Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. M. M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. M. M. S. skundą atsakovui akcinei bendrovei ,,Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. M. M. M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti akcinės bendrovės (toliau – ir AB) ,,Regitra“ 2024 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. IV-169 „Dėl praktikos egzamino ataskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pripažinimo netekusiomis galios ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo negaliojančiu“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti AB ,,Regitra“ išduoti pareiškėjui galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Taip pat nesilaikyta VAĮ 5 straipsnio 2 punkto reikalavimų – nėra nurodyta Įsakymo priėmimo data (tik mėnuo). Pažeistas VAĮ 5 straipsnio 5 punktas, kadangi nėra nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, t. y. nėra nurodyta, ką būtent pareiškėjas pažeidė, dėl ko galėtų būti jo vairuotojo pažymėjimas pripažintas netekusiu galios.

VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. Įsakyme nėra nurodytos aplinkybės, dėl kurių priimtas administracinis sprendimas pareiškėjo atžvilgiu būtų neteisėtas.

Paaiškėjus, kad teisė vairuoti buvo suteikta pateikus neteisingus asmens, sveikatos būklės duomenis ar kitą neteisingą informaciją, lėmusią teisės vairuoti suteikimą, būtų galima priimti Įsakymą, tačiau Įsakyme nėra nurodytas nei vienas pareiškėjo padarytas pažeidimas.

Taip pat nėra pagrindo remtis Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.14 punktu.

Įsakyme dėstomos aplinkybės, dėl kurių pripažinta, kad teorijos egzamino metu dalyvavęs vertėjas F. A. A. pažeidė Vertėjų dalyvavimo vairavimo egzamine tvarkos aprašo, patvirtinto AB „Regitra“ generalinio direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. (1.1 E)-1V-508 „Dėl Vertėjų dalyvavimo vairavimo egzamine tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimus, tačiau pareiškėjas su tuo niekaip nesusijęs. Iš oficialioje atsakovo svetainėje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas teorijos egzaminą laikė tris kartus: 2023 m. rugsėjo 21 d. be vertėjo ir neišlaikė (kadangi pritrūko laiko); 2023 m. spalio 12 d. su vertėju ir neišlaikė (kadangi nekokybiškai vertė vertėjas ir nespėjo atsakyti į visus klausimus); 2024 m. sausio 4 d. be vertėjo ir išlaikė. Pareiškėjas pažymėjo, kad šį egzaminą laikė su vertėju, todėl neaišku, kodėl svetainėje nurodytos klaidingos aplinkybės. Laikant praktinio vairavimo egzaminą vertėjas nedalyvavo, todėl neaišku, kodėl Įsakyme nusprendžiama 2024 m. gegužės 5 d. laikyto praktikos egzamino ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. gegužės 15 d. laikyto praktikos egzamino ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti netekusiomis galios.

Pareiškėjas jau 2020 m. vasario 7 d. išlaikė teorijos egzaminą, 2020 m. birželio 2 d. išlaikė praktinio vairavimo egzaminą ir jam buvo išduotas AM, B1, B kategorijos vairuotojo pažymėjimas, taip pat 2023 m. gegužės 10 d. jis baigė vairavimo tobulinimo kursus C, CE transporto priemonių kategorijoms gauti vairavimo mokykloje „Respublika“ ir išlaikė teorijos egzaminą, be kurio AB ,,Regitra“ nesuteikia galimybės laikyti egzaminų, o 2024 m. gegužės 2 d. toje pačioje mokykloje baigė praktinio vairavimo kursus CE kategorijoms gauti ir tik po to AB ,,Regitra“ padalinyje išlaikė tiek teorijos, tiek praktikos egzaminus, todėl vertėjo nesąžiningumas neturėjo įtakos jo egzaminų rezultatams. Iš pateiktos darbo sutarties matyti, kad pareiškėjas nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. dirbo sunkiasvorės krovininės transporto priemonės vairuotoju užsienyje ir be priekaištų atliko savo pareigas. Nuo pat 2020 metų, kai įgijo pirmąjį vairuotojo pažymėjimą, iki šiol nėra pažeidęs kelių eismo taisyklių, o atsakovo priimtas nepagrįstas Įsakymas atėmė galimybę dirbti ir išlaikyti šeimą.

