Kauno apygardos teismo nutartis

2026-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-696-928/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2026-10-15Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2026-10-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-15
Bylos Nr.
1S-696-928/2026
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00004-2024-2
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjas
Odeta Gruodienė
Kaltinamasis
KAL3, UAB BELACOR, UAB "MANJUS"
Ieškovas
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Prokuroras
Kauno apygardos prokuratūros 3-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-696-928/2026Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00004-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Odeta Gruodienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios KAL3 gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas KAL3 turtui,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Baudžiamojoje byloje, KAL3 kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Ikiteisminio tyrimo metu, Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Editos Brasės 2026 m. kovo 20 d. nutarimu KAL3 ir NPD1 turtui buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 909 453,32 Eur dydžio civilinio ieškinio dėl valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos užtikrinimui bei turto, galimai įgyto nusikalstamu būdu, konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo užtikrinimui, bei siekiant panaikinti galimybę išeikvoti, paslėpti turtą ar teisę į jį perleisti kitiems asmenims. Nutarimu buvo uždrausta disponuoti šiuo turtu:

1) Pastatu - Sodo nameliu, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) , nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 2440.00 Eur;

2) Negyvenamąja patalpa - Garažu (boksas), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 3190.00 Eur;

3) Žemės sklypu, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 2470.00 Eur;

4) Žemės sklypu, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 3190.00 Eur;

5) Butu/Patalpa - Butu, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 7820.00 Eur; uždraudžiant disponuoti nurodytu turtu – 6 mėnesiams.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2026 m. kovo 20 d. iki 2026 m. rugsėjo 20 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2026 m. rugsėjo 3 d. buvo gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje KAL1 kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, BK 222 straipsnio 2 dalyje, KAL3 kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, BK 222 straipsnio 2 dalyje, KAL2 kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, BK 222 straipsnio 2 dalyje, KAL4 kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje, BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 2 dalyje, KAL5 kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje, BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2026 m. rugsėjo 20 d. iki 2027 m. kovo 20 d., kaltinamosios KAL3 ir NPD1, turtui. Teismas atsižvelgęs į tai, kad teisiamasis posėdis byloje dar nepaskirtas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas baigiasi 2026 m. rugsėjo 20 d., o laikino nuosavybės teisių apribojimo skyrimo pagrindai šiuo metu dar nėra išnykę, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio bei galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, laikiną nuosavybės teisių apribojimą pratęsė šešių mėnesių laikotarpiui.

Šalies argumentai

Kaltinamosios KAL3 gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis nesutikdamas su 2026 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti 2026 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos Ramintos Valatkienės nutartį pratęsti kaltinamosios KAL3 turtui pritaikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde nurodo, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas neatsižvelgiant į faktines susiklosčiusias situacijos aplinkybes, o kaltinamajai paskirta procesinė prievartos priemonė neproporcingai apriboja jos nuosavybės teises. Be kita ko, nėra teisinio pagrindo kaltinamosios turtui toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Teigia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nes Kauno apylinkės teismo nutartimi baudžiamosios bylos nagrinėjimas pagal teismingumą buvo perduotas Kauno apygardos teismui, taigi Kauno apygardos teismui priklauso kompetencija ne tik nagrinėti bylą iš esmės, bet ir spręsti su jos nagrinėjimu susijusius procesinius klausimus, įskaitant klausimą dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo. Pažymi, kad aplinkybės, dėl kurių buvo konstatuota, jog baudžiamoji byla nėra teisminga Kauno apylinkės teismui, objektyviai egzistavo ir kai teismas sprendė kaltinamajai taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo klausimą. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 6 dalies nuostata negali būti suprantama, kaip suteikianti teisę laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo klausimą spręsti bet kuriam teismui vien todėl, kad konkrečiu momentu byla fiziškai yra tame teisme. Priešingai, tokio reguliavimo esmė yra užtikrinti, kad klausimą dėl asmens nuosavybės teisės suvaržymo spręstų teismas, kompetentingas vertinti konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybes, kadangi laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas yra glaudžiai susijęs su faktiniais bei teisiniais nagrinėjamos bylos aspektais.

