Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-11 · Administracinė byla Nr. eAS-679-789/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-11
Bylos Nr.
eAS-679-789/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03965-2025-8
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Dirvonas, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
Pareiškėjas
PRS1
Atsakovas
Mažeikių rajono savivaldybės meras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-679-789/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03965-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.2; 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą (skundą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str.); 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, t. y. išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, neatitinka faktinės tikrovės; 3) pripažinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras) neveikimą / vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus neteisėtu, patenkinti pareiškimą – panaikinti jo 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Merą įgyvendinti įstatymą, išnagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo; 4) pripažinti, kad jau dvejus metus atitinkamais teismų veiksmais daroma netinkamas poveikis pareiškėjo gyvenimo sąlygoms.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo PRS1 pareiškimą (skundą).

Teismas nustatė, kad pareiškėjui jau 2025 m. vasario 6 d. buvo žinoma apie Raštą, nes jis 2025 m. vasario 19 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, ginčydamas šį Raštą (administracinė byla Nr. eI3-8672-631/2025). Šiuo atveju pareiškėjas pateikė pareiškimą (skundą) teismui 2025 m. gruodžio 5 d., todėl jis praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti termino skundui paduoti. Teismas, atsižvelgęs į tai, atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimą dėl Rašto panaikinimo ir išvestinių reikalavimų (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismo vertinimu, kiti skunde nurodyti reikalavimai nepriskirti nagrinėti administracinių teismų kompetencijai, todėl teismas atsisakė juos priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas PRS1 atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; 2) kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.); 3) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime

Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės; 4) Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo nutarčių (administracinėse bylose Nr. eAS-251-520/2025, Nr. eAS-397-968/2025,Nr. eAS-538-492/2025, Nr. eAS-517-662/2025, Nr. eAS-584-629/2025, Nr. eAS-573-821/2025,

Nr. eAS-583-1047/2025, Nr. eAS-604-1047/2025, Nr. eAS-599-1188/2025, Nr. eAS-634-575/2025, Nr. eAS-558-1047/2025) pagrindu sustabdyti besitęsiančią situaciją, priimti atskirąją nutartį, pateikti ją Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų garbės teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nutartimi netinkamai išsprendė pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, t. y. atsisakė priimti jį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą, neprašo šio termino atnaujinti, atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimą dėl Rašto panaikinimo ir Mero įpareigojimo atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas anksčiau ne kartą kreipėsi į teismą su identiškais pareiškimais (skundais), prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti Merą atlikti veiksmus. Regionų administracinis teismas atsisakė priimti tokius pareiškėjo pareiškimus (skundus) (žr., pvz., administracines bylas Nr. eI3-14852-780/2025, Nr. eI3-15056-809/2025, Nr. eI3-16358-426/2025; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025; kt.) atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, paliko pirmosios instancijos teismo nutartis galioti nepakeistas.

Taigi dėl pareiškėjo pareiškimo (skundo) nepriimtinumo ir ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ginčyti Raštą ir įpareigoti Merą atlikti veiksmus praleidimo jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse. Pareiškėjas šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodo jokių naujų teisiškai pagrįstų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apeliacinės instancijos teismas minėtose nutartyse. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimus, susijusius su Rašto panaikinimu ir Mero įpareigojimu atlikti veiksmus.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padarytomis išvadomis dėl kitų pareiškėjo pareiškime (skunde) nurodytų reikalavimų nepriimtinumo.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Įvertinus pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus matyti, kad pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo priimtais sprendimais, teisėjų veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Pareiškėjas prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje

Nr. AS-478-502/2025 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime

Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme

ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje

Nr. eAS-694-1188/2025 ir kt.).

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Šiuo atveju pareiškėjas pareiškime (skunde) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškime (skundo) reikalavimus ABTĮ

33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, grindžiamus tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjamas atskirasis skundas (žr., pvz., 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-611-629/2025;

2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1039-1188/2025; 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1217-629/2026 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų teisiškai reikšmingų argumentų, kurių apeliacinės instancijos teismas nebūtų įvertinęs, todėl minėti prašymai netenkinami.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, palieka pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArūnas DirvonasRasa Ragulskytė-Markovienė