Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir KAL1 paskirta sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 6 dalimis, KAL1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku KAL1 įpareigojant: 1) tęsti darbą/dirbti/būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi pripažinta, kad nusikalstamą veiką KAL1 padarė būdamas recidyvistu.

Iš KAL1 priteista 8 364,60 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt keturis eurų 60 ct) turtinės žalos atlyginimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 191630223, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo KAL1 apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis KAL1 neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikaltimo faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, prašo pakeisti paskirtos sumažinti jam paskirtą bausmę ir neskirti intensyvios priežiūros – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio apeliaciniu skundu neginčijama.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais bei patikrinusi skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis kaip visuma pasižymi formaliu ir deklaratyviu motyvavimu. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje daugiausia apsiribota bylos duomenų, nustatytų aplinkybių ir teisės normų išvardijimu, o esminių teismo išvadų pagrindimas yra lakoniškas. Pasigendama nuoseklaus nustatytų aplinkybių vertinimo ir aiškaus jų ryšio su priimtais sprendimais.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-719/2025).

Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

Už BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės - viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, skirdamas bausmę apeliantui KAL1, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas pripažino vieną KAL1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamu sprendimu apeliantas, vadovaujantis BK 27 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kiekį ir sunkumą, pripažintas recidyvistu. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo Lietuvos Respublikoje buvo teistas dvidešimt kartų, taip pat teistas užsienyje, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų – baudų, nesumokėjęs. Nuteistojo daugkartiniai teistumai rodo, kad anksčiau jam taikytos bausmės nesulaikė nuo naujos tyčinės nusikalstamos veikos, todėl šie duomenys ypač reikšmingi vertinant jo resocializacijos be realaus laisvės atėmimo galimybes.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas apeliantą charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti KAL1 paskyrus BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį nei numatytas vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei apeliantas teigia skunde, jam paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją keisti.

Apeliantas skunde prašymą skirti jam švelnesnę bausmę grindžia aplinkybe, jog šiuo metu oficialiai dirba ir nori toliau teikti vaikams išlaikymą. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo KAL1 dėmesį, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie jo oficialią darbovietę, o taip pat tokių duomenų jis nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio darbo biržos sistemos išrašo matyti, jog jis nuo 2024 m. gegužės 9 d. registravosi darbo biržoje, o taip pat nurodyta darbo paieškos pabaiga – 2024 m. gegužės 21 d. Darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis šešis mėnesius (2 t., b. l. 8). Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina baudžiamojoje byloje nustatytą, jog nuteistasis vengia oficialiai įsidarbinti, tokiu būdu gauti daugiau darbinių ar kitokio pobūdžio pajamų. Taigi, iš aptarto akivaizdu, jog apelianto skundo argumentas dėl oficialaus darbo turėjimo atmestinas kaip nepagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. nuosekliai svarstyti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017). Taigi, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, taip pat ir nustatydamas bausmės vykdymo atidėjimo terminą, teismas privalo dar kartą įvertinti aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei motyvuoti savo sprendimą.

Teismas skundžiamu nuosprendžiu atidėdamas nuteistajam KAL1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskirdamas jam intensyvią priežiūrą, įvertino tai, jog nors nuteistojo teistumas neišnykęs, tačiau siekiant suteikti jam galimybę likti laisvėje, dirbti ir mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, vis dėlto paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vidutiniam laikui, siekiu suteikti nuteistajam galimybę pergalvoti savo elgesį ir pasikeisti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje, skiriant jam įpareigojimus - tęsti darbą/dirbti/būti registruotam Užimtumo tarnyboje; auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Intensyvi priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatyta įpareigojant nuteistąjį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai.

Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl bausmės vykdymo atidėjimo nenuoseklūs. Nors skundžiamame nuosprendyje išvardytos nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančios aplinkybės – dvidešimt ankstesnių teistumų Lietuvoje, teistumai užsienyje, anksčiau atliktos realios laisvės atėmimo bausmės ir konstatuojamas recidyvas, – sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo jos iš esmės neanalizuotos. Teismas apsiribojo abstrakčiu siekiu suteikti nuteistajam galimybę dirbti, išlaikyti vaikus ir pakeisti savo elgesį, neatskleisdamas, kokie konkretūs faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad šiam asmeniui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Nuosprendyje nėra paaiškinta, kodėl ankstesnės bausmės nepadarė reikiamo poveikio, o dabar analogišką prevencinį tikslą būtų galima pasiekti vien atidedant bausmės vykdymą. Toks motyvavimas yra pernelyg formalus ir deklaratyvus, nes neatskleidžia individualizuoto sprendimo taikyti BK 75 straipsnį pagrindo.

Vien ankstesnis teistumas savaime neužkerta kelio atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kasacinėje praktikoje pažymėta, kad anksčiau teistam, įskaitant recidyvistu pripažintą, asmeniui šis institutas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuotai įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, o kilus pagrįstų abejonių, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-976/2023). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodyti bendro pobūdžio resocializacijos siekiai nepašalina abejonių dėl teigiamos nuteistojo elgesio prognozės. Ypač svarbu tai, kad pats siekis sudaryti sąlygas nuteistajam išlaikyti vaikus nėra pakankamas, kai jis nuteistas būtent už sąmoningą šios pareigos nevykdymą, o duomenys apie nuoseklų jo elgesio pasikeitimą nebuvo nustatyti.

Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo taikyti BK 75 straipsnį motyvavimo trūkumai šioje byloje negali būti taisomi nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti nuteistojo padėtį tik esant atitinkamam prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliaciniam skundui ir tik jo ribose. Nuosprendį apskundė vien nuteistasis, prašantis švelnesnės bausmės ir intensyvios priežiūros panaikinimo; prokuroras nuosprendžio dėl bausmės vykdymo atidėjimo neskundė. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo būtų pabloginta nuteistojo padėtis. Dėl šių apeliacinio skundo ribų teisėjų kolegija negali keisti nuteistajam palankios nuosprendžio dalies, nors jos motyvavimas ir kelia pagrįstų abejonių.

Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau šioje nutartyje nurodytą, darytina išvada, jog nuteistajam KAL1 taikomas įpareigojimas - nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, niekaip netrukdo jam dirbti ir gauti oficialias pajamas. Taigi, priešingai nei apeliantas teigia skunde, akivaizdu, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė jam netrukdo jo įprasto gyvenimo ir/ar ateities planų. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, kad paskirta intensyvi priežiūra nuteistajam sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau tai yra neišvengiama už nusikaltimo padarymą skiriamos poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo kaltas yra pats nuteistasis, kuris būdamas praeityje daugybę kartų teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, žinodamas apie gresiančią bausmę, vis dėlto pasirinko daryti nusikaltimus, todėl privalo prisiimti ir galimas pasekmes, t. y. tam tikrus jo elgesio suvaržymus. Pastebėtina, kad, nustatydamas teisinio poveikio priemones, įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą ir saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo ir panaikinti jam skundžiamu nuosprendžiu atidėjus galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskirtą intensyvią priežiūrą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam KAL1 paskirta bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei, ji padės užtikrinti bausmės paskirtį, švelninti nuteistojo padėtį, sušvelninti jam bausmę ar neskirti intensyvios priežiūros nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2026 m. spalio 13 d. nutartimi nuteistajam KAL1 paskirtas gynėjas advokatas Gintaras Platūkis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant KAL1 yra 166,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo KAL1 teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nedirba, o taip pat jam priteistas turtinės žalos atlyginimas, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.