Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-1229-821/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02958-2026-7Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Ivetos Pelienės (pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) tikėtina neteisėtai tvarkė pareiškėjo duomenis ir (ar) sudarė sąlygas juos perduoti tretiesiems asmenims; 2) pripažinti, kad buvo galbūt vykdomas neteisėtas pareiškėjo duomenų rinkimas ir naudojimas; 3) įpareigoti atsakovą pateikti informaciją apie pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą; 4) priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas paaiškino, kad viešame teismo posėdyje baudžiamojoje byloje, nagrinėtoje Lietuvos apeliaciniame teisme, liudytojas davė parodymus, iš kurių matyti, kad jis turėjo informacijos, galbūt susijusiomis su saugumo institucijomis. Iš asmens nurodytų paaiškinimų galima pagrįstai manyti, kad galėjo egzistuoti informacijos mainai tarp valstybės institucijų ir privatus asmens, privačiam asmeniui galbūt buvo iš anksto žinoma apie procesinius veiksmus. Pareiškėjas vertino, kad galėjo būti tvarkomi jo, kaip žurnalisto, asmens duomenys, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir pažeidžiant jo teises į privatų gyvenimą, informacijos laisvę. Dėl šių veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė reputacijos pablogėjimu, profesinės veiklos apribojimu, psichologiniu spaudimu, neapibrėžtumu dėl jo atžvilgiu vykdomų procesų. Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2026 m. gegužės 7 d. nustatytiems skundo trūkumams pašalinti.Vadovaudamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktais, teismas nurodė, kokie pareiškėjo ir atsakovo duomenys turi būti nurodyti skunde. Teismas pažymėjo, kad bylose dėl žalos atlyginimo atsakovu nurodytina Lietuvos valstybė, atstovaujama institucijos, kurios veiksmais (neveikimu) pareiškėjui galbūt buvo padaryta žala. Vadovaudamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas nurodė, kad pareiškėjo suformuluoti reikalavimai tikslintini. Teismas detalizavo, kad asmuo turi teisę prašyti teismą panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, prašyti priteisti atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, padarytą valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais, neveikimu ar viešojo administravimo srityje. Buvo pažymėta, kad skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 23 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 17 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–93 str.).Teismas atkreipė dėmesį, kad skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. panaikinti skundžiamą aktą (jo dalį), įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius jo kompetencijai priskirtus veiksmus, priteisti atlyginti žalą (turtinę, neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų ir pan. Nustatęs, kad pareiškėjas skunde reiškia reikalavimus pripažinti VSD veiksmų, asmens duomenų rinkimo neteisėtumą, teismas nurodė, kad reikalavimai, kuriais prašoma pripažinti tam tikras aplinkybes negali būti savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjui siūlė formuluoti skundo reikalavimus atsižvelgiant į paminėtas ABTĮ straipsnio nuostatas. Teismas išaiškino, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 6–8 punktus skunde turi būti nurodyta: konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai; pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas). Pažymėjęs, kad pagal ABTĮ 24 straipsnį skundo dalykas privalo būti aiškiai suformuluotas nurodant siekiamą materialųjį teisinį rezultatą, o skundo turinys turi atskleisti faktinį pagrindą, kuriuo remiantis reiškiamas konkretus reikalavimas, teismas vertino, kad pareiškėjo skundo pagrindas (nurodytos aplinkybės dėl liudytojo parodymų, galbūt neteisėtai tvarkomų pareiškėjo duomenų ir teisių pažeidimo) nėra aiškus ir konkretus, o skunde nenurodoma, iš kokių galbūt neteisėtų VSD viešojo administravimo srityje atliktų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas kildina neturtinę žalą. Atsižvelgęs į tai, teismas pasiūlė patikslinti skundo pagrindą, nurodant, iš kokių konkrečių galbūt neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas kildina neturtinę žalą, jų įvykdymo (priėmimo) datą, nurodyti priežastinį ryšį tarp galbūt neteisėtų veiksmų ir kilusios neturtinės žalos, pateikti neturtinę žalą pagrindžiančius įrodymus. Dėl pareiškėjo reiškiamo reikalavimo įpareigoti VSD pateikti duomenis, ar buvo renkami, saugomi ar kitaip tvarkomi duomenys apie pareiškėją, tokių veiksmų teisinį pagrindą, ar šie duomenys buvo perduoti tretiesiems asmenims, jei taip – kokiu pagrindu ir kokia apimtimi, teismas nurodė, kad jis gali spręsti klausimą tik dėl konkrečių, su bylos nagrinėjimu sietinų, įrodymų išreikalavimu ir tik tuo atveju, jei suinteresuota šalis pateikia įrodymus, kad buvo aktyvi juos rinkdama, t. y. kreipėsi su prašymu į atitinkamas institucijas dėl konkrečių įrodymų pateikimo ir buvo atsisakyta juos pateikti arba vilkinamas šio klausimo sprendimas. Teismo įsitikinimu, jis negali būti pareiškėjo advokatu ir už jį suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, t. y. teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į jį asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą.Buvo atkreiptas dėmesys, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai; administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, tačiau nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Teismas nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pabrėžė, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas nurodė, kad pareiškėjas administraciniam teismui gali pateikti skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri kildinama iš viešojo administravimo subjekto galbūt neteisėtų veiksmų (neveikimo), atliktų viešojo administravimo srityje. Teismas taip pat pasiūlė pareiškėjui išreikšti valią dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ keliamų reikalavimų, todėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi jam buvo nustatytas terminas iki 2026 m. gegužės 7 d. skundo trūkumams pašalinti. Nustatęs, kad teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas nepašalino nutartyje nurodytų skundo trūkumų, teismas sprendė, kad dėl nurodytų aplinkybių tolimesnis teismo procesas negalimas ir skundą laikė nepaduotu. