvelgiant į tai, kad Šengeno valstybėse bei Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje laikomasi aukšto lygio saugumo užtikrinimo standartų bei nelegalios migracijos užkardymo principų, Migracijos departamentas savo ruožtu turi pagrįstą pareigą prašymą išduoti vizą išnagrinėti kruopščiai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas būtent šios pareigos ir laikėsi, teikdamas Klubui, kuris tarpininkavo dėl nacionalinės vizos pareiškėjui išdavimo, raštus pateikti papildomus išsamius pareiškėjo atvykimo tikslą patvirtinančius duomenis ir tokiu būdu siekdamas visapusiškai įvertinti pareiškėjo poreikį gauti nacionalinę vizą Lietuvoje bei išsamiai išanalizuoti jo individualią situaciją. Atsakovas taip pat kreipėsi į LFF su prašymais pateikti papildomą informaciją apie Klubo veiklą ir jo į Lietuvos Respubliką pakviestus užsieniečius.
Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nei Įstatyme, nei Apraše nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kuriuos vizos prašantis asmuo turėtų pateikti Migracijos departamentui, todėl sprendė, jog asmens pateiktų dokumentų pakankamumo vertinimas bei sprendimas dėl poreikio gauti papildomus dokumentus yra atsakovo diskrecijos teisė, kurią jis šiuo atveju ir įgyvendino, prašydamas Klubo pateikti papildomus konkrečius įrodymus, o juos įvertinęs, turėjo teisę konstatuoti, kad turimi dokumentai yra nepakankami atvykimo tikslui pagrįsti.
Teismas pažymėjo, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui pakako duomenų Sprendimui priimti, taip pat, jog Migracijos departamentas turėjo pagrindą suabejoti Klubo pateiktų dokumentų patikimumu. Abejonių kilo dėl 2024 m. gegužės 17 d. Klubui skirtos sankcijos – draudimo registruoti žaidėjus, kuri yra atnaujinta ir galioja, kadangi Klubas iki šios dienos nėra galutinai atsiskaitęs su žaidėja. Be to, Migracijos departamentas buvo nustatęs, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į kitas šalis dėl vizos gavimo, tačiau jam buvo atsisakyta išduoti vizą, kadangi informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima.
Teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad LFF COMET administruojamoje futbolo informacinėje sistemoje pareiškėjas registruotas mėgėjo statusu, nors Klubas Migracijos departamentui teikė tarpininkavimo raštą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte. Tačiau LFF pateikti įrodymai patvirtina, jog iš Klubo 28 užsieniečių sąrašo, registruoti tik 7 žaidėjai, ir tik 2 žaidėjų statusas yra „profesionalai“, kitų – „mėgėjai“, taip pat ir pareiškėjo.
Teismas sprendė, kad ginčijamame Sprendime pagrįstai nurodyta, jog Klubas, kuris tarpininkavo dėl nacionalinės vizos pareiškėjui išdavimo, Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečio sportininko statuso, pateikta informacija yra nepatikima. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kaip jis apibrėžiamas Sporto įstatyme, kuris atvyksta į Klubą užsiimti sporto veikla, t. y. asmuo neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Teismas akcentavo, kad Klubas atsiliepime į pareiškėjo skundą neneigė fakto, jog Klubo tikslas yra vykdyti talentų paiešką, siekiant žaidėjus už atlygį perleisti kitiems futbolo klubams, tačiau Klubas neužsiima aukšto meistriškumo sporto veikla. Taigi, iš esmės paties Klubo paaiškinimai ir pateikti atsakovui duomenys patvirtina Sprendime atsakovo padarytą išvadą, jog Klubas Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl pareiškėjo sportininko statuso, o tai sudaro pagrindą taip pat manyti, kad dėl šių aplinkybių gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Teismas sprendė, jog pareiškėjo ir Klubo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjas yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kaip jis apibrėžiamas Sporto įstatyme, kuris atvyksta į Klubą užsiimti sporto veikla. Pareiškėjas neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų, kaip sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Šių aplinkybių visuma sudarė pagrindą Migracijos departamento įgaliotam valstybės tarnautojui suabejoti pareiškėjo patikimu. Teismas nenustatė motyvuotų ir įrodymais pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti ginčijamo Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dalyvauja aukšto meistriškumo varžybose, o tai sudaro Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 10 punkte įtvirtintus pagrindus atsisakyti išduoti vizą, t. y. kai asmuo nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, teismas pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjui nuosekliai išaiškinti faktiniai ir teisiniai pagrindai bei aplinkybės, lėmusios atsisakymą išduoti vizą, iš jo turinio galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, aiškiai nurodytas visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas, pateikta informacija, kuri buvo gauta iš Klubo ir LFF, paaiškinta Sprendimo priėmimo procedūra, nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai patvirtina, jog Sprendimas ir jame išdėstyti motyvai pareiškėjui, kaip šio rašto adresatui, buvo aiškūs ir suprantami, pareiškėjas galėjo realizuoti savo teisę į, jo nuomone, pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Teismas, nenustatęs pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą ir atmetęs pagrindinį reikalavimą, netenkino ir pareiškėjo išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. sausio 15 d. prašymą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi klaidingu Migracijos departamento Sporto įstatymo aukšto meistriškumo sporto sąvokos išaiškinimu. Migracijos departamentas klaidingai aiškino Sporto įstatyme apibrėžtą aukšto meistriškumo sporto sąvoką, nepagrįstai ją siejo su reikalavimu, kad aukšto meistriškumo sportu tegali užsiimti sportininkai profesionalai, tačiau ne sportininkai mėgėjai.
Nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Saned“ su atsiliepimu pateikė dokumentus, iš kurių matyti, jog buvimas sportininku profesionalu nėra būtina sąlyga sportininkui dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose ir joms prilyginamose kitose aukšto meistriškumo sporto veiklose, sportininkai mėgėjai taip pat gali dalyvauti ir dalyvauja aukščiau nurodytose veiklose. Patikslintame skunde teismui pareiškėjas nurodė, jog yra profesionalus Nigerijos futbolininkas, futbolo akademijos (duomenys neskelbtini) auklėtinis ir futbolo klubo (duomenys neskelbtini) – Nigerijos pirmos lygos licencijuotas žaidėjas, pateikė įrodymus, kurie nekelia abejonių, o pateiktas kontraktas (sporto veiklos sutartis) eliminuoja nelegalios migracijos galimybę, kadangi sportininko atvykimo tikslas yra atlygintinai ir profesionaliai žaisti futbolą pagal kontrakte su aukšto meistriškumo klubu numatytas sąlygas.
Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendime iš esmės vertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjui tarpininkavusia VšĮ „Saned“, o ne su jo paties individualia situacija. Pasisakydamas dėl paties pareiškėjo Migracijos departamentas apsiribojo bendro pobūdžio vertinimu (pareiškėjas nepateikė duomenų apie jo ryšius su buvimo valstybe, asmuo nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje; nenustatyta, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra duomenų apie Lietuvoje gyvenančius asmens nepilnamečius vaikus).
Teigia, kad teismo sprendime, kaip ir Migracijos departamento sprendime, taip pat nėra jokiu būdu atspindėtas atsakovo pareigūno pokalbio su pareiškėju turinys. Pareiškėjas 2025 m. sausio 20 d. dalyvavo pokalbyje-interviu su Migracijos departamento skyriaus specialiste, atsakė į visus jam užduotus klausimus apie atvykimo į Lietuvą tikslą, buvimo sąlygas. Interviu metu buvo daromas vaizdo ir garso įrašas, kurį turi Migracijos departamentas. Migracijos tarnybai nekilo jokių abejonių dėl nelegalios migracijos grėsmės ar jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Pažymi, kad individuali pareiškėjo situacija nebuvo įvertinta tinkamai.
Pareiškėjas, prašydamas išduoti vizą, Migracijos departamentui pateikė visus prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus, veikė teisėtai ir sąžiningai. Migracijos departamentas neprašė jo pateikti papildomų konkrečių įrodymų, interviu metu pareiškėjui atsakius į užduotus klausimus, atsakovui nekilo abejonių dėl atvykimo tikslo, buvimo sąlygų ir pan., taigi, pareiškėjo teisinė situacija, statusas ir veiksmai visiškai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą.
Pareiškėjo nuomone, teismas visiškai nesigilino į VšĮ „Saned“ pateikto atsiliepimo argumentus ir kartu su atsiliepimu pateiktus įrodymus, jų neaptarė, nepaminėjo teismo sprendime, o rėmėsi išskirtinai Migracijos departamento argumentais, tokiu būdu pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principus.
Nurodo, kad Sprendimo motyvai neatitinka jame nurodyto teisinio pagrindo. Sprendime nurodoma, kad Klubas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl sportininkų statuso. Atsakovo atsiliepime paaiškinta, kad Klubo teikti tikrovės neatitinkantys duomenys reiškia tai, kad paties pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodyta informacija, jog pareiškėjas yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, atvykstantis į Klubą užsiimti sporto veikla, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas pažymi, kad aptartas pagrindas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą yra įtvirtintas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte, numatančiame atvejus, kai kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai. Tačiau ginčijamame Sprendime šis pagrindas (Įstatymo 19 str. 1 d. 3 p.) nenurodytas.
Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka administraciniam aktui keliamų pakankamo pagrįstumo ir individualios pareiškėjo situacijos vertinimo reikalavimų. Todėl vertina, kad teismo sprendimas, kaip ir ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas, turi esminių teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumų, todėl turėtų būti panaikintas ir pareiškėjo skundas tenkintas.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovas, pakartodamas faktines aplinkybes, nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog ginčijamas Sprendimas nėra individualizuotas. Kaip nurodo pareiškėjas, buvo įvertinta, jog Ispanijos ambasada Nigerijoje atsisakė jam išduoti Šengeno vizą. Be to nustatyta, kad pareiškėjas neturi socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, kadangi jis nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Prašymą išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas pateikė per išorės paslaugų teikėją. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodė, jog yra nevedęs, o Migracijos departamentas duomenų apie Lietuvoje gyvenančius pareiškėjo nepilnamečius vaikus neturi, pareiškėjas priešingos informacijos nepateikė.
Atsakovas pažymi, jog, priešingai negu teigia pareiškėjas, nei ginčijame Sprendime, nei pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime Migracijos departamentas neteigė, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Ginčijame Sprendime nurodyta, jog Klubas, kuris tarpininkavo dėl nacionalinės vizos pareiškėjui išdavimo, Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų (trenerių) statuso, todėl pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kaip jis apibrėžiamas Sporto įstatyme, kuris atvyksta į Klubą užsiimti sporto veikla, t. y. asmuo neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės aktų normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
IV.
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, pareiškėjo skundą atmetė.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, todėl nepagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remiantis byloje esančiais įrodymais susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl vienokio ar kitokio įrodymų vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, pakanka. Teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar tarp įrodymų nėra prieštaravimų ir panašiai. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, tačiau ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir proceso šalių paaiškinimus bei pateikė argumentuotas išvadas dėl jų vertinimo, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines bylos aplinkybes bei taikė aktualias teisės aktų nuostatas.
Ginčui aktualios, nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. galiojusios, Įstatymo redakcijos 19 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis (užsienietis) nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 p.); nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 p.). Būtent šiais dviem pagrindais Sprendimu buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.
Aprašo 6 punkte reglamentuoti nacionalinės vizos išdavimo pagrindai. Pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą grindė Aprašo 6.3 papunktyje nustatytu pagrindu – nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui sportininkui, dalyvaujančiam aukšto meistriškumo sporte arba treneriui, kaip jie apibrėžiami Sporto įstatyme, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla, taip pat kartu vykstančiam šio užsieniečio šeimos nariui. Šiuo nurodytu atveju turi būti pateikiamas Lietuvos Respublikos įstaigos, įmonės, organizacijos ar fizinio asmens, pas kurį atvyksta užsienietis, tarpininkavimo raštas (Aprašo 15 p.). Aprašo 29 punkte nurodyta, kad Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti nacionalinę vizą, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka sąlygas vizai gauti Aprašo 6 punkte nustatytu ir užsieniečio nurodytu pagrindu, ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti nacionalinę vizą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus konkrečią situaciją, o baigtinis dokumentų, kurie turi būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą, sąrašas nėra nustatytas (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra konstatavęs, kad kompetentingos institucijos turi kruopščiai išnagrinėti prašymą išduoti vizą, nes vizą gavęs asmuo galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019, 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1089-968/2023).
Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, įvertino tiek pareiškėjo pateiktus dokumentus, kuriais jis siekė pagrįsti atitiktį Aprašo 6.3 papunkčio reikalavimams, tiek kitą surinktą informaciją. Migracijos departamentas išsamiai įvertino prašymui išnagrinėti reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 6.3 papunktyje nustatytų reikalavimų.
