Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. A-915-492/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01013-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 24.7(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėja J. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir atsakovas, Administracijos direktorius) 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (13) (2.14) SD-279 „Dėl Eismo saugumo komisijos sprendimų“ (toliau – ir Sprendimas) ir atlyginti 25 000 Eur neturtinę žalą.Pareiškėja skunde nurodė, kad po teismo proceso prieš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę iš atsakovo gavo atsakymą, kuriuo buvo atmestas jos prašymas (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvio (toliau – ir akligatvio) pabaigoje įrengti automobilių apsisukimo aikštelę. Atsisakymas motyvuojamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) teritorijos bendrajame plane tokia aikštelė nėra numatyta. Pareiškėja paaiškino, jog jai priklausantis žemės sklypas ribojasi su akligatvio pabaiga, o įvažiavimas į garažą, esantį pastato cokoliniame aukšte, yra beveik toje vietoje, kurioje, jos manymu, turėtų būti įrengta automobilių apsisukimo aikštelė. Garažo vartų plotis yra 4 m, todėl, pareiškėjos teigimu, jų plotis yra pakankamas įvažiuoti į garažą, tačiau dėl vos 3,5 m pločio gatvės manevruojant trūksta vietos. Padėtis dar labiau apsunkinama, kai gatvės važiuojamojoje dalyje statomi automobiliai. Dėl šių aplinkybių pareiškėja teigia esanti priversta platinti garažo vartus arba griauti tvorą, kad galėtų patogiai ir saugiai įvažiuoti į savo garažą. Pareiškėjos kaimynams savivaldybė pardavė žemės sklypus, suformuotus iš gatvės raudonosiomis linijomis apibrėžtos teritorijos, kuri, jos teigimu, skirta kelių infrastruktūrai. Pareiškėjos vertinimu, ši žemė galėtų būti susigrąžinta visuomenės poreikiams, siekiant užtikrinti tinkamą gatvės infrastruktūros naudojimą.Pareiškėja pažymėjo, kad 2024 m. kovo 22 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją, prašydama bent jau pastatyti kelio ženklą, draudžiantį statyti automobilius kairėje gatvės pusėje. Jos teigimu, toks sprendimas leistų saugiau apsisukti akligatvio pabaigoje ir įvažiuoti į garažą. Kaimynai, išvažiuodami iš savo sklypų, važiuoja atbuline eiga, todėl susidaro nesaugi eismo situacija. Ji pabrėžė, kad keliai yra skirti visuomenės poreikiams, o visi asmenys turi teisę jais naudotis laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjos nuomone, savivaldybės darbuotojai privalo užtikrinti visų gyventojų lygiateisiškumą ir vienodą jų interesų vertinimą.Pareiškėjos nuomone, 2024 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos (toliau – ir Eismo saugumo komisija) protokole įtvirtinti sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 141 ir 150.10 papunkčių nuostatoms.Pareiškėja teigė, kad dėl savivaldybės darbuotojų veiksmų ir neveikimo jai bei jos šeimai buvo padaryta neturtinė žala. Rengiant gatvės detalųjį planą nebuvo laikomasi nustatytų reikalavimų, todėl nebuvo užtikrinta galimybė saugiai ir patogiai patekti į jai priklausantį garažą. Pareiškėjos teigimu, dėl susidariusios situacijos buvo paneigta jos teisė saugiai naudotis nuosavybe, o ilgalaikė problema galiausiai prisidėjo prie eismo įvykio. Ši situacija tęsiasi apie 28 metus ir per šį laikotarpį neigiamai paveikė pareiškėjos emocinę bei fizinę sveikatą.Pareiškėjos tvirtinimu, dėl susiklosčiusios situacijos ji negali parduoti jai priklausančio gyvenamojo namo, nes potencialūs pirkėjai nenori gyventi tokioje kaimynystėje. Dėl užsitęsusio konflikto pablogėjo ir jos reputacija, kadangi savivaldybės darbuotojai ją apibūdina kaip konfliktišką asmenį. Pareiškėjos manymu, savivaldybės darbuotojų veiksmai ir neveikimas sukėlė jai ilgalaikių neigiamų emocinių, fizinių ir turtinių padarinių, todėl ji prašo priteisti neturtinę žalą. Atsakovas Administracijos direktorius atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą. Atsakovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, eismo saugumo klausimai Eismo saugumo komisijoje laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2024 m. balandžio 17 d. buvo svarstyti dvylika kartų. Eismo saugumo komisija, atsižvelgdama į pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymą, nusprendė abiejose (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvio pusėse, priešais gyvenamuosius namus, pažymėtus Nr. 9 ir Nr. 13, įrengti kelio ženklus, draudžiančius statyti automobilius. Atsižvelgdama į V. P. 2018 m. rugsėjo 6 d. prašymą, Eismo saugumo komisija nusprendė (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvyje esančius kelio ženklus „Sustoti draudžiama“ pakeisti kelio ženklais „Stovėti draudžiama“, perkeliant draudžiamuosius kelio ženklus už įvažiavimų į sklypų Nr. 9 ir Nr. 13 kiemus. Išnagrinėjusi R. K., R. B., V. P. ir S. D. 2018 m. lapkričio 12 d. prašymą dėl kelio ženklų pakeitimo, Eismo saugumo komisija nusprendė prašymo netenkinti, informuoti gyventojus ir pasiūlyti 2019 m. atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinį remontą bei ją išasfaltuoti, taip pagerinant gatvės dangą. Komisija pažymėjo, kad gatvės atkarpa, kurioje šiuo metu nustatytas vienpusis eismas, yra labai siaura – jos plotis siekia 3,5 m, todėl nėra techninių galimybių joje organizuoti dvipusį eismą. Išnagrinėjusi V. P. ir R. B. 2018 m. lapkričio 26 d. prašymą dėl draudžiamųjų kelio ženklų pastatymo ir informacijos pateikimo, Eismo saugumo komisija nusprendė (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengtus draudžiamuosius kelio ženklus nuimti. Gyventojams pasiūlyta savo interesus ginti teisme teisės aktų nustatyta tvarka. Išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. sausio 3 d. prašymą dėl eismo saugumo, kuriuo buvo prašoma atstatyti panaikintus kelio ženklus (duomenys neskelbtini) gatvėje, Eismo saugumo komisija nusprendė pasiūlyti Administracijos Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriui apsvarstyti susidariusią situaciją ir pagal galimybes 2019 m. savivaldybės biudžete numatyti lėšų (duomenys neskelbtini) gatvės eismo saugumo auditui atlikti.Atsakovas pažymėjo, kad išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. balandžio 15 d. prašymą dėl saugaus eismo gatvėje, Eismo saugumo komisija nusprendė dėl lėšų skyrimo (duomenys neskelbtini) gatvės ekspertizei atlikti klausimą pavesti spręsti Administracijos Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriui. Atsiradus galimybei perskirstyti savivaldybės biudžeto lėšas, pasiūlyta numatyti finansavimą minėtos gatvės ekspertizei atlikti, o 2019 m. neskyrus reikiamų lėšų, jas suplanuoti 2020 m. savivaldybės biudžete. Išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymą dėl saugaus įvažiavimo į garažą, Eismo saugumo komisija nusprendė nepritarti prašymui įrengti kelio ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“. Taip pat nuspręsta pavesti patruliuojantiems policijos pareigūnams dažniau pravažiuoti (duomenys neskelbtini) gatve, o ateityje pastebėjus užstatytą įvažiavimą, pažeidimą užfiksuoti ir situaciją vertinti principingiau, apie ją informuojant Eismo saugumo komisiją. Išnagrinėjusi pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 27 d. prašymą dėl kelio ženklo nuėmimo ir 2020 m. rugsėjo 7 d. pretenziją, Eismo saugumo komisija nusprendė informuoti pareiškėją, kad tuo metu rengiamas (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinio remonto projektas. Nurodyta, kad projektas bus pateiktas bendrajai ekspertizei atlikti, o gavus specialistų išvadas bus galima atsakyti į iškeltus klausimus. Išnagrinėjusi pareiškėjos 2021 m. kovo 16 d. prašymą įrengti kelio ženklus gatvėje, Eismo saugumo komisija nusprendė nepriimti sprendimo dėl kelio ženklų įrengimo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kadangi jau buvo parengtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis gatvės kapitalinio remonto projektas, kuriame nustatyta eismo organizavimo tvarka ir numatytas kelio ženklų išdėstymas.Atsakovas akcentavo, kad Eismo saugumo komisija, susipažinusi su pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymu, paaiškino, jog eismo reguliavimo (duomenys neskelbtini) gatvėje klausimas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo svarstytas dešimt kartų. Paskutinis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad buvo rengiamas gatvės kapitalinio remonto projektas, kuriame numatyta praplatinti gatvės važiuojamąją dalį ir nustatyti eismo organizavimo tvarką. Rekomendacijoje pažymėta, kad akligatvis yra trumpas, eismas jame nėra intensyvus, todėl papildomų kelio ženklų įrengimas, siekiant pagerinti eismo sąlygas, nėra tikslingas. Taip pat nurodyta, kad kilusį konfliktą turėtų išspręsti patys kaimynai. Atsižvelgdama į tai, Eismo saugumo komisija per pastaruosius du posėdžius nusprendė šio klausimo pakartotinai nesvarstyti, nes nebuvo pateikta naujų duomenų, o (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano keitimo klausimai nepriskirti Eismo saugumo komisijos kompetencijai.Atsakovas nurodė, kad 2024 m. kovo 22 d. pareiškėja pateikė Administracijos direktoriui prašymą (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvio dalyje, kairėje gatvės pusėje, įrengti kelio ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, kaip, pareiškėjos teigimu, numatyta KET 141 punkte. 