Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. skundą dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja S. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2026 m. kovo 16 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 1 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo reikalaujama atlikti dalinę statinio (duomenys neskelbtini) ekspertizę.

Pareiškėja nurodė, kad nėra statinio techninis prižiūrėtojas (kaip įvardijama Patikrinimo akte), ji yra patalpos savininkė (naudotoja), be to, Patikrinimo aktas pažeidžia turtines teises, nes nesant tinkamo teisinio pagrindimo ir nustatytų statybos pažeidimų, reikalavimas atlikti statinio dalinę ekspertizę sukelia materialinę žalą.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjai grąžintas sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis (sumokėtas 2026 m. balandžio 10 d.).

Teismas nustatė, kad pareiškėja ginčija Patikrinimo aktą, kuriuo pareiškėjai suformuluotas reikalavimas atlikti dalinę statinio ekspertizę.

Teismo vertinimu, Patikrinimo aktas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, t. y. tokių asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme. Pažymėjo, kad tokios praktikos dėl statinio techninės priežiūros patikrinimo aktų laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2022 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-576-822/2022; kt.). Administracinio nusižengimo bylos dėl statinio (jo patalpų) naudojimo pažeidžiant nustatytus reikalavimus ar kt. teisenoje turėtų būti sprendžiama, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina teisės aktuose nustatytas statinio naudotojo pareigas, ar sprendimas dėl administracinės atsakomybės taikymo pareiškėjui (jei toks sprendimas bus priimtas) atitinka teisės aktų reikalavimus, be kita ko, yra pagrįstas tinkamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o statybos techninės priežiūros patikrinimo aktas vertintinas kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto aktas, kurio pagrįstumas būtų patikrinamas administracinio nusižengimo teisenos metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-575/2021; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021; kt.). Tokio pobūdžio byloje galėtų būti patikrintas ir įgaliotų savivaldybės administracijos atstovų veiksmų organizuojant ir vykdant statybos techninės priežiūros patikrinimą teisėtumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-285-492/2022; kt.).

Teismas vertino, kad Patikrinimo aktas yra tarpinio pobūdžio dokumentas, kurio teisėtumas turėtų būti vertinamas ginčijant galutinį šio akto pagrindu priimtą sprendimą ar pareiškus ieškinį dėl statinio pertvarkymo, apsaugos ir pan.

Apibendrinęs teismas konstatavo, kad pareiškėjos pareiškimą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėja S. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad Patikrinimo akte suformuluotas imperatyvus reikalavimas iki 2026 m. gegužės 10 d. atlikti dalinę statinio ekspertizę. Tokios paslaugos kaina galėtų siekti nuo 1 200 Eur (be PVM). Atsisakymas nagrinėti skundą atima galimybę pareiškėjai gintis nuo nepagrįstai reikalaujamų finansinių praradimų.

Patikrinimo akte pareiškėja klaidingai įvardyta kaip „statinio techninė prižiūrėtoja“. Pareiškėja yra tik savininkė. Statybos įstatymas numato skirtingas atsakomybes šiems subjektams. Tokia esminė procedūrinė klaida lėmė neteisėtą reikalavimą asmeniui, kuris neturi reikiamos kvalifikacijos vykdyti specialisto pareigas.

Patikrinimo akte pripažįstama, kad darbai atlikti pagal 2009 metų statybos leidimą. Po 17 metų (nuo leidimo išdavimo) reikalauti įrodinėti konstrukcijų saugumą vien dėl kaimyno skundo, nekonstatavus jokių faktinių deformacijų ar avarinės būklės, yra neproporcingas naštos perkėlimas pareiškėjai.

Patikrinimo akte nurodytas konkretus įvykdymo terminas (2026 m. gegužės 10 d.) patvirtina, kad tai nėra tarpinio pobūdžio dokumentas, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, o administracinis aktas, kurio nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę, sukeldamas finansinę ir moralinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad jos (pareiškėjos) skundžiamas Patikrinimo aktas yra tarpinio konstatuojamojo pobūdžio, kuris pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, o pareiškėja, nesutikdama su šiuo aktu, savo nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį šio akto pagrindu priimtą sprendimą ar pareiškus ieškinį dėl statinio pertvarkymo, apsaugos ir pan.

Pareiškėja atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jos skundžiamas Patikrinimo aktas sukelia jai teisines pasekmes, nes jame suformuluoti konkretūs įpareigojimai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; kt.).

