Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, užtikrinančias pareiškėjui teisę disponuoti VSDFV turimomis (sukauptomis) lėšomis, o pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimui – skubiai skirti (tęsti) nedarbo išmokos mokėjimą; 3) įskaityti anksčiau sumokėtą žyminį mokestį.

II.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas iš pareiškėjo skundo ir su skundu pateiktų dokumentų nustatė, kad pareiškėjas keletą kartų kreipėsi į VSDFV su prašymais skirti nedarbo socialinę išmoką. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis, tokio pobūdžio administraciniams ginčams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, teritorinių skyrių sprendimai turi būti skundžiami VSDFV. Teismas vertino, kad pareiškėjui nesilaikius šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą yra išvestinis, todėl atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, tuo pačiu įstatymo pagrindu atsisakė priimti ir išvestinį reikalavimą.

Atsisakęs priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą, teismas nesprendė klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo įskaityti anksčiau sumokėtą žyminį mokestį, teismas nurodė, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI2-10139-780/2026 nurodoma, jog kartu su skundu pateiktas žyminio mokesčio apmokėjimo dokumentas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas 2026 m. sausio 20 d., kreipdamasis į teismą, sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Teismas minėtoje nutartyje taip pat išaiškino, jog nors pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą pareiškėjui turėtų būti grąžintas sumokėtas žyminis mokestis, tačiau jis buvo užskaitytas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinėje byloje Nr. eI2-6472-426/2026, o minėtoje byloje 2026 m. sausio 29 d. nutartimi jau išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje žyminio mokesčio įskaitymo ir grąžinimo klausimas nesprendžiamas.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pareiškėjo reikalavimas dėl VSDFV įpareigojimo pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą yra išvestinis ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato bent vieną iš šių pagrindų, jis motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių pagrindų – pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą įpareigoti VSDFV pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių) ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Iš skunde nurodytų aplinkybių ir kartu su skundu pateiktų duomenų matyti, kad į pareiškėjo 2026 m. sausio 21 d. prašymą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo buvo atsakyta VSDFV Panevėžio skyriaus 2026 m. vasario 10 d. raštu Nr. (9.47E)DV_S-10836, o į 2026 m. vasario 10 d. prašymą ir 2026 m. vasario 11 d. skundą atsakyta 2026 m. vasario 24 d. raštu Nr. (9.47E)DV_S-14170. Nors pareiškėjas nesuformulavo atskiro reikalavimo panaikinti šiuos raštus, iš skundo turinio matyti, kad prašymu įpareigoti pašalinti pažeidimą pareiškėjas iš esmės siekia kitokio nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo klausimo išsprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo suformulavimas kaip prašymo įpareigoti atlikti veiksmus nekeičia ginčo pobūdžio ir nepanaikina pareigos laikytis nustatytos privalomos ginčų išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarkos.

Pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad šiuos VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimus jis būtų skundęs VSDFV. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir dėl to jo skundą pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1071-492/2026; 2026 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1101-492/2026; 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2414-463/2026; kt.).

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, ir įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar atsisakyta juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-822/2024; kt.). Šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas įpareigoti VSDFV pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių), be kita ko, nenurodė, kurį konkretų jo pateiktą prašymą VSDFV atsisakė nagrinėti arba kurio prašymo nagrinėjimą vilkino.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl jo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.