Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-11 · Administracinė byla Nr. eA-725-463/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-11
Bylos Nr.
eA-725-463/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01599-2022-3
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Jolanta Malijauskienė (pran.)
Pareiškėjas
PRS1
Atsakovas
Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. eA-725-463/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01599-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 ( PRS1 ) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 ( PRS1 ) skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas PRS1 ( PRS1 ) (toliau – ir pareiškėjas, Administratorius) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus pavaduotojo 2022 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. V4-28 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui PRS1 skyrimo ir papildomo termino nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl administracinės nuobaudos – įspėjimo skyrimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Įsakymu jam paskirta nuobauda (poveikio priemonė) – įspėjimas, taip pat nuspręsta nustatyti papildomą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo Įsakymo išsiuntimo Administratoriui dienos, Tarnybos nurodymui įvykdyti ir apie jo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus (toliau – ir NAR). Pareiškėjas, susipažinęs su Įsakymu, 2022 m. kovo 21 d. Tarnybai pateikė prašymą, kuriuo prašė pateikti Įsakyme paminėtą 2022 m. kovo 15 d. Tarnybos teikimą Nemokumo administratorių rūmams Nr. D4-643 „Dėl Nemokumo administratorių rūmų 2022-02-24 rašto“ (toliau – ir 2022 m. kovo 15 d. NAR teikimas), tačiau 2022 m. kovo 25 d. pareiškėjas gavo Tarnybos atsakymą Nr. (10.10 Mr) D2, kuriuo Tarnyba atsisakė pateikti Įsakyme nurodytą 2022 m. kovo 15 d. NAR teikimą.

Pareiškėjas teigė, kad Įsakyme nurodyta, jog Tarnybos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. V4-172 „Dėl nurodymų nemokumo administratoriams UAB ,,Top consult“ ir PRS1 skyrimo“ pareiškėjui skirtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas nurodymas – pavesti papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 2 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2021 m. gruodžio 31 d. tema, susijusia su finansinių ataskaitų sudarymu bankroto proceso metu, apie nurodymo įvykdymą informuoti NAR (toliau – ir Nurodymas), o Įsakymu nuobauda pareiškėjui skirta įvertinus 2022 m. kovo 15 d. NAR teikime nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįvykdė Nurodymo ir tuo pažeidė JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Pareiškėjo vertinimu, Įsakymo turinys patvirtina, kad jis nėra pagrįstas JANĮ nuostatomis, jame nenurodytas jo priėmimo faktinis pagrindas, neaiškios poveikio priemonės skyrimo teisinės ir faktinės aplinkybės, priimant Įsakymą, neatsižvelgta į atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, į nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą, Tarnyba nevertino, ar padarytas pažeidimas padarė esminės žalos kreditorių ar kitų asmenų turtiniams interesams, ar turėjo reikšmingos įtakos bankroto proceso administravimui, nevertino, kad administracinio subjekto nurodymo nebuvo galima įvykdyti dėl objektyvių aplinkybių, Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Nurodymo ir Įsakymo turinys patvirtina, jog Įsakymu nuobauda pareiškėjui skirta už tariamą pažeidimą, susijusį su profesinės kvalifikacijos kėlimu, tačiau teisė nagrinėti nemokumo administratorių veiklos pažeidimus, susijusius su profesine etika ir profesinės kvalifikacijos kėlimu vadovaujantis JANĮ turėtų NAR, o ne Tarnyba, tai patvirtina JANĮ projekto aiškinamasis raštas (toliau – ir Aiškinamasis raštas).

Pareiškėjas teigė, kad Nurodymu nustatytų reikalavimų įvykdymas yra siejamas su kursų išklausymo laikotarpiu (nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.), kursų tema (finansinių ataskaitų sudarymas bankroto proceso metu), kursų trukme (2 akademinės valandos), t. y. Nurodymu nustatytų reikalavimų įvykdymas priklauso nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, tačiau Įsakyme nėra duomenų, jog Tarnyba, priimdama Įsakymą aiškinosi kokios priežastys lėmė, kad pareiškėjas neįvykdė 2021 m. rugpjūčio 17 d. Nurodymo, t. y. ar pareiškėjas neišklausė kursų dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar Nurodyme nustatytu laikotarpiu (nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) kvalifikacijos kėlimo kursų organizatorius (NAR) organizavo 2 akademinių valandų trukmės kursus (mokymus), tema finansinių ataskaitų sudarymas bankroto proceso metu, tačiau už nemokumo administratorių kvalifikacijos kėlimą atsakingi NAR šiuo laikotarpiu neorganizavo kursų tema – finansinių ataskaitų sudarymas bankroto proceso metu, kurių trukmė būtų 2 akademinės valandos (duomenys iš NAR interneto svetainės: https://nemokumorumai.lt/naryste/seminarai-ir-mokymai/seminaru-grafikai-ir-programos).

