Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. AS-3029-442/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-05033-2026-5Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovams Valstybinei garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Koordinacinei tarybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Regionų administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos Respublikos Seimui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2026 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2026-000127 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktorių, faktinių pareiškėjo gaunamų pajamų (kurios yra žemiau oficialios skurdo rizikos ribos) bei vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. KT62-N13/2025; 3) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinės žalos dėl prarasto pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis bei sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar Europos Žmogaus Teisių Teismą, Jungtinių tautų žmonių su negalia teisių komitetą dėl konkrečių išaiškinimų ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1,3,4,5,8,11,15–20 punktai, 10 dalis bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnis, 25 straipsnis, 34 straipsnis, 35 straipsnis, 36 straipsnio 4 dalis, 44 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas bei 83 straipsnis, taip kaip naudojama Tarnybos ir kitų atsakovų šioje byloje, tam, kad esant akivaizdžiam interesų konfliktui, tyčia nesuteikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bylose prieš valstybės institucijas, kurios įvardinamos atsakovais, neatima iš pareiškėjo teisės į nešališką teismo procesą, teisę nebūti persekiojamam už kritiką, nebūti diskriminuojamam dėl tautybės, pilietinių pažiūrų, lyties, turtinės padėties ir neįgalumo. Tai yra atsakovų galimai koordinuoti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 5, 6, 7, 19, 25, 28, 29, 30, 31 straipsnių nuostatas, ar atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 7, 9, 10, 13, 14, 17, 18 straipsnių nuostatas, ar atitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo 3, 4, 5, 9, 12, 13, 15,16, 21, 22, 23, 29, 31, 33 straipsnių nuostatas.Pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ 24, 25 straipsniuose nustatytų skundui keliamų reikalavimų, todėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2026 m. rugsėjo 1 d. skundo trūkumams pašalinti.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 36 straipsnio 4 dalimi, nustatė, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenų matyti, jog pareiškėjas dažniau kaip vieną kartą per mėnesį kreipiasi į teismą (nuo 2026 m. birželio mėn. pareiškėjas kreipėsi į teismą daugiau nei 4 kartus), t. y. piktnaudžiauja teisminės gynybos teise. Todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė apmokestinti ir pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ir pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo patenkinti iš dalies, t. y. pareiškėjas atleidžiamas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir yra įpareigojamas sumokėti 15 Eur žyminį mokestį ir tai patvirtinantį įrodymą pateikti teismui.Pareiškėjas, siekdamas pašalinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, 2026 m. rugpjūčio 31 d. pateikė patikslintą skundą.II.Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo PRS1 skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.Teismas nustatė, kad pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais pateikė patikslintą skundą, tačiau nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.III.Pareiškėjas PRS1 atskirajame skunde prašo: 1) atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir perduoti išplėstinei teisėjų kolegijai, bylos nagrinėjimui panaudoti tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagas; 2) atsižvelgus į tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų kiekį sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją; 3) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų ar Regionų administracinio teismo nutartis (esant interesų konfliktui) pagrįsta ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio, 25 straipsnio, 36 straipsnio 4 punkto nuostatomis nėra naudojama, kaip tyčinė priemonė pinigauti ir žlugdyti bylas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 5, 6, 7, 19, 25, 28, 29, 30, 31 straipsnių nuostatas, ar atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 7, 9, 10, 13, 14, 17, 18 straipsnių nuostatoms, ar atitinka pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 7, 9, 10, 13, 14, 17, 18 straipsnių nuostatas, ar atitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo 3, 4, 5, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 33 straipsnių nuostatoms; 4) panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir įpareigoti teismą nesudarinėti dirbtinų kliūčių įgyvendinant pareiškėjo procesines teises bei bylos nagrinėjimui; 5) pateikti kompetentingą išvadą ar teisėja R. M. atsisakydama priimti pareiškėjo patikslintą skundą esant interesų konflikto situacijai, galimai įtakojama teismo vadovybės ar nacionalinės teismų administracijos tikslingai ir tyčia nepažeidė pareiškėjo teisės į nešališką teismo procesą, o esant akivaizdiems nusikalstamos veiklos požymiams teismui kreiptis į prokuratūra dėl neteisėtos veiklos tyrimo.Atskirajame skunde pareiškėjas abejoja nutartį priėmusio Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjo ir kitų teisėjų nešališkumu, nurodo galimą interesų konfliktą, netinkamą ABTĮ nuostatų taikymą ir galimą savo procesinių teisių pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgia į jo prašymus sujungti tarpusavyje susijusias bylas arba panaudoti jų medžiagą, pernelyg formaliai vertina jo procesinius dokumentus ir neužtikrina veiksmingos teisminės gynybos.