Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų PRS1 ir PRS2 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų PRS1 ir PRS2 skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjai PRS1 ir PRS2 (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami:

1) pripažinti, kad atsakovo teiginys sprendimuose, kad: „Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“, nepagrįstas nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymu, arba sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Konstitucinio Teismo įstatymo atitikties Konstitucijos 6 straipsniui, 7 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 ir 3 dalims, 111 straipsniui, 106 straipsnio 4 ir 7 dalims, 102 straipsnio 1 ir 2 dalims, 105 straipsniui, 3 straipsnio 2 daliai, 5 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

2) sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio, Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo atitikties eilei Konstitucijos straipsnių ir konstituciniam teisinės valstybės principui patikrinimo.

4) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2026 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 21RE-529 (AG-537/01-2026) „Atsisakyti priimti nagrinėti skundą“ (toliau – ir LAGK sprendimas) ir Konstitucinio Teismo 2026 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. KT27-A-S24/2026 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1A-19/2026“ bei įpareigoti Konstitucinį Teismą pateiktąjį jam 2026 m. kovo 16 d. prašymą nagrinėti iš esmės.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, įvertinęs pareiškėjų skundo turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, padarė išvadą, kad skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjų reikalavimai iš esmės susiję su Konstitucinio Teismo priimtais sprendimais. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, taip pat kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu ir sprendimų vykdymu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai taip pat prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniai teismai bylų dėl tokių faktų pripažinimo nesprendžia.

Teismas vertino, kad pareiškėjai skunde nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kildinamo iš administracinių teisinių santykių, kuriuo siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.).

Teismas sprendė, kad pareiškėjų skundas tiek, kiek juo faktiškai ginčijami Konstitucinio Teismo veiksmai (sprendimai), susiję su teisingumo vykdymu, ir prašoma įpareigoti Konstitucinį Teismą iš esmės išnagrinėti jam pateiktą pareiškėjų 2026 m. kovo 16 d. prašymą, negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Šie klausimai pagal savo pobūdį nepriskirtini viešojo administravimo srities ginčams, o administraciniam teismui nesuteikta įgaliojimų vertinti kitų teismų procesinių veiksmų ar jų priimtų sprendimų teisėtumo. Todėl šią skundo dalį teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Vertindamas pareiškėjų reikalavimą panaikinti LAGK 2026 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 21RE-529 (AG-537/01-2026), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti skundą dėl Konstitucinio Teismo 2026 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. KT27-A-S24/2026 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1A-18/2026“ kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai, teismas pažymėjo, kad pagrindinis pareiškėjų keliamas ginčas dėl Konstitucinio Teismo veiksmų (sprendimų) nepatenka į administracinių teismų kompetenciją. Todėl, teismo vertinimu, LAGK veiksmų sprendžiant dėl pareiškėjų skundo priėmimo vertinimas teisme būtų beprasmis ir neatitiktų proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principų. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti ir pareiškėjų reikalavimą panaikinti LAGK sprendimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas netenkino pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nenustatė abejonių dėl taikytinų teisės aktų konstitucingumo. Teismas taip pat nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį, todėl netenkino ir šio pareiškėjų prašymo.

III.

Pareiškėjai PRS1 ir PRS2 atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartį, LAGK sprendimą ir Konstitucinio Teismo 2026 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. KT27-A-S24/2026 bei įpareigoti Konstitucinį Teismą iš esmės išnagrinėti jų 2026 m. kovo 16 d. prašymą.

Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo pobūdį ir nepagrįstai taikė ABTĮ 18 straipsnyje įtvirtintus administracinių teismų kompetencijos ribojimus. Jie laikosi pozicijos, kad Konstitucinis Teismas nepriklauso Lietuvos Respublikos Konstitucijos ( toliau – ir Konstitucija) 111 straipsnyje įtvirtintai teismų sistemai ir nevykdo teisingumo Konstitucijos 109 straipsnio prasme, todėl jo sprendimų teisėtumas gali būti tikrinamas administraciniame teisme. Pareiškėjai pabrėžia, kad Konstitucinio Teismo įstatyme galutiniais ir neskundžiamais tiesiogiai įvardyti nutarimai ir išvados, tačiau tokia nuostata nenustatyta dėl sprendimų, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės. Todėl, jų vertinimu, teiginys apie ginčijamo Konstitucinio Teismo sprendimo galutinumą ir neskundžiamumą neturi teisinio pagrindo, o atsisakymas priimti jų skundą nepagrįstai paneigia teisę į teisminę gynybą, veiksmingą teisinės gynybos priemonę ir valstybės institucijų sprendimų apskundimą. Šiomis aplinkybėmis jie grindžia ir nesutikimą su LAGK sprendimu atsisakyti priimti jų skundą.

Pareiškėjai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir motyvuotai neatsakė į pateiktus argumentus dėl taikytino teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijai. Jų nuomone, Konstitucija tiesiogiai taikytina ir skundo priėmimo stadijoje, todėl teismas, prieš atsisakydamas priimti skundą, turėjo sustabdyti jo priėmimo klausimo nagrinėjimą ir inicijuoti taikytinų teisės normų konstitucingumo patikrą. Pareiškėjai papildomai nurodo, kad teismas neįvykdė ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos paaiškinti, į kokią instituciją jiems kreiptis arba kaip pašalinti skundo priėmimui kliudančias aplinkybes.