Akcentuoja, kad vieninteliu ir aiškiai apibrėžtu pagrindu taikyti kaltinamajai laikiną nuosavybės teisės apribojimą gali būti laikomas tik VMI pareikštas civilinis ieškinys. Tuo tarpu kiti nurodomi šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai – siekis užtikrinti galimai nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, taip pat užkirsti kelią turto išeikvojimui, paslėpimui ar perleidimui tretiesiems asmenims – yra bendro ir hipotetinio pobūdžio. Atkreipia dėmesį, jog 2026 m. vasario 5 d. VMI pareikštame civiliniame ieškinyje suformuluotas prašymas dėl 909 453,32 Eur turtinės žalos išieškojimo būtent iš VMI nurodomo kalto asmens – KAL1. Taip pat KAL1 kaip vienintelį žalą padariusį asmenį nurodo ir nutarimą VMI pripažinti civiline ieškove priėmęs vyr. tyrėjas TYR1.

Skunde pabrėžia, kad laikinas nuosavybės apribojimas kaltinamajai buvo pritaikytas neturint jokių duomenų ar įrodymų apie tai, kad kaltinamoji, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės ir su tuo susijusių neigiamų padarinių, gali sunaikinti, perleisti ar kitaip paslėpti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Per visą baudžiamojo persekiojimo laikotarpį, apytiksliai nuo 2024 m. vidurio, kaltinamoji, nors tuo metu dar neturėjo nei įtariamosios, nei kaltinamosios procesinio statuso, jokiu būdu netrukdė baudžiamajam procesui, nesiekė pabloginti savo turtinės padėties, perleidžiant ar kitaip disponuojant savo turtu, turint tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir su tuo susijusių neigiamų padarinių. Į šią aplinkybę taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir priimant nutartį visiškai nebuvo atsižvelgta.

Teigia, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad kaltinamoji galėjo sąmoningai apgaulingai tvarkyti NPD2, NPD3 bei NPD4 finansinę apskaitą. Be to, kaltinamoji 2026 m. balandžio 14 d. rašytiniuose parodymuose dar vykstant ikiteisminiam tyrimui buvo nurodžiusi, jog NPD2, NPD3 bei NPD4 dirbo buhaltere, šių darbo pareigų pagrindu apskaitydavo jai NPD2, NPD3 bei NPD4 direktoriaus KAL1 pateikiamus pirminius buhalterinius dokumentus. Atitinkamai, be KAL1 nurodymų kaltinamoji negalėdavo atlikti jokių bankinių mokėjimų. Pažymi, kad KAL1 pateikiami pirminiai buhalteriniai dokumentai atitikdavo teisės aktų keliamus reikalavimus, turėdavo privalomus rekvizitus, o kaltinamoji šių dokumentų tikrumu neabejojo ir dėl KAL1 galimai vykdomos teisei priešingos veiklos nieko neįtarė. Kaltinamosios darbo funkcijos buvo iš esmės techninio pobūdžio, apimančios pirminių buhalterinių dokumentų registravimą ir jų pagrindu formuojamų deklaracijų teikimą. Pabrėžia, kad kaltinamoji buhalterės pareigas ėjo darbo sutarties pagrindu, todėl svarbu įvertinti, kad darbo santykiams būdingas pavaldumas.

Akcentuoja, jog iki šiol nėra nustatyta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamoji dėl tariamai padarytų nusikalstamų veikų būtų neteisėtai asmeniškai praturtėjusi ar įgijusi bet kokios materialinės naudos. Be to, nėra jokio pagrindo manyti, jog kaltinamoji jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas galėjo daryti dėl suinteresuotumo kitų asmenų finansine nauda. Kaltinamoji dirbo pagal darbo sutartį, todėl niekada neturėjo ir neturi nuosavybės teisių jokia forma į KAL1 valdomas įmones ar kitokio tiesioginio turtinio intereso, todėl bendrovių pajamų, pelno ar kitoks turto padidėjimas jos turtinei padėčiai nedarė ir negalėjo daryti jokios įtakos.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo pritaikytas viso kaltinamosios nuosavybės teise valdomo turto apimtyje. Atitinkamai, kaltinamosios ir jos gynėjo įsitikinimu, tokios apimties procesinė prievartos priemonė yra ne tik nepagrįsta byloje esančiais duomenimis, bet ir visiškai neproporcinga. Vien aplinkybė, kad kaltinamoji NPD2, NPD3 ir NPD4 dirbo buhaltere, savaime nepatvirtina, jog ji galėjo žinoti apie galimai neteisėtus direktoriaus KAL1 ar bendrovių akcininkų veiksmus, ar apskritai bendrininkauti apgaulingai tvarkant finansinę apskaitą. Kaltinamoji nuo pat įtarimų pareiškimo nuosekliai ir kategoriškai neigė jai pareikštus kaltinimus, kadangi ji objektyviai negalėjo suvokti, kad galimai buvo įtraukta į nusikalstamą veiką.