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, pagrįstumas ir teisėtumas.Dėl procesinių prašymųABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikė jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėti apeliacinėje instancijoje yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.Pareiškėjas taip pat prašo šiai bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Galimybė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme perduoti bylą nagrinėti išplėstinėms teisėjų kolegijoms yra siejama su bylų sudėtingumu, ką pirmiausia nulemia teisiniai bylos aspektai. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo atskirojo skundo turinį, nagrinėjamo klausimo pobūdį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiami tokio sudėtingumo teisiniai klausimai, kurie sudarytų pagrindą atskirąjį skundą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo netenkinamas.Pareiškėjas, be kita ko, prašo kreiptis į kompetentingas Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos institucijas, kad jos įvertintų teisėjų nešališkumą, galimą diskriminaciją, persekiojimą už kritiką ir kitus pareiškėjo atskirajame skunde nurodomus pažeidimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien pareiškėjo abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar bendro pobūdžio teiginiai apie galimus jo teisių pažeidimus, nepagrįsti objektyviais duomenimis, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių pažeidimų buvimą ar kreiptis į prašomas institucijas dėl jų tyrimo. Atsižvelgiant į tai, ir šis pareiškėjo prašymas netenkinamas. Taip pat ir pareiškėjo prašymas pateikti išvadą ar teisėja R. M. atsisakydama priimti pareiškėjo patikslintą skundą tikslingai ir tyčia nepažeidė pareiškėjo teisės į nešališką teismo procesą, netenkinamas, kadangi bendro pobūdžio teiginiai apie galimus jo teisių pažeidimus, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis.Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo bei teisėtumoTeisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Į administracinį teismą ginti savo pažeistų teisių asmenys kreipiasi su skundu (ABTĮ 23 str. 2 d.).ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti šiame straipsnyje įtvirtintus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (skundo pagrindą), ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1058-502/2025 ir kt.).ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; ir kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir suformulavo du materialiuosius reikalavimus: 1) panaikinti Tarnybos 2026 m. liepos 8 d. Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktorių, faktinių pareiškėjo gaunamų pajamų (kurios yra žemiau oficialios skurdo rizikos ribos) bei vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. KT62-N13/2025; 2) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinės žalos dėl prarasto pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis bei sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės elgesio.Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2026 m. rugsėjo 1 d. skundo trūkumams pašalinti: patikslinti skundo dalyką ir pagrindą bei proceso šalis; antrąjį reikalavimą tikslinti taip, kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, nustatytas ABTĮ 88 straipsnyje; tiksliai ir aiškiai įvardinti neteisėtus atsakovo (ar atsakovų) veiksmus, iš kurių kildinama prašoma priteisti neturtinė žala; sumokėti 15 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.Pareiškėjas 2026 m. rugpjūčio 31 d. padavė teismui patikslintą skundą, kuriame suformulavo iš esmės analogiškus reikalavimus, kaip ir pradiniame skunde.Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde suformulavo pakankamai aiškų pirmąjį skundo reikalavimą, panaikinti Tarnybos 2026 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2026-000127 ir įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinio galima suprasti, remiantis kokiomis aplinkybėmis yra kvestionuojamas Tarnybos Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje nustatyti aptariamos skundo dalies trūkumai nelaikytini esminiais ir užkertančiais kelią teismui priimti tokį skundą (jo dalį). Atsižvelgiant į tai teismas 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nepagrįstai nusprendė šią skundo dalį dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo laikyti nepaduota. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pagrįstai iš dalies atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigojo jį sumokėti pusę mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 15 Eur. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas itin formaliai vertino šios pareiškėjo skundo dalies atitikimą ABTĮ reikalavimams ir nepagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti, susijusiems su prašymu panaikinti Tarnybos 2026 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2026-000127 ir įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinį, pažymi, kad pareiškėjas aiškiai neįvardijo neteisėtų veiksmų, neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, su kuriais sieja 5 000 Eur neturtinės žalos atsiradimą, taip pat nenurodė, kokių konkrečių neigiamų pasekmių, galinčių būti vertinamų kaip neturtinė žala, jis patyrė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, susijusių su reikalavimu priteisti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo aspektu administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką, jo pagrindą ir kitas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė šią skundo dalį laikyti nepaduota ir grąžinti ją pareiškėjui.Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, susijusių su skundo dalimi dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinės žalos. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjui pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, todėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Laimutis AlechnavičiusDainius RaižysSkirgailė Žalimienė