2024 m. balandžio 17 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje nuspręsta pareiškėjos prašymui nepritarti, motyvuojant tuo, kad įrengus minėtą kelio ženklą būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės statyti automobilius (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvyje. Sprendimas motyvuotas tuo, kad prašymai dėl kelio ženklų įrengimo šiame akligatvyje gaunami ne pirmą kartą, todėl dauguma Komisijos narių jau yra susipažinę su esama situacija. Komisijos vertinimu, kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ įrengimas kaimynų konflikto neišspręstų, nes kiti akligatvio gyventojai galėtų pateikti analogišką prašymą šį ženklą panaikinti. Taip pat pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) mieste yra ir daugiau panašaus tipo akligatvių, todėl pritarus pareiškėjos prašymui būtų sukurtas precedentas, paskatinantis kitus gyventojus teikti prašymus įrengti kelio ženklus Nr. 333 „Stovėti draudžiama“. Komisijos nuomone, tai galėtų sukelti daugiau konfliktinių situacijų. Be to, įrengus tokį ženklą būtų suvaržytos kitų asmenų teisės ir galimybės sustoti miesto vietose, kuriose tai leidžiama pagal Kelių eismo taisykles, neatsižvelgiant į kaimynų tarpusavio santykius.Atsakovas pažymėjo, kad minėtos gatvės plotis yra 3,5 m, todėl ji priskiriama DS kategorijos gatvėms. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014) nuostatomis, DS kategorijos gatvėje automobiliai gali būti statomi gatvės važiuojamojoje dalyje. Atsakovo teigimu, šiuo atveju kaimynai, statydami automobilius šalikelėje, minėtų nuostatų nepažeidžia, o įrengus kelio ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, būtų pažeidžiami KET reikalavimai. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įrengta (pastatyta) 1978 m., o pareiškėjos reikalavimai grindžiami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatomis. (Duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinio remonto darbai atlikti pagal parengto ir suderinto techninio darbo projekto sprendinius. Bendrosios projekto ekspertizės akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinio remonto projektai atitinka 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 305/2011) nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų bei normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.Atsakovo tvirtinimu, pareiškėja, prašydama priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nenurodė ir nepagrindė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės. II.Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjos J. L. skundą. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2024 m. kovo 22 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydama (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvio kairėje pusėje įrengti kelio ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“. (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija 2024 m. balandžio 17 d. posėdyje šiam prašymui nepritarė, motyvuodama tuo, kad įrengus draudžiamąjį kelio ženklą būtų apribota kitų asmenų teisė statyti automobilius šioje gatvėje. Atsižvelgdamas į komisijos išvadą, Administracijos direktorius 2024 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo. Teismas konstatavo, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra bei saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybė funkcija, kurią vykdo savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) nuostatomis. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymą įrengti kelio ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvyje išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija, kurios nariai turėjo specialių žinių eismo saugumo srityje. Komisija nepritarė pareiškėjos prašymui, motyvuodama tuo, kad įrengus šį ženklą būtų apribotos kitų asmenų teisės statyti automobilius minėtoje gatvėje. Su komisijos išvada sutiko Administracijos direktorius ir priėmė ginčijamą sprendimą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvės eismo saugumo klausimai 2018 m. rugpjūčio 8 d. – 2024 m. balandžio 17 d. komisijoje buvo svarstyti dvylika kartų dėl tarp kaimynų kylančių konfliktų. Teismas nurodė, jog pareiškėja nepateikė pakankamų įrodymų, kurie paneigtų komisijos išvadų ir ginčijamo sprendimo pagrįstumą, o jos argumentai dėl nesaugaus eismo bei KET 141 ir 150.10 punktų pažeidimų nebuvo pakankami sprendimui pripažinti neteisėtu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas taip pat nenustatė pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.III.Pareiškėja J. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą ir išspręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus. Pareiškėja teigia, kad Eismo saugumo komisija neįvertino situacijos jos gyvenamojoje vietoje, kur gatvė užsibaigia akligatviu, kuri neatitinka saugaus eismo reikalavimų, nes esant gatvėje pastatytiems automobiliams, nėra galimybės saugiai išvažiuoti iš kiemo ir apsisukti, todėl tenka išvažiuoti atbuline eiga; akcentuoja, kad D1-2 (ne DS, kaip teigia atsakovo atstovas) kategorijos gatvėse turi būti automobilių apsisukimo aikštelės, to reikalauja STR 2.06.04.2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, taip pat Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo reikalavimai. Pareiškėja remiasi KET 141 p., kuris leidžia stovėti dešinėje kelio pusėje, 142 p., kuris leidžia stovėti kairėje kelio pusėje, ir 150.10 p., kuris draudžia sustoti ir stovėti ten, kur transporto trukdytų įvažiuoti į garažą, kiemą, teritoriją ar kitaip trukdytų, kliudytų transporto priemonių eismui, taip pat VGTU Kelių tyrimo instituto raštu, ir teigia, kad Eismo saugumo komisija svarstydama jos prašymą įrengti kairėje kelio pusėje ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ neįvertino KET ir SEAKĮ įtvirtintų reikalavimų.Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovas nurodo, kad Administracijos direktoriaus sprendimas netenkinti pareiškėjos 2024 m. kovo 22 d. prašymo (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvio kairėje pusėje įrengti kelio ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos išvadą. Komisija 2024 m. balandžio 17 d. posėdyje nusprendė nepritarti prašymui, motyvuodama tuo, kad ženklo įrengimas apribotų kitų gyventojų teisę statyti automobilius, neišspręstų kaimynų tarpusavio konfliktų ir galėtų paskatinti analogiškus kitų gyventojų prašymus. Pažymėta, kad eismo organizavimo klausimai šioje gatvėje nuo 2018 m. buvo svarstyti dvylika kartų, tačiau naujų aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę keisti eismo organizavimą, nebuvo pateikta. Atsakovo teigimu, gatvė yra 3,5 m pločio, priskiriama DS kategorijai, todėl pagal taikytinus teisės aktus joje automobilius galima statyti važiuojamojoje dalyje, o kaimynai, statydami transporto priemones šalikelėje, KET nepažeidžia. Taip pat gatvė įrengta 1978 m., o jos kapitalinio remonto darbai 2021 m. atlikti pagal suderinto techninio darbo projekto sprendinius, atitinkančius teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjos argumentai dėl nesaugaus kaimynų važiavimo atbuline eiga ir 2017 m. eismo įvykio nėra pagrįsti įrodymais, patvirtinančiais priežastinį ryšį tarp įvykio, automobilių statymo ir gatvės pločio. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių Eismo saugumo komisijos išvadų pagrįstumą, nors prašymą nagrinėjo eismo saugumo srityje kompetentingi specialistai. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjos reikalavimu priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad neįrodytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ginčijamas sprendimas priimtas teisėtai, tinkamai įvertinus eismo organizavimo aplinkybes, trečiųjų asmenų teises ir viešąjį interesą, todėl pareiškėjos skundas neturėtų būti tenkinamas.Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus (pastabas), kuriuose iš esmės pakartojo apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, teigdama, kad kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ akligatvio kairėje pusėje įrengimas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, bet būtinas pareiškėjos galimybei saugiai išvažiuoti iš kiemo užtikrinti. Pareiškėja prideda atsakovo atsiliepime nurodomo bendrosios ekspertizės akto kopiją, kuriame, pareiškėjos teigimu, akligatvio plotis yra nurodytas 4,5 m.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. (13) (2.14) SD-279 „Dėl Eismo saugumo komisijos sprendimų“ pagrįstumo ir teisėtumo, bei pareiškėjos reikalavimo atlyginti 25 000 Eur neturtinę žalą.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo netenkino, nurodydamas, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra bei saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija; pareiškėjos prašymą išnagrinėjo kompetentinga Eismo saugumo komisija, pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie paneigtų komisijos išvadas; pareiškėjos argumentų dėl nesaugaus eismo bei KET 141 ir 150.10 punktų pažeidimų teismas nepripažino pakankamais paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumą.Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikdama su teismo sprendimu nurodė, kad Eismo saugumo komisija neįvertino eismo saugumo situacijos akligatvyje, kuriame nėra įrengtas apsisukimas, iš kiemo tenka išvažiuoti atbuline eiga, kas nėra saugu; nebuvo atsižvelgta į KET reikalavimus: 141 p., kuris leidžia stovėti dešinėje kelio pusėje, 142 p., kuris leidžia stovėti kairėje kelio pusėje, ir 150.10 p., kuris draudžia sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų įvažiuoti į garažą, kiemą, teritoriją ar kitaip trukdytų, kliudytų transporto priemonių eismui.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo sprendime padarytoms išvadoms ir išdėstytiems motyvams, bylos aplinkybių iš naujo detaliai neaptarinėja, tik atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, pasisako dėl teismo sprendimo pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. kovo 22 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu (duomenys neskelbtini) gatvėje, akligatvio dalyje, kairėje gatvės pusėje, įrengti kelio ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“. Pareiškėja nurodė, kad akligatvio pabaigoje būtina aikštelė automobilių apsisukimui, ko reikalauja KET, saugus eismas ir gaisrinė sauga, rėmėsi VGTU Kelių tyrimo instituto raštu, nurodė, kad pagal KET 141 p. reikalavimus, sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, ko faktiškai nepaisoma. Uždraudus statyti automobilius kairėje kelio pusėje, akligatvio pabaigoje bus įmanoma apsisukti ir saugiai išvažiuoti priekine eiga.Nustatant byloje sprendžiamo ginčo ribas, yra reikšmingi ne vien tik pareiškėjos skunde pareikšti reikalavimai, bet ir konkretus jos kreipimasis į atsakovą, nes ginčijamo atsakovo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą konkretų prašymą – akligatvio dalyje, kairėje gatvės pusėje, įrengti kelio ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“; kitaip tariant, byloje tarp šalių kilusio ginčo dalyku yra pareiškėjos pateikto prašymo pagrįstumas ir jo vertinimas atsakovo Sprendime.Pareiškėjai tenka procesinė pareiga ne tik nurodyti jos skundo pagrindą, t. y. reikalavimą patvirtinančias aplinkybes, bet ir pateikti argumentus bei įrodymus, kurie tas aplinkybes patvirtina (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.). Bylos nagrinėjimo teisme ribas sudaro būtent tų konkrečių aplinkybių tyrimas ir vertinimas, kurios patvirtina konkretaus byloje reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, nagrinėjamu atveju – pareiškėjos reikalavimo eismo saugumui užtikrinti kairėje akligatvio pusėje įrengti kelio ženklą Nr. 333 pagrįstumą. Kitos pareiškėjos skunde bei kituose teismui pateiktuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, nesusijusios su eismo saugumui užtikrinti kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ įrengimu (apie kilusius nesutarimus su kaimynais dėl automobilių statymo, akligatvio projektavimo ir pan.) laikytinos nepatenkančiomis į nagrinėjamo ginčo dalyką, todėl byloje neturi būti plačiau aptarinėjamos bei vertinamos.Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada ištiriami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.Atsakovas (duomenys neskelbtini) administracijos direktorius 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. (13) (2.14)SD-279, atsakydamas į pareiškėjos 2024 m. kovo 22 d. prašymą, informavo, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje, vykusiame 2024 m. balandžio 17 d., nuspręsta prašymui įrengti draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ nepritarti, kadangi įrengus šį kelio ženklą bus pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės statyti automobilius (duomenys neskelbtini), esančiame akligatvyje.Eismo saugumo komisijos 2024 m. balandžio 17 d. posėdžio protokole Nr. EK-P-17 nurodyta, kad posėdyje dalyvavo, be kitų asmenų, (duomenys neskelbtini), kurie išsakė savo poziciją dėl pareiškėjos prašymo įrengti (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) esančiame akligatvyje kelio ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“. (Duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad šios gatvės plotis yra 3,5 m, tad ji priskiriama DS gatvės kategorijai, vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatomis, Gatvių erdvės panaudojimo reikalavimai: DS statuso gatvėje automobilis gali būti statomas gatvės važiuojamoje dalyje, šiuo atveju kaimynai nepažeidžia įstatymo automobilį statydami šalikelėje, bet jei būtų įrengiamas kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, būtų pažeidžiamos kelių eismo taisyklės. Komisija nutarė, kad siekiant nepažeisti trečiųjų asmenų teisės statyti automobilius (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), esančiame akligatvyje draudžiamojo kelio ženklo Nr. 333 neįrengti.Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų teismui abejoti Eismo saugumo komisijos kompetencija bei jos narių turima reikiama patirtimi bei specialiomis žiniomis; komisijos sprendimas buvo priimtas išklausius jos narių pasisakymus, taip pat specialistės – (duomenys neskelbtini) miesto vyriausios inžinierės poziciją. Pareiškėjos subjektyvus KET reikalavimų taikymo aiškinimas, situacijos vertinimas ir nesutikimas su Eismo saugumo komisijos sprendimu savaime nėra pagrindas jam paneigti, nes daugiau duomenų byloje, kurie sudarytų pagrindą kitaip vertinti Eismo komisijos sprendimą, nėra.Pareiškėja savo argumentus dėl saugaus eismo akligatvyje užtikrinimo poreikio grindžia VGTU Kelių tyrimo instituto raštu, kurio nėra pateikusi į bylą. Remiantis atsakovo atsiliepime į skundą nurodoma informacija, VGTU Kelių tyrimo instituto 2022 m. kovo 18 d. rašte Nr. 10.6-0353-10.3-2772 „Dėl stovėjimo gatvėje“ paaiškinta, kad pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (galiojanti suvestinė redakcija 2022 m. kovo 11 d.) 32 punkto nuostatas akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės bei būtina užtikrinti automobilių apsisukimą, tačiau (duomenys neskelbtini) vietinėse gatvėse yra dažnos situacijos, kai dėl suspaustų vietos sąlygų nėra apsisukimo aikštelių net siauruose vienos juostos akligatviuose.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo atsiliepime nurodomą informaciją, daro išvadą, kad pareiškėjos minėtame VGTU Kelių tyrimo instituto rašte buvo pateikta bendro pobūdžio informacija, jame nebuvo vertinama individuali pareiškėjos nurodomo (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvio situacija ir nebuvo pateikta konkrečių išvadų apie eismo saugumo situaciją (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvyje, todėl sprendžiant kilusį ginčą jis neturi įrodomosios reikšmės ir negali paneigti Eismo saugumo komisijos išvadų. Remiantis byloje pateikiamu Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, (duomenys neskelbtini), kurios kategorija nurodoma D, yra pastatyta 1976-1978 m., kapitalinis remontas atliktas 2021 m. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinio remonto darbai atlikti pagal parengto ir suderinto techninio darbo projekto sprendinius; bendrosios ekspertizės akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus (UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ Bendrosios projekto ekspertizės aktas 2020 m. lapkričio 10 d. Nr. 635-387(20)/1/2020, kopija pridedama prie pareiškėjos rašytinių paaiškinimų).Atsižvelgiant į aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įrengta (pastatyta) 1976-1978 m., todėl jos pastatymas negali būti besąlygiškai vertinamas pagal vėliau įsigaliojusio STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, nuostatas. Kita vertus, vadovaujantis šiuo metu galiojančio STR 2.06.04:2014 nuostatomis, DS kategorijos gatvėje, kuriai priskiriama (duomenys neskelbtini) gatvė ir akligatvis, automobiliai gali būti statomi gatvės važiuojamojoje dalyje, todėl asmenys, šiuo metu statydami automobilius šalikelėje, minėtų nuostatų ir KET reikalavimų nepažeidžia.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Eismo saugumo komisija išnagrinėjo ir įvertino su pareiškėjos prašymu susijusias aplinkybes, o atsakovas Sprendime pagrįstai rėmėsi Eismo saugumo komisijos protokolu. Pareiškėja neteikė į bylą įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų poreikį įrengti kelio ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ eismo saugumo situacijai užtikrinti akligatvyje (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, schemų, brėžinių, specialistų išvadų). Kai nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, teisė į neturtinės žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.271) straipsnio pagrindu negali būti įgyjama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Eismo saugumo komisija rėmėsi specialiomis žiniomis eismo saugumo srityje, o pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, kuriais galėtų būti paneigiamos Eismo saugumo komisijos išvados.Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos nustatytais faktais ir priimtas tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a: Pareiškėjos J. L. apeliacinį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama. Teisėjai Ramūnas Gadliauskas Ernestas Spruogis Virginija Volskienė