Be to, pagal Vertėjų dalyvavimo vairavimo egzamine tvarkos aprašo (toliau – ir Vertėjų aprašas), patvirtinto AB „Regitra“ generalinio direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. (1.1 E)-1V-508, 12 punktas numato, kad teorijos egzamino, kuriame dalyvauja vertėjas, metu patalpoje gali būti tik AB „Regitra“ darbuotojas, egzaminuojamasis ir vertėjas. Joks kitas egzaminas Kauno padalinyje tuo metu nevyko.

Vertėjų aprašo 14 punkte numatyta, kad teorijos egzamino metu AB „Regitra“ darbuotojas daro papildomą garso įrašą (išskyrus tuos atvejus, kai verčiama į gestų kalbą), kurį ne vėliau kaip per 1 darbo dieną perkelia saugoti į duomenų saugojimo serverį. Įrašo pradžioje darbuotojas, vykdantis egzaminą, pasako egzamino datą ir laiką, padalinį, egzaminą vykdančio darbuotojo vardą ir pavardę, egzaminuojamojo ir vertėjo vardus ir pavardes. Teorijos egzamino metu atliktas papildomas garso įrašas saugomas 6 mėnesius.

Nors 2024 m. sausio 4 d. 11.30 val. vykusio egzamino metu daryto garso įrašo transkripcijos vertime ir nėra nurodyta, kad darbuotojas, vykdantis egzaminą, pasakė egzamino datą ir laiką, padalinį, egzaminą vykdančio darbuotojo vardą ir pavardę, egzaminuojamojo ir vertėjo vardus ir pavardes, tačiau pagal egzaminuojamajam pateiktų klausimų turinį taip pat matyti, kad teorijos egzaminą pareiškėjas laikė su vertėju.

Atsakovas pažymėjo, kad Komisija, atlikdama vertėjo sąžiningumo įvertinimą išnagrinėjo egzamino garso įrašo transkribavimo vertimą į lietuvių kalbą ir 2024 m. gegužės 6 d. posėdžio metu priėmė sprendimą įtraukti vertėją į nepatikimų vertėjų sąrašą.

Tyrimo metu Komisija nustatė, kad vertėjas versdamas klausimus į (duomenys neskelbtini) kalbą, sakinyje įterpdavo skaičių, taip nurodydamas egzaminuojamajam atsakymo variantą, pavyzdžiui, „Ką reikia daryti (1, 3), kai jūs pastatote mašiną ant kalno, o mašina turi mechaninę pavarų dėžę, ir jūs nenorite, kad mašina nuriedėtų? Pakelsite rankinį ir įjungsite aukščiausią pavarą (3, 1) ar įjungsite (1, 3) į žemiausią lygį?“

Įsakymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjo 2024 m. sausio 4 d. 11.30 val. laikyto teorijos egzamino metu dalyvavęs vertėjas F. A. A. pažeidė Vertėjų aprašo 17.5 papunktį, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai (užuominomis, sutartiniais ženklais, gestais, garsais ir pan.) darė įtaką egzaminuojamajam pasirenkant teorijos egzamino testo atsakymų variantus.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas ignoruoja bendrąjį principą, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex injuria jus non oritur). Skundžiamas Įsakymas atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

II.

AB „Regitra“ Įsakymu, vadovaudamasi VAĮ 10 straipsniu ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418, 7 punktu, kuriame nustatyta, jog paaiškėjus, kad teisė vairuoti buvo suteikta pateikus neteisingus asmens, sveikatos būklės duomenis ar kitą neteisingą informaciją, lėmusią teisės vairuoti suteikimą, Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 51.6 papunkčiu, Vertėjų sąžiningumo vertinimo komisijos 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. S-6495, pripažino netekusiais galios pareiškėjo 2024 m. gegužės 14 d. laikyto praktikos egzamino ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. gegužės 15 d. laikyto praktikos egzamino ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jam išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pavedė AB „Regitra“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento Egzaminavimo ir vairuotojų pažymėjimų išdavimo paslaugų skyriui iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. Vairuotojų registre įrašyti duomenis apie vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojimą, paaiškėjus, kad teisė vairuoti motorinę transporto priemonę buvo suteikta pateikus neteisingus asmens, jo sveikatos būklės duomenis ar kitokią neteisingą informaciją, lėmusią teisės vairuoti motorinę transporto priemonę suteikimą.

