Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. AS-2951-492/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-04874-2026-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 45; 59.2(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 28 d. ir 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2026 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2026-00045 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VGTPT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos, atsižvelgiant į esantį interesų konfliktą, faktines pareiškėjo gaunamas pajamas, kurios, jo teigimu, yra mažesnės už oficialią skundo rizikos ribą, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. KT62-N13/2025; 3) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetą dėl išaiškinimų, ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 3, 4, 5, 8, 11 ir 15–20 punktų bei 10 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 2 dalies, 24, 25, 34 ir 35 straipsnių, 36 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto bei 83 straipsnio nuostatos, kaip jas, pareiškėjo vertinimu, taiko VGTPT vedėja S. Š. ir kiti atsakovai, neprieštarauja pareiškėjo teisei į nešališką teismo procesą, teisei nebūti persekiojamam už kritiką ir nebūti diskriminuojamam dėl tautybės, pilietinių pažiūrų, lyties, turtinės padėties ar negalios, kai, pareiškėjo teigimu, esant interesų konfliktui jam tyčia nesuteikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba bylose prieš valstybės institucijas. Pareiškėjas taip pat prašė įvertinti, ar, jo teigimu, koordinuoti atsakovų veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 5, 6, 7, 19, 25, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 7, 9, 10, 13, 14, 17 ir 18 straipsnių bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo 3, 4, 5, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31 ir 33 straipsnių nuostatas.Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo dalyką ir pagrindą, tinkamai nurodyti atsakovus, konkretizuoti reikalavimus, pagrįsti neturtinės žalos atlyginimą, pateikti trūkstamus įrodymus ir reikiamus skundo egzempliorius bei sumokėti 15 Eur žyminį mokestį.Teisme 2026 m. liepos 27 d. gautas pareiškėjo pareiškimas dėl bylą nagrinėjančio teisėjo S. J. ir Regionų administracinio teismo nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-15351-860/2026 nagrinėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad bylą nagrinėjantis teisėjas neturi pakankamos kompetencijos nagrinėti bylas, susijusias su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo taikymu, piktnaudžiauja einamomis pareigomis, vykdo pareiškėjo atžvilgiu patyčias ir diskriminaciją, taip pat galbūt dalyvauja socialiniuose, finansiniuose ir teisiniuose eksperimentuose, kurie, pareiškėjo teigimu, yra finansuojami užsienio fondų ar organizacijų ir kuriais siekiama vykdyti nepasiturinčių ir neįgalių Lietuvos Respublikos piliečių genocidą. Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja J. E. 2026 m. liepos 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo nušalinti teisėją S. J. ir visą Regionų administracinį teismą nuo administracinės bylos Nr. I2-15351-860/2026 nagrinėjimo. Nesutikdamas su Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojos J. E. 2026 m. liepos 28 d. nutartimi, pareiškėjas 2026 m. liepos 31 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojos J. E. 2026 m. liepos 28 d. nutartį ir įpareigoti Regionų administracinį teismą pakartotinai išnagrinėti nušalinimo klausimą, užtikrinant, kad jį spręstų kompetentinga ir nešališka teisėjų kolegija bei būtų laikomasi ABTĮ reikalavimų. Pareiškėjas taip pat prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kreiptis į Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų, pateikti papildomą išvadą dėl teismo pirmininko pavaduotojos J. E. veiksmų ir įvertinti ABTĮ 152 straipsnio taikymo teisėtumą. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindė abejonėmis dėl teisės į nešališką teismą užtikrinimo, galimo teisėjų interesų konflikto ir netinkamai taikomos nušalinimo procedūros. Pareiškėjo teigimu, Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja J. E. 2026 m. liepos 28 d. nutartimi nušalinimo klausimą išsprendė bylos šalims nedalyvaujant, neatsižvelgė į galimą interesų konfliktą ir neužtikrino objektyvaus bei nešališko reikšmingų aplinkybių vertinimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nebuvo tinkamai įvertinta susijusių teisminių procesų medžiaga ir jo pateikti argumentai dėl galimo teisėjų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, diskriminacijos bei procesinių teisių pažeidimo. Šios aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, gali reikšti ABTĮ nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmenų lygiateisiškumo, teisminės gynybos ir teisingo teismo proceso principų bei tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos srityje pažeidimus.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiama Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas nušalinti teisėją S. J. ir Regionų administracinį teismą nuo administracinės bylos Nr. I2-15351-860/2026 nagrinėjimo, pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Teismas pažymėjo, jog nutartis, kuria išsprendžiamas teisėjo ar teismo nušalinimo klausimas, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, o ABTĮ nenumato galimybės tokios nutarties apskųsti atskiruoju skundu. III.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 28 d. ir 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartis bei įpareigoti Regionų administracinį teismą iš naujo išnagrinėti nušalinimo klausimą, užtikrinant, kad jį spręstų kompetentinga ir nešališka teisėjų kolegija. Pareiškėjas taip pat prašo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją, įvertinti susijusių bylų medžiagą, kreiptis į kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų bei pateikti išvadą dėl ABTĮ 152 straipsnio taikymo teisėtumo. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia abejonėmis dėl Regionų administracinio teismo teisėjų ir teismo vadovybės nešališkumo, galimo interesų konflikto, netinkamo teisėjų nušalinimo klausimo nagrinėjimo, procesinių teisių pažeidimo ir netinkamo ABTĮ nuostatų taikymo. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino jo argumentų, prašymų ir susijusių teismo procesų medžiagą, pažeidė teisėjų specializacijos bei bylų paskirstymo tvarką ir neužtikrino pareiškėjo teisės į nešališką teismą bei veiksmingą teisminę gynybą. Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 28 d. nutarties, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, konstatavęs, kad Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl bylą nagrinėjusio teisėjo ir teismo nušalinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir nėra skundžiama atskiruoju skundu. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirąjį skundą grindžia abejonėmis dėl Regionų administracinio teismo teisėjų ir teismo vadovybės nešališkumo, galimo interesų konflikto, netinkamo teisėjų nušalinimo klausimo nagrinėjimo, procesinių teisių pažeidimo ir netinkamo ABTĮ nuostatų taikymo.Prieš vertindama skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnis nustato, kad apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas (šiuo atveju – atskirasis skundas) nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde išreiškė pageidavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kurių žodinis bylos nagrinėjimas būtų būtinas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad siekiant tinkamai ir teisingai išnagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tai, byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.Pareiškėjas taip pat prašo sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Galimybė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme perduoti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai yra siejama su bylų sudėtingumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo atskirojo skundo turinį, nagrinėjamo klausimo pobūdį, sprendžia, kad byloje nėra sprendžiami jokie sudėtingi teisiniai klausimai, sudarantys pagrindą atskirąjį skundą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo netenkinamas.Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Vis dėlto teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti įgyvendinama tik laikantis įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Taigi tam, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu, turi egzistuoti bent viena iš ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Nesant nė vienos iš ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimta nutartis negali būti atskirojo skundo objektas, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į skundą, kuriuo bus skundžiamas bylos procesą užbaigiantis teismo procesinis sprendimas. Bylos dalyviai tokiame skunde turi teisę nurodyti argumentus, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. šališkas teismas (teisėjas). ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutaus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas, t. y. jei bylą išnagrinėja neteisėtos sudėties teismas, sprendimas ar nutartis panaikinama (ABTĮ 151 str.).Nagrinėjamu atveju Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja J. E. 2026 m. liepos 28 d. priėmė nutartį, vadovaudamasi ABTĮ 44 ir 45 straipsniais, reglamentuojančiais teisėjo ir kitų asmenų nušalinimo pagrindus bei pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką. ABTĮ 44 ir 45 straipsniuose nenustatyta, kad nutartis, kuria išsprendžiamas klausimas dėl teisėjui (visam teismui) pareikšto nušalinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Be to, tokia nutartis pati savaime neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, nes, nepriklausomai nuo joje išspręsto nušalinimo klausimo, byla gali būti toliau nagrinėjama įstatymo nustatyta tvarka. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, kurioje pripažįstama, kad nutartys, kuriomis išsprendžiami teisėjo ar teisėjų kolegijos nušalinimo klausimai, nesant atitinkamo įstatyme nustatyto pagrindo, nėra savarankiškai skundžiamos atskiruoju skundu ir neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-926-492/2016, 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-118-438/2017, 2018 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-703-1062/2018, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-525/2020 ir kt.).Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nesutinka su Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartimi išspręstu nušalinimo klausimu ir kartu kelia kitus, jo manymu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, padarytus procesinio pobūdžio pažeidimus. Tačiau šie argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimybės skųsti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartį atskiruoju skundu. Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartis neatitinka nė vienos iš ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šios nutarties panaikinimo. Nustačiusi, kad 2026 m. liepos 28 d. nutartis pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį negali būti atskirojo skundo objektu, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 28 d. nutarties negali būti priimtas nagrinėti teisme, nes ši nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir nėra skundžiama atskiruoju skundu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartis paliekama nepakeista.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.Teisėjai Beata MartišienėErnestas SpruogisVirginija Volskienė