- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- eAS-3343-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06791-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundu atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 26S199616 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą dėl Sprendimo panaikinimo, prašymą grįsdamas tuo, kad jis yra užsienietis, Turkijos Respublikos pilietis, nemoka lietuvių kalbos, todėl negalėjo suprasti Sprendimo turinio ir tinkamai parengti skundo į teismą. Pareiškėjas nurodė, kad gavęs Sprendimą ėmėsi veiksmų teisinei pagalbai gauti, kreipėsi į kelias nemokamą teisinę pagalbą teikiančias organizacijas, tačiau nesulaukė jokio atsakymo arba negavo realios pagalbos. Pareiškėjas teigė, kad nesulaukęs nemokamos teisinės pagalbos ir neturėdamas galimybių kreiptis į apmokamą privatų advokatą, jis buvo priverstas procesinius dokumentus rengti pats, savarankiškai, pasitelkdamas jam prieinamas priemones (įskaitant vertimo priemones bei viešai prieinamą informaciją apie Lietuvos teisės aktus), kas pareikalavo žymiai daugiau laiko, nei tai užtruktų kvalifikuotą teisinę pagalbą turinčiam asmeniui. Pareiškėjas nurodė, kad skundą teismui padavė iš karto, kai tik jam pavyko savarankiškai parengti procesinius dokumentus.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė, kad skunde pareiškėjas nurodo, jog skundžiamas Sprendimas priimtas ir gautas 2026 m. spalio 1 d., taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalimi, paskutinė skundo pateikimo teismui diena buvo 2026 m. spalio 15 d. (įskaitytinai), o pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2026 m. spalio 19 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.
Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas termino kreiptis į teismą su skundu praleidimo priežastis, jog pareiškėjas yra užsienietis, Turkijos Respublikos pilietis, nemoka lietuvių kalbos, todėl negalėjo suprasti Sprendimo turinio ir tinkamai parengti skundo kreipiantis į teismą, pažymėjo, kad šios priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Teismas nurodė, kad dėl to, jog pareiškėjas yra užsienietis, jam jokių išskirtinių sąlygų negali būti suteikiama, Įstatymas nustato 14 dienų terminą tokiam sprendimui apskųsti ir yra skirtas būtent užsieniečiams, taigi įstatymo leidėjas jau yra įvertinęs tas aplinkybes ir nustatydamas 14 dienų sprendimo apskundimo terminą užsieniečiui laikė, kad toks terminas yra pakankamas, todėl pareiškėjo rėmimasis tuo kad jis yra užsienietis, dėl to laiku negalėjo pateikti skundą, yra nepagrįstas.
Teismas pareiškėjo argumentus, kad jis nemoka lietuvių kalbos, tad negalėjo suprasti Sprendimo turinio ir tinkamai parengti skundą teismui vertino kaip nepagrįstus ir prieštaringus, nes pats pareiškėjas nurodo, jog jis savarankiškai parengė procesinius dokumentus pasinaudodamas jam prieinamomis priemonėmis, įskaitant vertimo priemones. Teismas iš paties pareiškėjo nurodomų aplinkybių sprendė, kad jis puikiai moka naudotis įvairiomis šiuolaikinėmis technologijomis, įskaitant mašininį vertimą, todėl pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių tik gavus Sprendimą iš karto suprasti jo turinį ir imtis atitinkamų veiksmų dėl jo apskundimo įstatymo nustatytu terminu, o pareiškėjas aplaidžiai laiku to nepadarė.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jis būtų realiai kur nors kreipęsis ir / ar jam būtų atsisakyta suteikti nemokamą teisinę pagalbą.
Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis neturėjo galimybių kreiptis į apmokamą privatų advokatą nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, be to, kaip matyti iš bylos, pareiškėjas Lietuvoje dirbo, nors vėliau ir buvo atleistas, todėl šios aplinkybės kelia abejonių, kad pareiškėjas realiai negalėjo pasinaudoti mokama teisine pagalba ir laiku kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad skundą jis parengė pats savarankiškai, tai, jog jis, jo teigimu, nemoka lietuvių kalbos, taip pat įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, sprendė, jog surašydamas skundą teismui ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas naudojo dirbtinį intelektą, to nenurodydamas teismui, todėl akivaizdu, kad naudojant šiuolaikines priemones, konkrečiai dirbtinį intelektą (jo modelius), akimirksniu galima parengti procesinius dokumentus. Teismo vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjas, mokėdamas naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir priemonėmis turėjo visas galimybes laiku parengti ir pateikti teismui skundą dėl Sprendimo panaikinimo, tačiau to nepadarė dėl savo nepakankamo atidumo ir rūpestingumo.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, t. y. teismas nenustatė, kad terminas būtų praleistas dėl svarbių (objektyvių), t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, kas leistų atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl terminas neatnaujintinas ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą dėl termino skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti atnaujinimo išspręsti iš esmės – pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį atnaujinti, ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuoto individualaus (o ne vidutinio) atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo standarto. Pareiškėjas pažymi, kad jis užsienietis, visiškai nemokantis lietuvių kalbos, neturintis teisinio išsilavinimo, Lietuvoje neseniai netekęs darbo, veikia savarankiškai, be advokato pagalbos, susiduriantis su sudėtinga Lietuvos administracine ir migracijos teise. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien galimybė naudotis mašininio vertimo priemonėmis ir dirbtiniu intelektu savaime panaikina bet kokį pagrindą pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis, iš esmės sutapatina pareiškėją su asmeniu, turinčiu teisinį išsilavinimą ir laisvai besiorientuojančiu Lietuvos teisėje, o tai prieštarauja individualaus standarto taikymo reikalavimui.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes įvertino atskirai ir jas atskirai pripažino nepakankamomis, tačiau šios aplinkybės egzistavo ir veikė kartu ir būtent jų visuma objektyviai apsunkino pareiškėjo galimybę per 14 dienų terminą parengti ir paduoti skundą teismui kalba, kurios jis nemoka, dėl sprendimo, kuriuo iš esmės sprendžiamas jo teisėto gyvenimo Lietuvoje statuso klausimas. Pareiškėjas teigia, kad pagal administracinių teismų praktiką vertinant ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, atsižvelgtina į visų reikšmingų aplinkybių visumą, o kilus abejonių, jos aiškintinos asmens, prašančio atnaujinti terminą, naudai, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šio principo nesilaikė ir visas kilusias abejones (pvz., dėl pareiškėjo turtinės padėties, dėl kreipimosi į nemokamos teisinės pagalbos organizacijas) išsprendė ne pareiškėjo, o atsakovo naudai.
Pareiškėjas teigia, kad terminą praleido nežymiai, vos 4 dienomis, toks nežymus praleidimas nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėjas būtų piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis ar sąmoningai vilkinęs kreipimąsi į teismą – priešingai, bylos aplinkybės (skundo turinys, jo rengimo laikas) rodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą iškart, kai tik pajėgė, neturėdamas teisinės pagalbos, savarankiškai parengti reikiamus procesinius dokumentus. Pareiškėjo vertinimu, jo nurodomos pavėlavimo priežastys yra objektyvios, nuo pareiškėjo nepriklausantys sunkumai (kalbos barjeras, neturėjimas teisinės pagalbos), o atsisakymas priimti skundą akivaizdžiai neproporcinga priemonė, visiškai atimanti iš pareiškėjo galimybę teismine tvarka ginčyti Sprendimą, kuriuo panaikintas jo leidimas gyventi Lietuvoje – t. y. sprendimą, sukeliantį pareiškėjui itin reikšmingas, ilgalaikes pasekmes.
Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl dirbtinio intelekto priemonių naudojimo rengiant skundą ir nurodo, kad priešingai teismo išvadoms, jei asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, nemokantis valstybinės kalbos ir neturintis advokato, pasitelkia jam prieinamas šiuolaikines priemones (vertimo įrankius, viešai prieinamą informaciją, dirbtinio intelekto priemones) procesiniams dokumentams parengti, liudija būtent apie aktyvų, rūpestingą ir sąžiningą siekį apginti savo teises teisėtomis priemonėmis, o ne apie aplaidumą. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad galutinis dokumentas galiausiai buvo parengtas ir paduotas vos keturiomis dienomis vėliau, pati savaime patvirtina, jog net ir pasitelkus visas prieinamas priemones, savarankiškas, be teisininko pagalbos vykdomas procesinių dokumentų rengimas užsienio kalba objektyviai pareikalavo daugiau laiko, nei įstatymo nustatytas 14 dienų terminas.
Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu aplinkybių dėl nesėkmingų bandymų gauti nemokamą teisinę pagalbą ir galimybių stokos kreiptis į apmokamą advokatą, vertinimu, teigia, kad kilusios abejonės turėjo būti aiškinamos asmens, prašančio atnaujinti terminą, naudai. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas neseniai buvo atleistas iš darbo, veikiau patvirtina, o ne paneigia jo nurodytus sunkumus apmokėti privačią teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti neatnaujinus praleisto skundo padavimo teismui termino (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (atsisakymo skundą priimti pagrindai). To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).
Kadangi būtent teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, palikta spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015), todėl nors asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo (prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo) standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013), tačiau, vertinant, dėl kokių priežasčių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).
Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia, jog jis praleido Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos terminą paduoti skundą teismui dėl Sprendimo panaikinimo. Nustatyta, kad pareiškėjas skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis padavė 2026 m. spalio 19 d., t. y. 4 dienomis minėtą terminą praleidęs. Pareiškėjas prašyme dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir atskirajame skunde teigia, kad terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių priežasčių, t. y. kalbos nemokėjimo, negalėjimo gauti nemokamos teisinės pagalbos ir neturėdamas galimybių pasisamdyti mokamo advokato.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, negebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, kalbos nemokėjimas ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo gali įgyvendinti savo teises per atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).
Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas ir yra užsienietis, tačiau Įstatymo nuostatos nustato vienodą apskundimo tvarką pagal šį įstatymą priimtiems sprendimams ir galioja vienodai visiems užsieniečiams, nepriklausomai nuo to, moka jie valstybinę lietuvių kalbą ar ne. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teigdamas, kad jis kreipėsi dėl skundui surašyti būtinos nemokamos teisinės pagalbos suteikimo ir jos nepavyko jam gauti, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, nors nurodė, kad kreipėsi elektroniniu paštu, bet nepateikė jokių elektroninių laiškų su užklausomis kopijų. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad dėl savo finansinės padėties negalėtų nusisamdyti advokato pats. Pareiškėjas tiek skundą su priedais, tiek atskirąjį skundą padavė teismui elektroninių ryšių priemonėmis, taigi pareiškėjas geba naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, teismų teikiamomis elektroninėmis paslaugomis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą, jame nurodomų priežasčių, kurias jis laiko svarbiomis, objektyviomis ir nuo jo valios nepriklausančiomis (ABTĮ 30 str. 2 d.).
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-452-438/2020; 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-736-1047/2023). Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas terminą paduoti skundą praleido, jo teigimu, nežymiai, t. y. 4 dienomis, nelaikytina objektyvia aplinkybe, leidžiančia atnaujinti praleistą terminą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju skundo padavimo terminas yra praleistas dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Nagrinėjamu atveju atmestini ir pareiškėjo argumentai, pateikti remiantis jo atskirajame skunde nurodyta administracinių teismų praktika dėl aplinkybių vertinimo pareiškėjo naudai, dėl proporcingumo, be kita ko, ir tuo pagrindu, kad pareiškėjo nurodomos bylos neatitinka nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą faktinių ir teisinių aplinkybių (nurodytos bylos mokestinių ginčų srityje, dėl proporcingumo vertinimo nustatant draudimą užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką).
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas skundo padavimo teismui terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti skundą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.