Vertėjų aprašo 12 punkte numatyta, kad teorijos egzamino, kuriame dalyvauja vertėjas, metu patalpoje gali būti tik VĮ „Regitra“ darbuotojas, egzaminuojamasis ir vertėjas. Vertėjų aprašo 14 punkte numatyta, kad teorijos egzamino metu VĮ „Regitra“ darbuotojas daro papildomą garso įrašą (išskyrus tuos atvejus, kai verčiama į gestų kalbą), kurį ne vėliau kaip per 1 vieną darbo dieną perkelia saugoti į duomenų saugojimo serverį. Įrašo pradžioje darbuotojas, vykdantis egzaminą, pasako egzamino datą ir laiką, padalinį, egzaminą vykdančio darbuotojo vardą ir pavardę, egzaminuojamojo ir vertėjo vardus ir pavardes. Teorijos egzamino metu atliktas papildomas garso įrašas saugomas 6 mėnesius.

Iš 2024 m. sausio 4 d. 11.30 val. vykusio egzamino metu daryto garso įrašo transkripcijos matyti, kad teorijos egzaminą pareiškėjas laikė su vertėju. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad vertime nėra nurodyta, kad darbuotojas vykdantis egzaminą pasakė egzamino datą ir laiką, padalinį, egzaminą vykdančio darbuotojo vardą ir pavardę, egzaminuojamojo ir vertėjo vardus ir pavardes, nelaikytina ginčo kontekste esmine.

Bylos duomenys patvirtina, kad Komisija, atlikdama vertėjo sąžiningumo įvertinimą ir išnagrinėjusi egzamino garso įrašo transkribavimo vertimą į lietuvių kalbą, pagrįstai 2024 m. gegužės 6 d. posėdžio metu priėmė sprendimą įtraukti vertėją į nepatikimų vertėjų sąrašą.

Kaip nustatyta, tyrimo metu Komisija nustatė, kad vertėjas versdamas klausimus į (duomenys neskelbtini) kalbą, sakinyje įterpdavo skaičių, taip nurodydamas egzaminuojamajam atsakymo variantą.

Egzaminavimo aprašo 7 punkte numatyta, kad pirmiausia laikomas teorijos egzaminas, o jį išlaikius – praktikos egzaminas.

Bylos duomenimis 2024 m. sausio 4 d. 11.30 val. pareiškėjas laikė teorijos egzaminą siekdamas įgyti teisę vairuoti C ir CE kategorijų transporto priemones. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas panaikino teigiamo teorijos egzamino rezultato galiojimą, konstatavo, kad pagrįstai buvo priimtas sprendimas skelbti netekusiomis galios pareiškėjo 2024 m. gegužės 5 d. C kategorijos transporto priemone laikyto praktikos egzamino ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. gegužės 15 d. CE kategorijos transporto priemone laikyto praktikos egzamino ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs atsakovo Įsakymą, įrodymų nepakankamumo nenustatė. Teismo įsitikinimu, iš ginčijamo Įsakymo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas. Įsakymo turinys leido pareiškėjui argumentuotai nesutikti su juo ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamu Įsakymu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį Įsakymą laikyti neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, aptartą reglamentavimą, teismas konstatavo, kad atsakovas priimdamas ginčijamą Įsakymą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad naikinti AB ,,Regitra“ Įsakymo, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Apibendrinęs teismas pareiškėjo skundą atmetė.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl nebuvo teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III.

Iš MB ,,Transkribavimas“ pateikto garso įrašo transkribavimo matoma, kad tiriamame įraše egzaminuojamasis laiko egzaminą, kurio metu atsakinėjama į 25 klausimus, o toks kiekis klausimų pateikiamas laikant B kategorijos teorijos egzaminą, tačiau pareiškėjas laikė CE kategorijos teorijos egzaminą, kurio metu pateikiama 40 klausimų.

Byloje pateiktoje vertėjo deklaracijoje yra nurodytas kitas egzamino laikas t. y. 2024 m. sausio 4 d. 12 val., o po to perbraukta ir ištaisyta į 11.30 val.

MB ,,Transkribavimas“ pateikė garso įrašo transkribavimą 2024 m. kovo 12 d., t. y. daugiau nei po dviejų mėnesių nuo egzaminų dienos, o Komisija, atlikdama vertėjo sąžiningumo įvertinimą ir išnagrinėjusi egzamino garso įrašo transkribavimo vertimą į lietuvių kalbą, tik 2024 m. gegužės 6 d., t. y. beveik po dviejų mėnesių, posėdžio metu priėmė sprendimą įtraukti vertėją į nepatikimų vertėjų sąrašą. Taip buvo pažeisti VAĮ 10 straipsnio 4 punkto reikalavimai. Teismas šios aplinkybės sprendime nepaminėjo.