Pagal Sporto įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu. Sporto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad aukšto meistriškumo sporto varžybos – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, organizuojami kaip tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis ir vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (-ų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms). Pagal Sporto įstatymo 2 straipsnio 20 dalį sportininku laikomas asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose ir (ar) treniruojasi aukšto meistriškumo sporto pratybose, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklose, kurių tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aukšto meistriškumo sportas ir varžybos nėra siejami vien su užsieniečio asmenybe, t. y. jo individualios savybės, reikalingos užsiimti sportu, turi būti siejamos su sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojama jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto veikla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2449-815/2025, 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2591-520/2025; 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2508-821/2025). Taigi vertinant užsieniečio deklaruotą sportinę veiklą, reikšmingos ir jį kviečiančio klubo galimybės šią veiklą užtikrinti.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Klubas, kuris kviečiasi pareiškėją, priklauso LFF, kuri yra asociacija, organizuojanti aukšto meistriškumo sporto varžybas Lietuvoje. Futbolininkas turi būti registruotas klube tam, kad galėtų žaisti aukšto meistriškumo sporto varžybose, futbolininkų registraciją kontroliuoja LFF. Byloje nustatyta, kad Klubas registruotas 2013 m. sausio 23 d. 2023 m. finansinėje ataskaitoje Klubo deklaruojama veiklos rūšis – sportinė veikla. COMET sistemoje pareiškėjas registruotas mėgėjo statusu. Iš Klubo 28 užsieniečių sąrašo, registruoti tik 7 žaidėjai, 8 – registruoti kituose futbolo klubuose, 13 – neregistruoti, tik 2 žaidėjų statusas – profesionalai, kitų – mėgėjai, tarp kurių ir pareiškėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad Klubas atsakovui teikė tarpininkavimo raštą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte. Klubui 2024 m. gegužės 17 d. skirta sankcija – draudimas registruoti žaidėjus (Klubui sankcija buvo panaikinta 2024 m. rugpjūčio 7 d., tačiau vėl atnaujinta, kadangi Klubas nebuvo galutinai atsiskaitęs su žaidėjais). Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjui Ispanijos ambasada 2024 m. rugpjūčio 19 d. atsisakė išduoti Šengeno vizą, nes informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Klubas, kuris tarpininkavo dėl nacionalinės vizos pareiškėjui išdavimo, Migracijos departamentui teikė nepatikimą informaciją. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kaip jis apibrėžiamas Sporto įstatyme, kuris atvyksta į Klubą užsiimti sporto veikla, t. y. asmuo neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė neginčijamų įrodymų, kad tarpininkavimo raštą pateikęs Klubas sudarė pareiškėjui sąlygas Lietuvos Respublikoje užsiimti aukšto meistriškumo sporto veikla.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo ir Klubo pateikti dokumentai nepatvirtina, jog pareiškėjas yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų, kaip sportininkas dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Nagrinėjamu atveju iš tarpininkavimo rašto matyti, kad pareiškėjas pagal sportinės veiklos sutartį turėjo dalyvauti aukšto meistriškumo sporte, varžytis su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose, kurios organizuojamos pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir patvirtintas šios sporto šakos taisykles. Nustatyta, kad COMET sistemoje užsieniečiai sportininkai registruoti kaip mėgėjai, nors pagal atsakovo pateiktus duomenis Klubas teikdavo Migracijos departamentui tarpininkavimo raštus, kuriuose nurodydavo, jog užsieniečiai yra sportininkai, dalyvaujantys aukšto meistriškumo sporte. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertinęs paties Klubo pateiktus paaiškinimus, pagrįstai pažymėjo, kad pagrindinis Klubo tikslas yra ne sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo varžybose, o talentų paieška, siekiant žaidėjus už atlygį perleisti kitiems futbolo klubams.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nei pareiškėjo, nei Klubo pateiktų duomenų nepakanka išvadai, kad pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą, vykdytų deklaruotą sporto veiklą Klube, todėl pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaip neatitinkantis nacionalinės vizos išdavimo sąlygų (Aprašo 6.3 p.) ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.). Taip pat atsakovo pateikti duomenys, kad Klubas ir toliau tarpininkauja bei kviečia užsieniečius sportininkus, kaip dalyvaujančius aukšto meistriškumo sporte, sudaro rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečių, kuriuos kviečiasi Klubas, nelegalios migracijos grėsmė. Todėl šiuo atveju pagrįstai taikytas ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas pagrindas.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą vertinęs Klubui taikytą draudimą registruoti naujus žaidėjus ir aplinkybes, susijusias su jo kviečiamų sportininkų dalyvavimu aukšto meistriškumo sporte (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2449-815/2025, 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2591-520/2025; 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2508-821/2025 ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog Sprendimas neatitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų ir yra nemotyvuotas, pažymi, jog reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, daro išvadą, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas. Atsakovas įvertino individualią pareiškėjo situaciją, nustatė ir Sprendime nurodė pagrindines faktines aplinkybes, turėjusias esminę reikšmę priimant Sprendimą, ir teisės aktus. Atsakovas, spręsdamas klausimą dėl nacionalinės vizos išdavimo pareiškėjui pagal jo prašymą, tinkamai įvykdė pareigą visapusiškai įvertinti pareiškėjo poreikį gauti nacionalinę vizą bei išsamiai išanalizuoti jo individualią situaciją ir priimti motyvuotą Sprendimą.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei paaiškinimus, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas.
Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes.
Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios bei proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.