Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-2838-629/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04693-2026-5Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir atsakovas) 2026 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. K-26-151 dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ klientų aptarnavimo grupės paramos koordinatoriaus 2025 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. K-25-28 „Dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo“ pakeitimo (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui 2025 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. K-25-28 „Dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) iš savivaldybės biudžeto skirtą 300 Eur/mėn. dydžio iš būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją už laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 23 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo PRS1 skundą.Teismas nustatė, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo ginčas kilo iš nuomos teisinių santykių (būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio). Ginčas inicijuojamas siekiant, kad atsakovas išmokėtų pareiškėjui 2025 m. vasario 4 d. Įsakymu iš savivaldybės biudžeto skirtą 300 Eur/mėn. dydžio iš būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją už laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 23 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.Atsižvelgęs į Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus, teismas nusprendė, jog šiuo atveju pagrindinis skundo reikalavimas yra susijęs su nuomos mokesčio kompensacijos vertinimu. Atsakovas minėtuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, todėl ginčas šiuo atveju kyla ne viešojo administravimo, bet civilinių teisinių santykių srityje ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.III.Pareiškėjas PRS1 atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį ir įpareigoti Regionų administracinį teismą priimti pareiškėjo skundą nagrinėti pagal teismingumą administraciniam teismui.Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog tarp jo ir atsakovo nėra sudaryta jokia nuomos sutartis (pareiškėjas būstą nuomojasi iš privataus trečiojo asmens) ir jokie civiliniai santykiai jo ir atsakovo nesieja. Pareiškėjas į teismą kreipėsi su skundu dėl įstatyme nustatytos paramos (būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos), kurią savivaldybės institucija skiria veikdama viešojo administravimo srityje, ginčas kyla dėl viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto, todėl turi būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka.Būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau – ir Paramos įstatymas). Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimas yra viena iš paramos būstui išsinuomoti formų (Paramos įstatymo 6 str.). Pagal Paramos įstatymo 4 straipsnį už paramą būstui išsinuomoti yra atsakingos, be kita ko, savivaldybių institucijos, kurios priima administracinius sprendimus dėl, be kita ko, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsniu, administracinių sprendimų priėmimas neabejotinai yra viešojo administravimo sritis.Skundžiamas Sprendimas atitinka visus administracinio sprendimo požymius (Sprendimas yra teisės aktų reglamentuotu būdu ir forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui – pareiškėjui), atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atitinka viešojo administravimo subjekto požymius, o atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiksmai priimant skundžiamą Sprendimą pareiškėjo atžvilgiu laikytini viešuoju administravimu, todėl pareiškėjo skundas turi būti nagrinėjamas administracinio teismo ABTĮ nustatyta tvarka.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas ne administraciniame teisme, o bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokia teismo išvada ir laikosi pozicijos, kad ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.).ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d., ABTĮ 22str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde prašo panaikinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2026 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. K-26-151 dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Klientų aptarnavimo grupės paramos koordinatoriaus 2025 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. K-25-28 „Dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo“ pakeitimo, kuriuo pakeista SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Klientų aptarnavimo grupės paramos koordinatoriaus 2025 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. K-25-28 „Dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo“ priedo 1 eilutė, t. y. pareiškėjui nuo 2025 m. rugpjūčio 23 d. nuo 521 Eur iki 221 Eur sumažinta skiriama būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija (Eur per mėnesį). Taigi pareiškėjas į teismą kreipėsi nesutikdamas su atsakovo nustatytu būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžiu, o ne dėl pačios būsto nuomos. Be kita ko, kaip nurodė pareiškėjas, tarp jo ir atsakovo nėra sudaryta jokia nuomos sutartis (pareiškėjas būstą nuomojasi iš privataus trečiojo asmens) ir jokie civiliniai santykiai jo ir atsakovo nesieja.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydį ir asmens ar šeimos skiriamą lėšų dalį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio daliai apmokėti. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 procentų būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalį, kurią apmoka asmuo ar šeima savo lėšomis, ir negali viršyti 1 VRP dydžio vienam asmeniui ir 1 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n – šeimos narių skaičius) dydžio šeimai.Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo pobūdį ir pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčas kilo iš civilinių nuomos teisinių santykių. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija ne būsto nuomos sutarties sąlygas, jos vykdymą ar kitus iš nuomos teisinių santykių kylančius klausimus, o atsakovo priimtą sprendimą, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis, buvo sumažintas pareiškėjui skiriamos būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis. Taigi ginčo esmę sudaro atsakovo sprendimo dėl valstybės teikiamos paramos būstui išsinuomoti dydžio teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, o ne iš būsto nuomos sutarties kylančių civilinių teisių ir pareigų įgyvendinimas. Be to, kaip nurodė pareiškėjas, būsto nuomos sutartis yra sudaryta tarp jo ir privataus trečiojo asmens, o atsakovas nėra šios sutarties šalis. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad Specialioji teisėjų kolegija 2022 m. birželio 16 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-32/2022 yra išaiškinusi, jog sprendžiant ginčus dėl asmens teisės į socialinį būstą tinkamo įgyvendinimo dominuoja administraciniai, o ne civiliniai teisiniai santykiai, nors tokie ginčai ir yra susiję su būsto nuoma. Nors minėtoje nutartyje buvo sprendžiamas ginčo dėl teisės į socialinį būstą teismingumo klausimas, joje pateikti išaiškinimai yra reikšmingi ir nagrinėjamu atveju, kadangi vien aplinkybė, jog ginčas yra susijęs su būsto nuoma, savaime nelemia jo priskyrimo civilinių teisinių santykių sričiai. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių ir priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą tenkinti.Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Arūnas Dirvonas Rasa Ragulskytė-Markovienė Milda Vainienė