Pareiškėjas nurodė, kad adresu https://nemokumorumai.lt/naujienos/2021-m-geguzes-3-7-d-kvalifikacijos-kelimo-seminarai, patalpinti duomenys patvirtina, jog kursai nemokumo administratoriams Nurodyme nurodyta panašia tema (Finansinių ataskaitų sudarymo ypatumai nemokumo procese, kuriuos vedė Apskaitos ir finansų specialistė ASM2) buvo organizuoti prieš daugiau kaip prieš 3 mėnesius iki Nurodymo priėmimo, taigi pareiškėjas neturėjo galimybės įvykdyti Nurodymo reikalavimų, o Tarnyba, skirdama poveikio priemonę – nurodymą išklausyti kursą, turėtų užtikrinti, kad NAR ar kitas kursų organizatorius (Tarnyba) suorganizuotų kursus Nurodyme nurodytu laikotarpiu, todėl pareiškėjas Nurodymo reikalavimų neįvykdė dėl objektyvios priežasties.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnyba, spręsdama dėl administracinės nuobaudos skyrimo, privalėjo vertinti pareiškėjo veiksmus kvalifikacijos kėlimo srityje, nes pareiškėjas 2021 metais išklausė NAR organizuotų kursų, vykdė teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl kasmetinio kvalifikacijos kėlimo. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 6 punktu pareiškėjas per kalendorinius metus privalo išklausyti 30 akademinių valandų kvalifikacijos kėlimo kursus, o jo kvalifikacijos kėlimo ataskaita už 2021 m. (toliau – ir 2021 ataskaita), kuri pateikta NAR, patvirtina, kad 2021 metais pareiškėjas, keldamas kvalifikaciją išklausė NAR suorganizuotus 39 akademinių valandų kursus įvairiomis temomis, net 9 akademinėmis valandomis (30 proc.) viršijo JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą minimalų kursų trukmės reikalavimą. Pareiškėjo vertinimu, jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už Nurodymo neįvykdymą, neproporcinga, nes 2021 metais pareiškėjas išklausė 9 valandomis kursų daugiau nei numatyta JANĮ, todėl Tarnyba ne tik turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę, bet ir Įsakyme nurodyti, jog tai yra atsakomybę švelninanti aplinkybė ir neskirti administracinės nuobaudos – įspėjimo, o apsiriboti tik termino išklausyti 2 akademinių valandų trukmės kursą tema ,,Finansinių ataskaitų sudarymas bankroto proceso metu“ pratęsimu, pvz., iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad Tarnyba administracinę nuobaudą – įspėjimą skyrė neatsižvelgusi į pažeidimo reikšmingumą, atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes (JANĮ 137 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – Įspėjimas neatitinka VAĮ reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. Tarnybos įsakymo Nr. V4-172, kuriuo pareiškėjui buvo skirtas Nurodymas neskundė, 2022 m. vasario 24 d. gautas NAR 2022 m. vasario 24 d. raštas Nr. SR-2022-053 (toliau – ir NAR raštas), o 2022 m. kovo 15 d. NAR teikimu pasiūlyta pareiškėjui už nurodymo neįvykdymą skirti JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonę – įspėjimą bei nustatyti papildomą 6 mėnesių nuo Administratoriaus informavimo dienos terminą Nurodymui įvykdyti, 2022 m. kovo 16 d. priimtas Tarnybos Įsakymas. Tarnyba vadovavosi NAR rašte pateikta informacija, kad pareiškėjas neišklausė kvalifikacijos kėlimo kursų Nurodyme nustatyta tema. Gavusi iš NAR informaciją, kad Nurodymas nėra įvykdytas, Tarnyba, vadovaudamasi JANĮ 136 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui skyrė švelniausią poveikio priemonę – įspėjimą bei nustatė papildomą 6 mėnesių terminą Nurodymui įvykdyti, o vertinant Įsakymo atitikimą VAĮ reikalavimams, reikia atsižvelgti net tik NAR raštą bei 2022 m. kovo 15 d. NAR teikimą, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, bet ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. neplaninio patikrinimo išvadą Nr. V4-172 (joje išdėstytos nustatytų pažeidimų reikšmingumas, trukmė, lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, kaip to reikalauja JANĮ 137 str.) bei jos pagrindu priimtą Nurodymą, kurio pareiškėjas nebuvo apskundęs. Atsakovo teigimu, iš šių dokumentų visumos matyti, jog Įsakymas atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, keliamus administraciniam aktui. Atsakovas nurodė, kad Įsakymu paskirta poveikio priemonė yra tik galutinė pasekmė neplaninio veiklos patikrinimo, pradėto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „TOP CONSULT ir pareiškėjo atžvilgiu.