Nagrinėjamu atveju Patikrinimo aktas buvo priimtas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai atliekant statinių naudojimo priežiūrą, t. y. įgyvendinant viešojo administravimo veiklą pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 21 punkte įtvirtintą savarankišką savivaldybių funkciją – statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus, taip pat ar naudojant statinius laikomasi architektūros kokybės gairių (Statybos įstatymo 49 str. 2 d.).

Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai: 1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėta statinio deformacijų; 2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) 2024/3110.

Statybos įstatymo 34 straipsnio 4¹ dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais pagal kompetenciją statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnai surašo statytojui (užsakovui) ar statinio naudotojui privalomąjį nurodymą per nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo, užsakyti atlikti statinio ekspertizę. Šiuo atveju statinio ekspertizė turi būti atlikta per privalomajame nurodyme nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 darbo dienų ir ilgesnis kaip trys mėnesiai nuo statinio ekspertizės užsakymo dienos. Šį terminą valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, gavęs statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo rašytinį motyvuotą prašymą, kad statinio ekspertizės neįmanoma atlikti per tris mėnesius nuo jos užsakymo dienos, gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams. Statytojui (užsakovui) ar statinio naudotojui, neįvykdžiusiam privalomojo nurodymo, taikoma administracinė atsakomybė už statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų nurodymų nevykdymą. Statytojui (užsakovui) ar statinio naudotojui per privalomajame nurodyme nustatytą terminą neužsakius statinio ekspertizės, ją nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas užsako pagal kompetenciją statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas. Už statinio ekspertizės atlikimą moka statytojas (užsakovas) ar statinio naudotojas.

Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką detaliai reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – ir Reglamentas), pagal kurio 102.3 papunktį savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytus Reglamento 102.1 ir 102.2 papunkčiuose) statinių naudojimo priežiūrą. Pagal Reglamento 108 punktą statinio naudojimo priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, be kita ko, privalo apžiūrėjus statinį ar jo dalį, nustatyti: ar statinyje vykdoma veikla atitinka statinio paskirtį (108.4.1 p.), padaryti išvadas apie statinio techninę būklę ir jo techninę priežiūrą atsižvelgiant į 108.2.1–108.4.33 papunkčiuose nustatytus kriterijus (108.4.4 p.); surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (Reglamento 8 priedas); jo 1 egzempliorių įteikti (nusiųsti) Naudotojui arba techniniam prižiūrėtojui, kitą saugoti Subjekte (108.5 p.); nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti (108.6 p.); kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (108.7 p.).

Skundžiamu Patikrinimo aktu (pagal Reglamento 8 priedą) buvo nustatyta, kad parduotuvės patalpose, (duomenys neskelbtini), pagal parengto projekto sprendinius „Parduotuvės rekonstravimas, Nr. 2008-12-TP, parengtas 2008“ atlikus kapitalinio / paprastojo remonto darbus, yra padidinta (išgriaunant dalį sienų, apjungiant kelias patalpas) parduotuvės patalpa. Šių statybos darbų atlikimui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 26 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Patalpą, kurioje buvo atlikti skunde paminėti kapitalinės (laikančios) sienos išgriovimo darbai, savininkė / naudotoja naudoja pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Kadangi buvo gautas skundas dėl galimų statybos pažeidimų (duomenys neskelbtini), statytojas turi organizuoti dalinę statinio ekspertizę, kuri nustatytų, ar reikalingas kadastrinėje byloje pažymėtoje patalpoje Nr. 8, demontuotos apie 3 m ilgio laikančios sienos dalies vietoje perdangos konstrukcijos stiprinimas.

Patikrinimo akte buvo ne tik konstatuoti faktai, bet ir pateiktas reikalavimas atlikti dalinę statinio ekspertizę, nurodant konkretų ekspertizės atlikimo terminą (iki 2026 m. gegužės 10 d.). Toks reikalavimas savo esme laikytinas privalomuoju nurodymu (Statybos įstatymo 34 str. 4¹ d.), kurio neįvykdymo viena iš pasekmių – statinio dalinės ekspertizės užsakymas statinių naudojimo priežiūrą vykdančio viešojo administravimo subjekto iniciatyva, už kurią (statinio dalinę ekspertizę) moka statinio naudotojas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Todėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, vykdydama statinių naudojimo priežiūrą, turi priimti tik tokią veiklą reglamentuojančių teisės aktų numatytus ir jų reikalavimus atitinkančius administracinius aktus.

Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad Patikrinimo aktas, kuriame pateiktas reikalavimas atlikti dalinę statinio ekspertizę, pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartis naikintina ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 20 d nutartį panaikinti ir pareiškėjos S. M. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.