Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Greta Osinovskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė Turto bankas, E. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina E. S., po kurios mirties turtą paveldėjo įstatyminiai įpėdiniai – jos vaikai J. K. Ž. ir E. S. E. S. sutuoktinis, J. K. Ž. ir E. S. tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini).

E. S. turto paveldėtojams priimant jos palikimą paaiškėjo, kad jų motina E. S. po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarų biurą ir paveldėjimo byla užvesta nebuvo, nors šeimos narių susitarimas dėl A. S. turto paveldėjimo buvo. E. S. visą gyvenimą buvo labai savarankiška, vadovaujanti ir sutuoktiniui, dar esant gyvam, pati tvarkė visus šeimos reikalus, o jam mirus buvo pilna jėgų ir noro valdyti turtą, juo rūpintis ir gyventi savarankiškai, todėl po tėvo mirties visi trys įstatyminiai paveldėtojai be ilgų diskusijų sutarė, kad mirusio tėvo turtą paveldės ji. Pareiškėjos teigimu, daugiau to klausimo nelietė, ta tema nekalbėjo, bet buvo tikri, kad jų mama užvedė paveldėjimo bylą, tačiau, mamai mirus paaiškėjo, kad ji to nepadarė.

Po sutuoktinio mirties, E. S. su vaikais sutarus, kad jo turtą paveldės ji, E. S. iš karto aktyviais veiksmais perėmė naudotis ir valdyti sutuoktinio turtą – liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausančiame bute, toliau naudojosi visomis buto patalpomis, baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, kuriuos įsigijo kartu su vyru, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, pasirūpino vyro laidotuvėmis, palaidojo jį savo lėšomis, pastatė paminklą, kol leido jėgos, prižiūrėjo jo kapą.

AB Turto banko teigimu, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, negavo pranešimo dėl galimo palikėjo A. S. palikimo perėjimo valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, AB Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2026 m. rugpjūčio 13 d. paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. S. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Gyventojų registro duomenimis, E. S. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis A. S. mirė (duomenys neskelbtini), vaikai – J. K. Ž. ir E. S. Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad po A. S. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo ir (ar) atsisakymo faktų, testatoriaus sudarytų testamentų. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas/patalpa–butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. S. vardu, įregistravimo pagrindas – 1995 m. kovo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-1365.

Iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno miesto paslaugų centras“ sutarties apyvartos ataskaitos už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2026 m. liepos 31 d. matyti, kad mokėjimai už paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekami reguliariai. AB ,,Kauno energija“ rašte ,,Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 10 d. iki 2026 m. liepos 1 d. už bute, adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą šilumą patalpų šildymui, karšto vandens ruošimui ir karšto vandens temperatūrai palaikyti buvo ir yra atsiskaitoma, mokėjimai atlikti per ,,Perlo“ paslaugas.

2026 m. gegužės 15 d. Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarė D. M.-M. išdavė liudijimą, kuriame nurodė, kad mirus (duomenys neskelbtini) E. S. užvesta paveldėjimo byla, o pareiškimus apie palikimo priėmimą pateikė testamentiniai įpėdiniai – J. K. Ž. ir E. S.

Pažymėtina tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuris yra besąlygiškas, neatšaukiamas, universalus ir kuriuo siekiama perimti palikėjo teises ir pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 27 punktas). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais palikimą priima faktiškai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 28 punktas, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021, 27 punktas).

Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

Ištyrus byloje pateiktus pareiškėjos rašytinius paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, nustatyta, kad E. S. po A. S. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama naudotis palikėjo turtu. Byloje surinkti įrodymai ir pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepateikė, todėl nesant byloje kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo, todėl teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad E. S. po sutuoktinio A. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą ir šiuos veiksmus atliko per įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą. Ginčo dėl palikimo priėmimo fakto nėra. A. S. palikimo perėjimo valstybei procedūra nėra pradėta. Vadovaudamasis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas sprendžia, jog pareiškėja po savo sutuoktinio A. S. mirties visą likusį turtą pradėjo valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsniu, 448 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti sutuoktinio turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turto paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.