Pažymi, jog tiek nutarimu, kuriuo buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajai, tiek Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuria ši procesinė prievartos priemonė kaltinamajai buvo pratęsta, yra itin šiurkščiai pažeidžiama kaltinamosios Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuosavybės teisė. Toks griežtas teisinis požiūris civiliniame procese, sprendžiant dėl nuosavybės teisių apribojimo, egzistuoja, kadangi asmens teisė į nuosavybę yra įtvirtinta tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose, kurie iš esmės lemia tai, kad asmens teisė į nuosavybę yra viena iš pagrindinių asmens teisių, tad jos suvaržymai turi būti pagrįsti, tinkamai motyvuoti ir būtini, siekiant pasiekti reikiamus tikslus.

Proceso dalyviai apie skundo nagrinėjimą informuoti 2026 m. spalio 2 d. pranešimais. Iki bylos nagrinėjimo atsiliepimai negauti, nušalinimai nepareikšti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios KAL3 gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundas atmestinas

BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina skundžiamos nutarties – pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą, teisėtumą ir pagrįstumą, siekiant nustatyti, ar yra įstatyme numatytos sąlygos bei pagrindai procesinės prievartos priemonės taikymui bei jos pratęsimui.

Aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su teismui pateikta bylos medžiaga, skundžiama nutartimi ir išnagrinėjęs KAL3 gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundo argumentus konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl KAL3 turtui taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo, pagrįstai sprendė, jog yra įstatyme įtvirtinti šios aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, todėl jos taikymo tęsimas yra būtinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą. Jokių išlygų ar papildomų sąlygų taikyti šį apribojimą nenumatoma. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pakankamas faktinis pagrindas taikyti (pratęsti) ginčijamą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje KAL3 kaltinama dviejų sunkių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 2 dalyje padarymu. Byloje yra pakankamai duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų, kaltinamosios parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose, VMI mokestinio tyrimo ataskaitoje ir raštuose, specialisto išvadose ir kituose duomenyse. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji KAL3 yra kaltinama veikdama bendrininkų grupe kartu su KAL4, KAL6, KAL7, KAL8, KAL9, KAL10 NPD3, NPD4, KAL5, KAl11 ir NPD2 direktoriumi KAL1 bei KAL4 buhalterinę apskaitą tvarkančia buhaltere KAL2, apgaule įmonių: KAL4, NPD2, NPD3, NPD4 ir KAL5 naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – valstybės biudžeto lėšas 909 453,32 eurų bei pasikėsino apgaule įgyti 921 031,30 Eur sumą. Iš 2026 m. rugpjūčio 8 d. kaltinamojo akto matyti, kad KAL3 vykdydama NPD2 apgaulingą buhalterinę apskaitą, apgaule šios įmonės naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – valstybės biudžeto lėšas 223 701,84 Eur bei pasikėsino apgaule įgyti 30 000 Eur sumą. Taip pat vykdydama NPD3 apgaulingą buhalterinę apskaitą, apgaule šios įmonės naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – valstybės biudžeto lėšas 65 842,76 Eur bei pasikėsino apgaule įgyti 63 000 Eur sumą. Be to, vykdydama NPD4 apgaulingą buhalterinę apskaitą, apgaule šios įmonės naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – valstybės biudžeto lėšas 105 906,40 Eur bei pasikėsino apgaule įgyti 112 593 Eur sumą. Civilinė ieškovė – VMI, nagrinėjamoje byloje yra pateikusi patikslintą ieškinį 909 453,32 Eur sumai. Vadovaujantis BPK 116 straipsniu, proceso metu teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaltinamajam priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Ši imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, jog teismas turi ne teisę, bet pareigą imtis visų įstatyme numatytų priemonių, tarp jų ir laikino kaltininko nuosavybės teisės apribojimo, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys būtų padengtas civiliniam ieškovui žalą padariusio kaltinamojo turtu. Kadangi baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji KAL3 galimai padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl pagrindas, jos atžvilgiu spręsti klausimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo, išliko.