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus.III.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo skundą bei nagrinėti jį iš esmės.Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta, paremta pertekliniu formalizmu ir pažeidžia pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepašalino nustatytų skundo trūkumų yra nepagrįsta, kadangi ši išvada nemotyvuota, teismas apsiribojo formaliu teiginiu ir nenurodė, kokie konkretūs trūkumai liko nepašalinti, nevertino, kodėl šie trūkumai yra esminiai, nepaaiškino, kodėl dėl jų negalimas bylos nagrinėjimas.Pareiškėjas teigia, kad jos skundas atitinka ABTĮ reikalavimus – jame nurodytas atsakovas (VSD), ginčo esmė (galbūt neteisėtas duomenų tvarkymas ir informacijos neteikimas), konkretūs reikalavimai (pripažinti pažeidimus, įpareigoti pateikti informaciją, priteisti žalą). Tai reiškia, kad skundas leido identifikuoti ginčo dalyką, ribas ir turėjo būti priimtas nagrinėti. Skundo priėmimo stadijoje nevertinamas reikalavimų pagrįstumas. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas atsisakė nagrinėti bylą ne dėl esminių trūkumų, o dėl perteklinių formalių reikalavimų, taip pažeisdamas teisę kreiptis į teismą. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.Asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka administracinių ginčų srityje yra nustatyta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama, laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009 ir kt.).ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015, kt.).Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui iki 2026 m. gegužės 7 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. skunde nurodyti pareiškėjo duomenis ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, buveinę, kontaktinius duomenis, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovu nurodyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą institucijos, kurios veiksmais (neveikimu) galbūt buvo padaryta žala. Teismas taip pat nurodė suformuluoti skundo reikalavimus, kad jie atitiktų teismo galimų priimti teismo sprendimų rūšis ir administracinio teismo kompetenciją, patikslinti skundo pagrindą, kartu nurodant, iš kokių konkrečių galbūt neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas kildina neturtinę žalą, jų įvykdymo (priėmimo) datą, nurodyti priežastinį ryšį tarp galbūt neteisėtų veiksmų ir kilusios neturtinės žalos, pateikti neturtinę žalą pagrindžiančius įrodymus. Įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundas neatitiko pagrindinių skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų, t. y. iš pareiškėjo paduoto skundo nėra aiškus skundo dalykas (t. y. reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas). Tikrinamoje nutartyje nurodytos pagrįstos teismo išvados, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015), todėl nebuvo teisinio pagrindo priimti pareiškėjo reikalavimus, kuriais jis prašė pripažinti tam tikrų veiksmų neteisėtumą. Pažymėtina, kad teismo nustatyti skundo trūkumai buvo esminiai, neabejotinai sudarę kliūtis pareiškėjo skundą priimti nagrinėti ir pradėti administracinę teiseną.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, matyti, jog teismas aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų jis neatitinka, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami, taip pat išaiškino, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu. Konstatuotina, kad aptariama nutartis yra aiški, sudariusi realias galimybes pareiškėjui tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad jo skundas atitiko ABTĮ reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, veikė išimtinai formaliai.Papildomai pažymėtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-822/2024; kt.). Tačiau pareiškėjas, prašydamas įpareigoti VSD pateikti duomenis, nenurodė, kad jis kreipėsi į šią instituciją su atitinkamu prašymu, o VSD atsisakė jį nagrinėti ar vilkino prašymo nagrinėjimą, t. y. pareiškėjas nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad yra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje.Teisėjų kolegija akcentuoja, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti užtikrinti efektyvų bylos nagrinėjimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos.Teisė suformuluoti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ir dalyką nustatyta pareiškėjui. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepateikė teismui skundo, kuriame būtų aiškiai nurodytos ginčo šalys, patikslintas skundo reikalavimas ir pagrindas. Esant šiomis aplinkybėmis, t. y. pareiškėjui nepašalinus nustatytų esminių skundo trūkumų, egzistavo pagrindas teismui, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundžiama 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.Akcentuotina, kad ir pirmosios instancijos teismo nutartis, ir ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo kreiptis teisminės savo galbūt pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos, pateikiant teismui ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas Iveta Pelienė