Pareiškėjas ir pats 2025 m. lapkričio 19 d. dalyvavo AB ,,Regitra“ Klaipėdos filiale kaip vertėjas, o 2024 m. sausio 4 d. jis sutiko, kad dalyvautų vertėjas tik todėl, kad jam būtų suteikta daugiau laiko atsakyti į visus 40 klausimų, tačiau jokios neteisėtos pagalbos iš tuo metu dalyvavusio vertėjo negavo ir jam jos nereikėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl AB ,,Regitra“ 2024 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. IV-169 „Dėl praktikos egzamino ataskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pripažinimo netekusiomis galios ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo negaliojančiu“ (Įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti AB ,,Regitra“ išduoti jam galiojantį vairuotojo pažymėjimą pagrįstumo.

pareiškėjui, turėjusiam teisę vairuoti AM, B1, B kategorijų transporto priemones ir siekusiam įgyti teisę vairuoti C ir CE kategorijų transporto priemones, gavus teigiamus įvertinimus 2024 m. sausio 4 d. laikytame teorijos egzamine, 2024 m. gegužės 2 d. ir 2024 m. gegužės 15 d. praktikos egzaminuose, laikytuose C kategorijos transporto priemone ir CE kategorijos transporto priemone, jam 2024 m. gegužės 15 d. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti AM, B1, B, C1, C, BE, C1E, CE kategorijos transporto priemones, o užbaigus profesinio mokymo programą „Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka“, 2024 m. liepos 5 d. jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti AM, B1, B, C1, C, BE, C1E, CE kategorijos transporto priemones vežant krovinius komerciniais tikslais (kodas 95);

AB ,,Regitra“ direktorius ginčijamu Įsakymu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniu ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418, 7 punktu, Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 51.6 papunkčiu, įvertinęs Vertėjų sąžiningumo vertinimo komisijos 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. S-6495, kuriuo nutarta įtraukti vertėją F. A. A. į nepatikimų vertėjų sąrašą 1 (vienų) metų terminui ir 2024 m. sausio 4 d. 11.30 val. AB ,,Regitra” Pietų Lietuvos klientų aptarnavimo centro Kauno padalinyje A. M. M. M. S. laikyto teorijos egzamino rezultatą įvertinti neigiamai, pripažino netekusiais galios pareiškėjo 2024 m. gegužės 5 d. laikyto praktikos egzamino ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 15 d. laikyto praktikos egzamino ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jam išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, kurio, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, naikinti nėra teisinio pagrindo.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose tikrindamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), pažymi, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 1, 2 ir 3 d.). Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

Nagrinėjamu atveju, atsakant į iš esmės vienintelį pakankamai aiškiai suformuluotą pareiškėjo skundo argumentą, t. y. kad ginčijame Įsakyme nėra nurodyta, ką būtent pareiškėjas pažeidė, kad jo vairuotojo pažymėjimas pripažintas netekusiu galios, teismo sprendime iš esmės pakartota atsakovo atsiliepimo į skundą argumentacija: Egzaminavimo aprašo 7 punkte numatyta, kad pirmiausia laikomas teorijos egzaminas, o jį išlaikius – praktikos egzaminas. Įvertinus, kad atsakovas panaikino teigiamo teorijos egzamino rezultato galiojimą, konstatuotina, kad pagrįstai buvo priimtas sprendimas skelbti netekusiomis galios pareiškėjo 2024 m. gegužės 5 d. C kategorijos transporto priemone laikyto praktikos egzamino ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. gegužės 15 d. CE kategorijos transporto priemone laikyto praktikos egzamino ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418, 7 punktas (2022 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 1V-682 redakcija) nustato, kad Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.6 ir 51.14 papunkčiuose nurodytais atvejais AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas Vairuotojų registre įrašo duomenis apie teisės vairuoti atėmimą ir pažymi, kad vairuotojo pažymėjimas negalioja, ir apie priimtą sprendimą per tris darbo dienas raštu arba elektroninėmis priemonėmis informuoja asmenį, dėl kurio priimtas sprendimas.

Pareiškėjo egzaminų laikymo, vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir ginčijamo Įsakymo priėmimo metu galiojusios redakcijos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (2017 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1V-819 redakcija), 51.6 papunktis nustato, kad vairuotojo pažymėjimai skelbiami negaliojančiais, Vairuotojų registre pažymint Nuostatuose įvardytą vairuotojo pažymėjimo būklę, paaiškėjus, kad teisė vairuoti motorinę transporto priemonę buvo suteikta pateikus neteisingus asmens, jo sveikatos būklės duomenis ar kitokią neteisingą informaciją, lėmusią teisės vairuoti motorinę transporto priemonę suteikimą.

Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329, 7 punkto (2022 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 1V-681 redakcija) 1 pastraipoje nustatyta, kad pirmiausia laikomas teorijos egzaminas, o jį išlaikius – praktikos egzaminas. Egzaminą gali laikyti tik užsiregistravę egzaminuojamieji, kurių pateikti prašymai buvo išnagrinėti šio aprašo II skyriaus nustatyta tvarka (yra priimtas sprendimas leisti laikyti egzaminą), ir tik sumokėję Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo paslaugų kainoraštyje, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1V-450 „Dėl valstybės įmonės „Regitra“ teikiamų monopolinio pobūdžio paslaugų kainų“, nustatyto dydžio paslaugos kainą.

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad neteisingos informacijos, lėmusios teisės vairuoti motorinę transporto priemonę suteikimas, iš jos – apie teorijos egzamino išlaikymą, yra pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu (Viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu (Teisė vairuoti transporto priemones atimama paaiškėjus, kad teisė vairuoti transporto priemones buvo suteikta pateikus neteisingus asmens, sveikatos būklės duomenis ar kitą neteisingą informaciją, lėmusią teisės vairuoti transporto priemones suteikimą) vairuotojo pažymėjimą paskelbti negaliojančiu.

Tačiau bylos duomenys apie vairuotojo pažymėjimui paskelbti negaliojančiu reikšmingą aplinkybę, t. y. neteisingą informacijos suteikimą apie teorijos egzamino išlaikymą, yra prieštaringi, nes nėra aišku, kokie aktai ją patvirtina: byloje nėra duomenų, kad, kaip skundžiamame sprendime nurodo teismas, jog atsakovas būtų panaikinęs teigiamą pareiškėjo teorijos egzamino rezultato galiojimą. Pažymėtina, kad ginčijamame Įsakyme šiuo aspektu nėra pasisakoma, o atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjo laikyto teorijos egzamino rezultatas pripažintas neigiamu („<...> Pripažinus teorijos egzamino rezultatą neigiamu, nėra pagrindo pripažinti praktikos egzaminus išlaikytais. Pripažinus neišlaikytais praktikos egzaminus, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu pareiškėjui išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinama teisė vairuoti C ir CE kategorijos transporto priemones <...>“), tačiau neįvardija, kokiu aktu tai buvo padaryta.

Vertėjų sąžiningumo vertinimo komisijos 2024 m. gegužės 6 d. sprendime Nr. S-6495, kuriuo nutarta įtraukti vertėją F. A. A. į nepatikimų vertėjų sąrašą 1 (vienerių) metų terminui, taip pat nurodoma, kad juo nutarta 2024 m. sausio 4 d. 11.30 val. AB ,,Regitra“ Pietų Lietuvos klientų aptarnavimo centro Kauno padalinyje A. M. M. M. S. laikyto teorijos egzamino rezultatą įvertinti neigiamai.

Šiuo aspektu (nutarties 56 p.) pažymėtina, kad Vertėjų dalyvavimo vairavimo egzamine tvarkos aprašas, patvirtintas, kaip nurodyta, įgyvendinant Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 4 punkto nuostatą („Vertėjo dalyvavimo egzamine tvarką nustato AB „Regitra“ generalinis direktorius“) AB „Regitra“ generalinio direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. (1.1E)-1V-508 „Dėl Vertėjų dalyvavimo vairavimo egzamine tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vertėjų dalyvavimo vairavimo egzamine tvarkos aprašas) nustato ne tik vertėjų dalyvavimo tvarką AB „Regitra“ vykdomame teorinių žinių patikrinime (toliau – teorijos egzaminas) ir praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių bei gebėjimų patikrinime, bet ir vertėjų sąžiningumo vertinimo ir nepatikimų vertėjų sąrašo sudarymo tvarką. Pastarojoje šio aprašo dalyje, be kita ko, nustatyta: vertėjo sąžiningumą egzamino metu vertina AB „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymu iš ne mažiau kaip 3 narių sudaryta komisija (toliau – Komisija) (19 p.); AB „Regitra darbuotojui egzamino metu kilus pagrįstų abejonių dėl vertėjo sąžiningumo, jis ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo egzamino dienos tarnybiniu pranešimu apie tai informuoja AB „Regitra“ filialo direktorių bei Komisiją. Vertėjo sąžiningumą egzamino metu Komisija taip pat gali įvertinti, AB „Regitra“ gavus informacijos, leidžiančios suabejoti vertėjo sąžiningumu (20 p.); apie priimtą sprendimą įvertinti vertėjo sąžiningumą Komisija raštu informuoja vertėją ir egzaminuojamąjį ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tarnybinio pranešimo iš AB „Regitra darbuotojo gavimo dienos (arba nuo informacijos, leidžiančios suabejoti vertėjo sąžiningumu, gavimo AB „Regitra“ dienos) (21 p.); jeigu Komisija nustato, kad vertėjas egzamino metu elgėsi nesąžiningai ir pažeidė bent vieną iš Aprašo 17 punkte išvardintų reikalavimų, ji priima motyvuotą sprendimą įtraukti vertėją į nepatikimų vertėjų sąrašą, o egzaminuojamojo egzamino rezultatas įvertinamas neigiamai (24 p.); apie priimtą sprendimą įtraukti vertėją į nepatikimų vertėjų sąrašą ir panaikinti teigiamo egzamino rezultato galiojimą vertėjui ir egzaminuojamajam pranešama raštu per 3 darbo dienas dienos nuo tokio sprendimo priėmimo dienos (26 p.); sprendimai dėl vertėjo įtraukimo į nepatikimų vertėjų sąrašą gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (30 p.).