Skunde kaltinamosios gynėjas prieštaraudamas sau nurodo, kad vieninteliu pagrindu taikyti kaltinamajai laikiną nuosavybės teisių apribojimą galėtų būti laikomas VMI pareikštas civilinis ieškinys, kuris, gynėjo vertinimu, vis dėlto, negali būti vertinimas, kaip tinkamu pagrindu, kadangi vienintelis asmuo, atsakingas už valstybės biudžetui galimai padarytą 909 453,32 Eur turtinę žalą yra tik KAL1. Taip pat skunde teigiama, jog nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad kaltinamoji, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės ir su tuo susijusių neigiamų padarinių, gali sunaikinti, perleisti ar kitaip paslėpti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Be kita ko, skunde yra pateikiami ir argumentai susyja su kaltinamosios kaltės klausimu. Įvertinęs tai, Kauno apygardos teismas pažymi, kad kaip jau buvo minėta aukščiau, sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, teismas patikrina tik skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o ne nustatinėja ar civilinis ieškinys yra pagrįstas, taip pat ar kaltinamosios kaltė yra įrodyta. Teismas visus šiuos klausimus spręs, kai byla bus nagrinėjama teisme iš esmės. Nagrinėjamu atveju, Kauno apygardos teismas įvertinęs minėtus duomenis mano, jog pagrindas pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą yra išlikęs ir yra pagrįstas, todėl naikinti Kauno apylinkės teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nemato jokio pagrindo.

Anot skundo autoriaus, Kauno apylinkės teismo nutartimi baudžiamosios bylos nagrinėjimas pagal teismingumą buvo perduotas Kauno apygardos teismui, todėl Kauno apygardos teismui priklauso kompetencija ne tik nagrinėti bylą iš esmės, bet ir spręsti su jos nagrinėjimu susijusius procesinius klausimus, įskaitant klausimą dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo. Skunde teigiama, kad aplinkybė, jog baudžiamoji byla nėra teisminga Kauno apylinkės teismui, objektyviai egzistavo ir, kai teismas sprendė kaltinamajai taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo klausimą. Aukštesnysis teismas atsižvelgęs į šiuos skundo teiginius, pažymi, jog pagal BPK 151 straipsnio 6 dalį, nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Šiuo atveju, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2026 m. rugsėjo 3 d. buvo gauta Kauno apylinkės teisme ir buvo paskirta nagrinėti Kauno apylinkės teismo teisėjai, taigi tai atitinka BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. Tai patvirtina ir bylos medžiagoje esanti 2026 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, baudžiamąją bylą perduoti pagal teismingumą Kauno apygardos teismui. Akivaizdu, kad Kauno apylinkės teisme klausimas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo KAL3 turtui buvo išspręstas dar 2026 m. rugsėjo 18 d., todėl teigti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, aukštesnysis teismas nemato jokio objektyvaus teisinio pagrindo. Kaip teisingai nurodė ir Kauno apylinkės teismas, teisiamasis posėdis byloje dar nebuvo paskirtas, o laikinas nuosavybės teisių apribojimas turėjo baigtis 2026 m. rugsėjo 20 d., todėl teismas nustatęs, kad laikino nuosavybės teisių apribojimo skyrimo pagrindai šiuo metu dar nėra išnykę, teisingai ir pagrįstai išsprendė šį klausimą bei nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų.

Atsižvelgtina ir į skunde dėstomą poziciją, jog kaltinamajai pratęsta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, itin šiurkščiai pažeidžia kaltinamosios Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės teisę. Kauno apygardos teismas pažymi, kad procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu būtų galima atlyginti kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdų gautą turtą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Visgi, šioje stadijoje abejoti būtinumu pratęsti KAL3 turtui taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, tikslu užtikrinti galimą civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą, kas ir buvo padaryta skundžiama teismo nutartimi, apeliacinės instancijos teismas pagrindų nenustatė.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, Kauno apygardos teismas daro išvadą, kad KAL3 ir NPD1 turtui (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo pratęstas pagrįstai ir teisėtai, o pati procesinė prievartos priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams. Nenustačius objektyvaus pagrindo tenkinti KAL3 gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą, jis yra atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

kaltinamosios KAL3 gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Odeta Gruodienė