Atsakovas pažymėjo, kad JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog Tarnyba gali skirti nurodymą nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, tokiu atveju NAR tik kontroliuoja tokio nurodymo vykdymą, kas ir buvo padaryta informavus Tarnybą (NAR raštu), kad pareiškėjas Nurodymo neįvykdė, atitinkamai JANĮ 136 straipsnio 3 dalis nustato, kad už tokių nurodymų nevykdymą Tarnyba turi teisę skirti poveikio priemones, todėl pareiškėjo skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

Atsakovas nurodė, kad aplinkybė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu nei Tarnyba, nei NAR minėtu neorganizavo kvalifikacijos kėlimo seminarų temomis, kurios atitiktų Tarnybos Nurodymą, nėra reikšminga, kadangi kvalifikacijos kėlimo kursus organizuoja įvairios advokatų kontoros, konsultacinės įmonės ir pan. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, kuris tiek administruodamas nemokumo procesus, tiek savo profesinėje veikloje turi būti aktyvus ir esant reikalui ieškoti panašių kursų kitose įstaigose, o ne tikėtis, kad juos galbūt suorganizuos NAR ar Tarnyba, be to, pareiškėjas nesikreipė į Tarnybą, kad būtų pratęstas paskirto Nurodymo terminas kvalifikacijai kelti terminas. Atsakovas nurodė, kad JANĮ 137 straipsnis nenumato tokios atsakomybę švelninančios aplinkybės kaip didesnio skaičiau kvalifikacijos kėlimo valandų išklausymas, be to pareiškėjui poveikio priemonė buvo skirta ne už nepakankamą kvalifikacijos kėlimą, o už Nurodymo nevykdymą, kai Tarnybos Nurodymu skiriamas kvalifikacijos kėlimas neįeina į JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą minimalų kursų trukmės reikalavimą, o yra papildomas kvalifikacijos kėlimas, kurį Tarnyba turi skirti vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kas pareiškėjo atveju ir buvo padaryta.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

Tarnyba 2021 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. V4-172 pareiškėjui, nemokumo administratoriaus UAB „Top consult“ darbuotojui, atsakingam už bankrutuojančios UAB „Sanraktas“ bankroto proceso administravimą, nusprendė skirti JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą nurodymą – papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 2 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2021 m. gruodžio 31 d., tema, susijusia su finansinių ataskaitų sudarymu bankroto proceso metu, apie nurodymo įvykdymą informuoti NAR.

NAR raštu Tarnybai pateikė informaciją apie tai, jog pareiškėjas mokymų nurodyta tema neišklausė.

Tarnyba 2022 m. kovo 15 d. teikimu pasiūlė nemokumo administratoriui pareiškėjui už paskirto nurodymo papildomai kelti profesinę kvalifikaciją nurodytomis temomis neįvykdymą skirti JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonę – įspėjimą bei nustatyti papildomą 6 mėnesių nuo jo informavimo dienos terminą Nurodymui įvykdyti.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnyba, Įsakymu įvertinusi 2022 m. kovo 15 d. teikime Nr. D4-643 „Dėl Nemokumo administratorių rūmų 2022 m. vasario 24 d. rašto“ nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, atsižvelgdama į tai, kad nemokumo administratorius pareiškėjas neįvykdė Nurodymo ir tuo pažeidė JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 11 punktą, nusprendė už Nurodymo neįvykdymą nemokumo administratoriui pareiškėjui: 1) skirti poveikio priemonę – įspėjimą; 2) nustatyti papildomą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šio įsakymo išsiuntimo nemokumo administratoriui pareiškėjui dienos, Nurodymui įvykdyti ir apie jo įvykdymą informuoti NAR.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymo dalimi, kreipėsi į teismą su skundu.

Teismas aptarė ginčui aktualias JANĮ, Nemokumo administratorių kvalifikacijos kėlimo mokymų turinio reikalavimų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Nemokumo administratorių rūmų Prezidiumo 2020 m. spalio 13 d. nutarimu (toliau – ir Aprašas), bei VAĮ nuostatas ir pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 nutarta paskirti Tarnybą priežiūros institucija, vykdančia JANĮ nustatytas funkcijas, taigi Tarnyba turėjo teisę priimti skundžiamą Įsakymą (JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjas Nurodymo laiku neįvykdė.