Taigi, net nekvestionuojant AB „Regitra“ generalinis direktoriaus įgaliojimų nustatyti tokią vertėjų sąžiningumo vertinimo ir nepatikimų vertėjų sąrašo sudarymo tvarką, pažymėtina, kad jos nuostatos, reglamentuojančios tokios procedūros pradėjimo pagrindus, terminus, tvarką, priimto sprendimo apskundimą, skirtos, be kita ko, užtikrinti asmens teisę dalyvauti administracinėje procedūroje ir skųsti joje priimtą jam nepalankų sprendimą, suformuluotos griežtai, dėl ko tokioje procedūroje priimto sprendimo teisėtumo vertinimas negali apsiriboti vien formaliu fakto konstatavimu apie tokio sprendimo priėmimą ir duomenų apie jo apskundimą nebuvimu.

Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas procesiniuose dokumentuose neįvardija, kokiu aktu pareiškėjo laikyto teorijos egzamino rezultatas pripažintas neigiamu; jeigu tai padaryta Vertėjų sąžiningumo vertinimo komisijos 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. S-6495, atsakovas nepateikė duomenų, kad procedūra, kurioje šis sprendimas buvo priimtas, vykdyta nepažeidžiant Vertėjų dalyvavimo vairavimo egzamine tvarkos aprašo reikalavimų dėl pagrindų ir terminų ją pradėti, pareiškėjo informavimo apie jos pradžią ir priimtą sprendimą.

Taip pat tiek, kiek tai yra susiję su VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymu, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą, yra nurodęs, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje, vertindamas kompetentingos institucijos teisę peržiūrėti sprendimus, akcentuoja tai, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi Sąjungos teisės bendriesiems principams būdingų reikalavimų, visų pirma kylančių iš teisinio saugumo principo ir iš jo išplaukiančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo (2015 m. gruodžio 10 d. sprendimas byloje Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA Nr. C-427/14). Kompetentingos institucijos teisė peržiūrėti sprendimą, susijusį su trečiųjų asmenų teisių apimtimi, yra siejama su aplinkybe, kad institucija turi naujos informacijos ir taip pat su akivaizdumo sąlyga, kad institucija, priimdama šiuo metu siekiamą panaikinti sprendimą, šios naujos informacijos nežinojo ar neturėjo žinoti (2017 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA Nr. C-47/16) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1710-822/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3230-968/2021; 2022 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-451-821/2022). Nagrinėjamu atveju atsakovas niekaip nepaaiškino, kodėl jau 2024 m. balandžio 12 d., kaip nurodyta Vertėjų sąžiningumo vertinimo komisijos 2024 m. gegužės 6 d. sprendime Nr. S-6495, buvus duomenų, kad teorijos egzaminas laikytas pažeidžiant nustatytą tvarką, o Vertėjų sąžiningumo vertinimo komisijai 2024 m. gegužės 6 d. konstatavus, kad pareiškėjo laikyto teorijos egzamino rezultatas pripažintinas neigiamu, jam (pareiškėjui) buvo leista laikyti praktikos egzaminus ir išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1, 2 p., 146 str. 1 d.).

Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo, dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, iš jų, kurie nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, šiame procese nėra pasisakoma: apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 4 dalies punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. M. M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.