- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-11
- Bylos Nr.
- eAS-705-789/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-04275-2025-3
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Dirvonas, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą (skundą) atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Mažeikių rajono savivaldybės administracija) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, t. y. išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti, kad yra vilkinamas administracinių bylų nagrinėjimas, tokiu būdu darant pareiškėjui neturtinę žalą; 3) pripažinti, kad administracinių / tarnybinių ginčų sąmoningas nenagrinėjimas (vilkinimas) neatitinka Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 nurodytų teiginių, moralės, vertybių sistemos / skalės, demokratinės valstybės, sampratos / esmės; 4) atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki teisme bus išnagrinėtos administracinių / tarnybinių ginčų bylos ir grąžinti vykdomuosius dokumentus.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo PRS1 pareiškimą (skundą).
Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje skunde išdėstytas prašymas konstatuoti aplinkybes nelaikytinas tinkamu savarankišku skundo teismui reikalavimu, nes juo nesiekiama išspręsti ginčą, tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neskundė kokių nors konkrečių neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Teismas pažymėjo, kad jei pareiškėjas neskundžia, jo vertinimu, viešojo administravimo institucijų atliktų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pareiškėjas turėtų aiškiai nurodyti ir pagrįsti, kad atsakovo neteisėti veiksmai įstatymų nustatyta tvarka jau yra konstatuoti. Jei pareiškėjas vis dėlto siektų ginčyti tam tikrus, jo nuomone, atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus, jis turėtų aiškiai suformuluoti tai savo skundo reikalavimuose. Teismo vertinimu, šis pareiškėjo reikalavimas yra itin abstraktaus pobūdžio.
Teismas akcentavo, kad administraciniams teismams nėra priskirti spręsti klausimų vykdymo procese. Šis pareiškėjo reikalavimas nėra susijęs su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad atsisakytina priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas PRS1 atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; 2) kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.); 3) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime
Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės; 4) Lietuvos vyriausiojo administracinio
Nr. eAS-583-1047/2025, Nr. eAS-604-1047/2025, Nr. eAS-599-1188/2025, Nr. eAS-634-575/2025, Nr. eAS-558-1047/2025) pagrindu sustabdyti besitęsiančią situaciją, priimti atskirąją nutartį, pateikti ją Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų garbės teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nutartimi netinkamai išsprendė pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, t. y. atsisakė priimti jį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimus dėl faktinių aplinkybių pripažinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, vykdymo veiksmų sustabdymo ir nutraukimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo ir kitų teismų priimtais sprendimais, teisėjų bei antstolio veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
Pareiškėjas prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-478-502/2025 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime
Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-694-1188/2025 ir kt.).
Pažymėtina, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta spręsti ginčo klausimų vykdymo procese, vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas.
Šiuo atveju pareiškėjas pareiškime (skunde) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu..
Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, grindžiamus tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjamas atskirasis skundas (žr., pvz., 2026 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-404-525/2026; 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-449-520/2026 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų teisiškai reikšmingų argumentų, kurių apeliacinės instancijos teismas nebūtų įvertinęs, todėl minėti prašymai netenkinami.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, palieka pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.