Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl aktų teisėtumo bei kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes iš Liteko duomenų nustatė, kad analogiškus reikalavimus VSDFV pareiškėjas jau yra pareiškęs kitose šio teismo nagrinėjamose administracinėse bylose (Nr. eI2-14195-872/2026, Nr. eI2-14192-1114/2026, Nr. eI2-14159-811/2026, Nr. eI2-14798-811/2026 ir kt.). Pareiškėjas atskirajame skunde su šiomis išvadomis nesutinka ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti, o skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi Liteko duomenis administracinėse bylose Nr. eI2-14195-872/2026, Nr. eI2-14192-1114/2026, Nr. eI2-14159-811/2026, Nr. eI2-14798-811/2026, nustatė, kad šiose bylose pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundus, taigi minėtais atvejais administracinės bylos dėl tapataus ginčo nebuvo iškeltos.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).

Skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose pareiškėjo skundai nebuvo priimti nagrinėti, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti priimti šioje byloje pateiktą skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad pareiškėjo skundas turėjo būti priimtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog atskirus pareiškėjo skundo reikalavimus turėjo būti atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir, nagrinėjamu atveju teikiant pirmenybę proceso operatyvumo ir koncentruotumo principams, šis klausimas išspręstinas apeliacinės instancijos teisme.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jeigu jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (1 p.) arba į teismą kreipęsis asmuo nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (3 p.).

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Pažymėtina, kad pareiškėjas kartu su skundu nepateikė 2026 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VUI SP1E-1433 ir 2026 m. kovo 17 d. rašto Nr. (10.2E) DV S-20386, tačiau kitose administracinėse bylose pagal jo skundus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nustatęs, kad šiuos dokumentus priėmė VSDFV Vilniaus skyrius (žr., pvz., 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1075-492/2026). Todėl pareiškėjas, siekdamas juos nuginčyti, pirmiausia privalėjo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas šia tvarka pasinaudojo, reikalavimus panaikinti minėtus dokumentus atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti minėtus dokumentus. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjas taip pat sieja su šių dokumentų neteisėtumu, nenurodydamas savarankiško šio reikalavimo faktinio pagrindo. Todėl nagrinėjamu atveju šiuos išvestinius reikalavimus taip pat atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kitose administracinėse bylose pagal pareiškėjo skundus jau pasisakyta ir dėl P1 dokumento pobūdžio. Jame pateikiama informacija apie pareiškėjo prašymą nagrinėjusias įstaigas ir jų priimtus sprendimus dėl pensijos apibendrinanti informacija, kuri savaime nekeičia pareiškėjo teisių ir pareigų. Taigi minėtas dokumentas yra informacinio pobūdžio ir nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą šį dokumentą vertinti kitaip. Todėl reikalavimą jį panaikinti atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Tuo pačiu pagrindu atsisakytina priimti reikalavimą pripažinti, kad teisme vilkinami apeliaciniai procesai. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniam teismui priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014; kt.).

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti Švedijos kompetentingai įstaigai išsiųstos informacijos apie jo pageidavimą ar atsisakymą gauti pensiją kopiją teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas iki kreipimosi į teismą būtų prašęs atsakovo pateikti šią kopiją, o atsakovas būtų atsisakęs ją pateikti ar vilkinęs atlikti šį veiksmą. Taigi nenustatyta, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo būtų kilęs administracinis ginčas dėl informacijos pateikimo. Teismas negali pakeisti viešojo administravimo subjekto ir pirmasis spręsti jo kompetencijai priskirto klausimo, todėl šį reikalavimą taip pat atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjo prašymai įskaityti žyminį mokestį, išreikalauti dokumentus iš AB HISK ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra procesinio pobūdžio. Atsisakius priimti skundą, nėra pagrindo spręsti šių prašymų.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, tačiau iš esmės teisingai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Šioje nutartyje nurodytais motyvais nustačius kitus atsisakymo priimti skundo reikalavimus pagrindus, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis iš dalies pakeičiama, nurodant teisingus atsisakymo priimti skundą pagrindus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartį iš dalies pakeisti, nurodant, kad PRS1 skundas atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais.

Nutartis neskundžiama.