Pareiškėjai prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo sprendimuose vartojamas teiginys apie jų galutinumą ir neskundžiamumą nepagrįstas Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymu, arba sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šio įstatymo atitikties Konstitucijai tiek, kiek jame nenustatyti Konstitucinio Teismo sprendimų ir paskirtų baudų apskundimo tvarka bei terminai. Jie taip pat prašo inicijuoti ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalių konstitucingumo patikrą tiek, kiek šiomis nuostatomis ribojama galimybė teismui skųsti Konstitucinio Teismo ir jo teisėjų sprendimus, Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, kurioje įtvirtintas šios institucijos teisminis statusas, bei Teismų įstatymo tiek, kiek administracinių teismų sistemoje nenustatyta kasacinė instancija. Šiuos prašymus pareiškėjai iš esmės grindžia teisės kreiptis į teismą, lygiateisiškumo, Konstitucijos viršenybės ir teisinės valstybės principų pažeidimu.

Be to, pareiškėjai prašo priimti atskirąją nutartį dėl, jų vertinimu, visuomenę klaidinančio Konstitucinio Teismo pavadinimo ir ją nusiųsti Seimo Pirmininkui, pasiūlyti Konstituciniam Teismui peržiūrėti 2006 m. birželio 6 d. nutarimą dėl jo statuso, išreikalauti su ginčijamų LAGK ir Konstitucinio Teismo sprendimų priėmimu susijusią medžiagą, Konstitucinio Teismo atsiliepimą bei poziciją dėl jo nešališkumo nagrinėjant savo veiklą reglamentuojančio įstatymo konstitucingumą. Pareiškėjai taip pat prašo paskelbti viešą konkursą Konstitucinio Teismo sprendimų neskundžiamumą nustatančiai įstatymo nuostatai surasti ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, pirmiausia pasisakydama dėl pareiškėjų prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pažymi, kad atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai atskirajame skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jų atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl jų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad juo iš esmės ginčijami Konstitucinio Teismo procesiniai sprendimai ir siekiama įpareigoti šį teismą išnagrinėti pareiškėjų prašymą, o tokie klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nesuformulavo iš administracinių teisinių santykių kildinamo reikalavimo, o prašymai pripažinti juridinius faktus taip pat nenagrinėtini administraciniame teisme. Kadangi pagrindinis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, teismas atsisakė priimti ir reikalavimą panaikinti LAGK sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą. Nenustatęs abejonių dėl taikytinų teisės aktų konstitucingumo ir pagrindo priimti atskirąją nutartį, teismas netenkino ir šių pareiškėjų prašymų.

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad teismas netinkamai nustatė ginčo pobūdį ir nepagrįstai taikė ABTĮ 18 straipsnyje nustatytus kompetencijos ribojimus, nes, jų nuomone, Konstitucinis Teismas nepriklauso teismų sistemai, o jo sprendimų, skirtingai nuo nutarimų ir išvadų, neskundžiamumas įstatyme neįtvirtintas. Pareiškėjų vertinimu, atsisakius priimti skundą paneigta jų teisė į teisminę gynybą, neatsakyta į esminius argumentus ir nepagrįstai netenkintas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl taikytino teisinio reguliavimo konstitucingumo. Jie taip pat nurodo, kad teismas nepaaiškino, į kokią instituciją kreiptis ar kaip pašalinti skundo priėmimo kliūtis, pakartotinai prašo inicijuoti konstitucingumo patikrą, priimti atskirąją nutartį dėl Konstitucinio Teismo pavadinimo, pasiūlyti jam peržiūrėti nutarimą dėl jo statuso.

Esminis klausimas byloje – ar administracinių teismų kompetencijai priskirtina nagrinėti pareiškėjų skundą, kuriuo, ginčijant ir LAGK atsisakymą jį priimti, iš esmės siekiama Konstitucinio Teismo sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjų prašymą peržiūros ir šio teismo įpareigojimo prašymą išnagrinėti iš esmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 2 dalimi, Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Konstitucijoje taip pat nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas (Konstitucijos 106 str. 4 d.). Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (Konstitucijos 107 str. 2 d.).

Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Konstitucinis Teismas, atsisakydamas nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, priima motyvuotą sprendimą, kurio nuorašas įteikiamas arba išsiunčiamas pareiškėjui.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją visi Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose aiškinama Konstitucija – formuluojama oficiali konstitucinė doktrina, savo turiniu saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas (pareigūnus), neišskiriant nė bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas). Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, sprendimai, kuriais yra baigiama konstitucinės justicijos byla, t. y. Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai, yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, neišskiriant nė paties Konstitucinio Teismo: Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi ir pačiam Konstituciniam Teismui, jie suvaržo Konstitucinį Teismą tuo atžvilgiu, kad jis negali jų pakeisti arba jų peržiūrėti, jeigu tam nėra konstitucinio pagrindo. Sąvoka „sprendimai“ yra bendrinė, ja ne tik apibūdinami Konstitucinio Teismo priimami teisės aktai ir tų aktų rūšis – ji reiškia, kad Konstitucinis Teismas įgyvendina Konstitucijos jam priskirtą kompetenciją ir pareiškia savo valią, t. y. priima Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra ir tokie jo teisės aktai, kuriais konstitucinės justicijos byla išnagrinėjama iš esmės, ir tokie, kurie yra priimti ginčijamo teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) netyrus iš esmės, o deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuotu sprendimu atsisakius nagrinėti prašymą arba nutraukus pradėtą teiseną (jeigu atitinkamas prašymas buvo priimtas Konstituciniame Teisme ir konstitucinės justicijos byla buvo pradėta rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui), arba nutraukus bylą (jeigu konstitucinės justicijos byla jau buvo išnagrinėta Konstitucinio Teismo posėdyje). Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalies bendrinė sąvoka „sprendimai“ yra sukonkretinta Konstitucinio Teismo įstatyme (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Iš pirmiau nurodyto Konstitucijoje bei Konstitucinio Teismo įstatyme įtvirtinto reglamentavimo ir oficialiosios konstitucinės doktrinos matyti, kad Konstitucinis Teismas yra savarankiška konstitucinės justicijos institucija, kuriai vienintelei pagal Konstituciją pavesta vykdyti konstitucinę teisminę kontrolę, be kita ko, spręsti dėl individualaus konstitucinio skundo priimtinumo, ir kurios visi sprendimai, priimti vykdant konstitucinį teisingumą, yra galutiniai ir neskundžiami. Tokia išimtinė Konstitucinio Teismo jurisdikcija reiškia, kad individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo klausimų vertinimas negalimas jokioje kitoje valstybės valdžios institucijoje, įskaitant administracinius teismus. Tai expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtinta ir ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog skundą, kuris nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, turi būti atsisakoma priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą ir oficialiąją konstitucinę doktriną, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjų argumentus, kad Konstitucinio Teismo sprendimas atsisakyti nagrinėti jų prašymą gali būti savarankiškai skundžiamas administraciniam teismui. Šio sprendimo galutinumo ir neskundžiamumo nepaneigia aplinkybė, kad juo pareiškėjų prašymas neišnagrinėtas iš esmės. Be kita ko, analogiškos išvados padarytos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1305-624/2025.

Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti LAGK sprendimą nepriimtinumo. Teismas, teisingai taikydamas teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką, pagrįstai padarė išvadą, kad sprendžiant ginčo priskirtinumo klausimą, vertinamas tikrasis pareiškėjų siekiamas teisinis rezultatas. Nagrinėjamu atveju reikalavimu panaikinti LAGK sprendimą iš esmės buvo siekiama Konstitucinio Teismo sprendimo peržiūros ir pareiškėjų prašymo nagrinėjimo iš esmės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025 išaiškino, kad, pagrindiniam ginčui nepatenkant į administracinių teismų kompetenciją, LAGK veiksmų sprendžiant skundo priėmimo klausimą vertinimas teisme būtų beprasmis ir neatitiktų proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principų. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti nuo šios išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotos praktikos, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir šį pareiškėjų reikalavimą.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymus sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, taip pat nesutinka su jų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino analogiškų prašymų. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį toks kreipimasis siejamas su pagrįsta teismo abejone dėl konkrečioje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Vien pareiškėjų nesutikimas su nustatytu teisiniu reguliavimu ir jo aiškinimu arba pateikiamas alternatyvus teisės normų aiškinimas nesukuria teismui pareigos inicijuoti konstitucinės justicijos bylą. Šiuo atveju ABTĮ 18 straipsnyje nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribojimas atitinka Konstitucijoje įtvirtintą Konstitucinio Teismo išimtinę kompetenciją ir jo sprendimų galutinumą, todėl pareiškėjų argumentai nesukelia pagrįstų abejonių dėl šių nuostatų konstitucingumo. Pažymėtina, jog analogiški pareiškėjų prašymai įvertinti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1305-624/2025.

Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad tiek, kiek pareiškėjai ginčija ankstesnėse bylose pateiktų teisės išaiškinimų taikymą nagrinėjamu atveju, jie nenurodė teisiškai reikšmingų šios bylos aplinkybių skirtumų ar kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl Konstitucinio Teismo sprendimų apskundimo negalimumo. Vien nesutikimas su šia praktika ir pakartotinis anksčiau jau vertintų argumentų dėstymas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjų keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti pareiškėjų procesiniai prašymai nesusiję su aplinkybėmis, galinčiomis turėti reikšmės sprendžiant skundo priimtinumo klausimą. Byloje esančių duomenų pakanka skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, o prašomų procesinių veiksmų atlikimas negalėtų pakeisti išvados dėl ginčo nepriskirtinumo administracinių teismų kompetencijai, todėl šie prašymai netenkinami.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjų siekiamas inicijuoti ginčas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, ir pagrįstai atsisakė priimti jų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų PRS1 ir PRS2 atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.