Teismas vertino, kad į bylą pareiškėjo pateikti mažosios bendrijos „Mokymų klubas“, Nacionalinės nemokumo administratorių asociacijos, NAR, Lietuvos advokatūros raštai dėl mokymų organizavimo nėra pakankamas įrodymas, kad ginčo laikotarpiu apskritai nebuvo organizuojami tokie mokymai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Nurodymo neskundė, Nurodymo įvykdymo termino pratęsti neprašė.

Teismas, įvertinęs Įsakymo turinį, nenustatė VAĮ reikalavimų pažeidimų, konstatavo, kad Įsakyme nurodyti tiek Įsakymo teisinis, tiek faktinis pagrindas, trumpai pateikiami motyvai (nuoroda į 2022 m. kovo 15 d. teikimą Nr. D4-643, kuris laikytinas sudėtine Įsakymo dalimi), apskundimo tvarka.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui skirta pati švelniausia JANĮ nustatyta nuobauda, konstatavo, kad jos proporcingumu abejoti nėra pagrindo ir sprendė, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, iš esmės atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, priimtas kompetentingo subjekto, parinkta poveikio priemonė yra proporcinga, todėl Įsakymo panaikinti (nei iš dalies, nei visiškai) skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl skundą atmetė.

III.

Pareiškėjas PRS1 apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Įsakymą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes ne pareiškėjas, o Tarnyba privalėjo įrodyti, kad pareiškėjas turėjo galimybę išklausyti mokymus Nurodyme nurodyta tema laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo vertinimu, būtent Tarnyba teigdama, kad kursai tema ,,Finansinių ataskaitų sudarymas bankroto proceso metu“ nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo organizuojami, turėtų pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog tokie kursai buvo organizuojami, tačiau Tarnyba šios pareigos neįvykdė ir tokių įrodymų nepateikė, o savo poziciją apie kitų subjektų organizuojamus mokymus grindė tik abstrakčiais teiginiais.

Pareiškėjas pažymi, kad administracinė nuobauda asmeniui gali būti skirta, jeigu traukiamo atsakomybėn asmens kaltė yra įrodyta neginčijamais įrodymais, šioje byloje pareiškėjo kaltė nėra įrodyta, o kaltės įrodymu negali būti byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė į Tarnybą dėl Nurodymo pratęsimo.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nevertino ir neatsižvelgė, į tai, jog faktiškai Tarnyba pareiškėjui įteikė nurodymą atlikti veiksmus (išklausyti mokymus), kurių per nurodytą laikotarpį neįmanoma įvykdyti, o pareiškėjas į bylą neginčytinus įrodymus apie tokių veiksmų įvykdymo negalimumą. Pareiškėjo vertinimu, konstatavus, kad Nurodymu nustatytų veiksmų neįmanoma įvykdyti, nėra pagrindo taikyti pareiškėjui administracinę atsakomybę, nes pareiškėjas negali būti laikomas kaltu už administracinio nurodymo (Nurodymas) neįvykdymą, kadangi jis negali daryti įtakos mokymų organizatoriams, jokie teisės aktai nenustato, kad galima kreiptis į Tarnybą dėl termino atlikti Nurodymu nustatytus veiksmus pratęsimo, o Tarnyba terminą gali pratęsti.

Pareiškėjas teigia, kad teismas privalėjo vertinti ar administracinis subjektas (Tarnyba) tinkamai atliko pareigas, t. y. prieš priimdamas Nurodymą, įsitikino, jog mokymų organizatoriai organizuoja Nurodymu nustatytus mokymus, o prieš priimdamas Įsakymą nustatyti ar pareiškėjas galėjo įvykdyti Nurodymu nustatytus veiksmus. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir padarius klaidingas išvadas, teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Tarnyba nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas jam skirto Nurodymo nei nurodyme nustatytu terminu, nei praėjus trims mėnesiams po šio termino, t. y. Įsakymo priėmimo metu, neįvykdė, ir apeliacinį skundą vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tarnyba nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai kelia klausimus apie administracinę atsakomybę, nes atsižvelgiant į JANĮ nuostatas, Tarnyba poveikio priemones taiko konstatuodama drausminės atsakomybės buvimą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, kuris tiek administruodamas nemokumo procesus, tiek savo profesinėje veikloje jis nuolat turi būti aktyvus ir esant reikalui ieškoti panašių kursų kitose įstaigose, o ne tikėtis, kad juos galbūt suorganizuos NAR ar Tarnyba. Atsakovas pabrėžia, kad jokie teisės aktai neįpareigoja Tarnybą paskyrus nurodymą nemokumo administratoriui taip pat jam suorganizuoti ir atitinkamus mokymus ar teikti įrodymus, jog tokie kursai buvo organizuojami. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nė karto nesikreipė į Tarnybą, kad būtų pratęstas paskirto Nurodymo terminas kvalifikacijai kelti, tai leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėjas tiesiog neįdėjo pakankamai pastangų Nurodymui įvykdyti arba apskritai ignoravo jo vykdymą kol nebuvo priimtas Įsakymas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde sąmoningai neteisingai vertina susidariusias faktines aplinkybes, o jo apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Įsakymo dalies, kuria pareiškėjui, nemokumo administratoriui, skirta poveikio priemonė – įspėjimas, už Nurodymo papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 2 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2021 m. gruodžio 31 d., tema, susijusia su finansinių ataskaitų sudarymu bankroto proceso metu, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus, neįvykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Įsakymas pagrįstas ir teisėtas, juo pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė yra proporcinga. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamas Įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, nes nenustatyta jo kaltė, dėl to administracinė atsakomybė jam taikyta nepagrįstai, Tarnyba, priimdama Įsakymą nesiaiškino ar pareiškėjas objektyviai galėjo įvykdyti Nurodymą, nes ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo organizuojami mokymai Nurodyme įvardinta tema, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

Teisėjų kolegija, nekartodama byloje nustatytų faktinių aplinkybių (žr. šios nutarties 13 p.) pažymi, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjui skirta poveikio priemonė – įspėjimas, už Nurodymo papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 2 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2021 m. gruodžio 31 d., tema, susijusia su finansinių ataskaitų sudarymu bankroto proceso metu, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus, neįvykdymą, t. y. pripažinta, kad tuo pareiškėjas pažeidė JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

Pagal JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 11 punktą nemokumo administratorius privalo vykdyti kitas pareigas, nustatytas šiame įstatyme.

JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija (t. y. Tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ Nr. 924 1 punktu) gali skirti nurodymą pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių, kuris negali viršyti 12 akademinių valandų per vienų metų laikotarpį). Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Nemokumo administratorių rūmai.

Pagal JANĮ 136 straipsnio 3 dalį jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija (Tarnyba), atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęs Nurodymą, byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas per jame nustatytą terminą Nurodymo neįvykdė, dėl Nurodymo pratęsimo į jį priėmusį subjektą nesikreipė. Taigi, esant neįvykdytam Nurodymui, atsižvelgus į aptartas JANĮ nuostatas, Tarnyba turėjo teisę skirti pareiškėjui JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje nustatytą poveikio priemonę.

Pasisakydama dėl poveikio priemonės skyrimo procedūrų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta JANĮ 137 straipsnio, reglamentuojančio poveikio priemonių skyrimo tvarką, pažeidimų ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjui paskirta švelniausia poveikio priemonė – įspėjimas, yra adekvati ir proporcinga jo padarytam JANĮ pažeidimui. Nagrinėjamu atveju Tarnyba, skirdama poveikio priemonę pareiškėjui, surinko pakankamai duomenų pagrindžiančių, kad pareiškėjas Nurodymo neįvykdė, jas išsamiai išdėstė Įsakyme ir iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas nežinojo ir nesuprato už kokių pareigų nevykdymą jam Įsakymu skirta poveikio priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiamas įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, o pareiškėjo argumentai dėl jam netinkamai taikytos administracinės atsakomybės, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių nesilaikymo, atsižvelgiant į JANĮ nustatytas pareigas nemokumo administratoriams ir jų atsakomybės sąlygas, ypač tai, kad pareiškėjas neskundė paties Nurodymo ir, būdamas savo srities specialistu, kuriam keliami aukštesni kvalifikacijos, profesionalumo ir atidumo standartai, turėjo ir pats imtis priemonių, kad Nurodymas būtų tinkamai įvykdytas arba esant objektyvioms priežastims, kaip pats nurodo, bendradarbiauti su Tarnyba dėl Nurodymo termino pratęsimo, vertintini kaip subjektyvi pareiškėjo gynybinė pozicija bei nepagrįsti, todėl atmestini.

Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus ir subjektyvaus pobūdžio nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, teisiškai pagrįstų argumentų dėl įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimų, kurie galėjo būti padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo PRS1 ( PRS1 ) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėArūnas SutkevičiusSkirgailė Žalimienė