Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-469-629/2026Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00551-2024-4Procesinio sprendimo kategorija 8.4 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gricius logistics“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gricius logistics“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl nutarimo panaikinimo. Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gricius logistics“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI, atsakovas) 2024 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 33394, kuriuo buvo paskirta 200 Eur bauda (toliau – ir Nutarimas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kirgizijos ir Uzbekistano piliečiai Bendrovėje buvo įdarbinti laikantis teisės aktų. Bendrovė, įdarbindama užsieniečius, rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nuostatomis, kurios leidžia užsieniečiams dirbti Lietuvoje, jeigu jie turi leidimus laikinai gyventi arba jeigu atitinka sąlygas, leidžiančias dirbti be leidimo. Kvotos užsieniečių įdarbinimui paslaugų sektoriuje nebuvo išnaudotos, o Bendrovė atliko visas būtinas procedūras, konsultuodamasi tiek su VDI, tiek su Migracijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos teisės aktų nuostatos.Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes faktinės aplinkybės buvo įvertintos neobjektyviai. Nėra pagrindo tvirtinti, jog trečiųjų šalių piliečių darbdavių keitimas buvo atliktas neteisėtai, nes darbdavių keitimo procedūra nebuvo pradėta – užsieniečiai jau buvo nutraukę darbo santykius su ankstesniais darbdaviais. Pareiškėjas kreipėsi dėl naujų leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo, konsultuodamasis tiek su atsakovu, tiek su Migracijos departamentu. Darbdavių keitimas nebuvo įmanomas, nes užsieniečiai nebeturėjo ankstesnių darbdavių, kuriuos galėtų keisti. Kadangi pažeidimas buvo atsitiktinis ir nesisteminis, žodinė pastaba būtų buvusi tinkama ir proporcinga nuobauda, nes pažeidimas būtų iškart pašalintas, o vidiniai procesai peržiūrėti.Pareiškėjo nuomone, pritaikyta sankcija prieštarauja teisingumo principui, nes Bendrovės tikslas nebuvo nelegaliai įdarbinti užsieniečius ar apeiti teisės aktų reikalavimus. Ji laikėsi teisės aktų, mokėjo mokesčius ir pateikė visus reikiamus dokumentus. Pažeidimas nebuvo sisteminis, bet atsitiktinis, iš dalies nulemtas klaidinančių valstybės institucijų konsultacijų. Sankcija buvo neproporcinga, nes už pažeidimą skirta ne tik finansinė bauda, bet ir ribojimai, turintys neigiamą poveikį įmonės veiklai bei darbuotojams, įskaitant trečiųjų šalių piliečius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pažeidimas turėtų būti pripažintas mažareikšmiu, administracinė byla nutraukta, o pritaikyta sankcija panaikinta kaip nepagrįsta ir neatitinkanti proporcingumo principo.Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad UTPĮ 62 straipsnio 4 dalis nustato aiškias sąlygas, pagal kurias užsieniečiai gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo juos įdarbinti, ir tik atlikdami konkrečiai darbo funkcijai skirtą darbą. Iki 2021 m. pradžios, jei užsienietis dirbo pas kitą darbdavį be atitinkamo leidimo, tai buvo laikoma nelegaliu darbu, tačiau nuo 2021 m. birželio įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kurie tokią situaciją traktuoja kaip užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, o ne nelegalų darbą.Darbdavys neturi teisės leisti užsieniečiui pradėti dirbti, kol nėra gautas leidimas laikinai gyventi konkrečiam darbui tarpininkaujant naujam darbdaviui. UTPĮ 44 straipsnis nustato, kad užsienietis gali keisti darbdavį ar darbo funkciją, tačiau tam būtinas Migracijos departamento patvirtinimas. Pareiškėjas šiuo atveju klaidingai traktavo situaciją kaip naujų leidimų išdavimą, o ne darbdavio keitimą, tačiau šios procedūros skiriasi, todėl Inspekcija veikė teisėtai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie klaidinančias konsultacijas, kurios buvo gautos iš VDI ar Migracijos departamento. Kadangi nėra įrodymų, šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti.Be to, pareiškėjo teiginys, kad pažeidimas yra mažareikšmis ir nesukėlė jokios žalos, neatitinka teismų praktikos – panašiose situacijose tokie pažeidimai nėra laikomi mažareikšmiais. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, buvo skirta minimali nuobauda. Be to, Inspekcija nėra kompetentinga spręsti dėl užsieniečių teisėto buvimo Lietuvoje, todėl negalėjo vertinti, kurie leidimai laikinai gyventi bus išduoti ar panaikinti, nes tai nepriklauso jos kompetencijai.Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Migracijos departamentas nurodė, kad trečiųjų šalių piliečiams leidimai laikinai gyventi buvo išduoti remiantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tas funkcijas, kurioms buvo įdarbintas. Šis reikalavimas netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 49 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau minėti užsieniečiai šių sąlygų neatitinka, nes nėra piliečiai iš tų šalių, kurios nurodytos minėtame straipsnyje. Jei užsienietis nori pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, jis privalo pateikti Migracijos departamentui atitinkamą prašymą. Nagrinėjamu atveju trečiųjų šalių piliečiai pakeitė darbdavį nesilaikydami teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas panaikino šių piliečių leidimus laikinai gyventi. Nors pareiškėjas teigė, kad užsieniečiai buvo įdarbinti teisėtai ir kad darbdavio keitimo procedūra nebuvo būtina, tačiau, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tai nepaneigia aplinkybės, kad Bendrovė pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarką. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad minėti užsieniečiai dirbo pagal UTPĮ 62 straipsnio nuostatas, nes šios nuostatos neturi atskirų įdarbinimo pagrindų.Migracijos departamentas neteikia žodinių konsultacijų dėl konkrečių asmenų duomenų, o pareiškėjas nenurodė su kuo konkrečiai konsultavosi. Prašymai dėl naujų leidimų laikinai gyventi minėtiems užsieniečiams, galiojant leidimams laikinai gyventi, galėjo būti pateikti Migracijos departamentui, tačiau šių prašymų ir tarpininkavimo raštų pateikimas, Migracijos departamentui dar nepriėmus sprendimų dėl leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu UAB „Gricius logistics“, nesuteikė pareiškėjui teisės įdarbinti minėtus užsieniečius nesilaikant teisės aktų reikalavimų.II.Regionų apygardos administracinis teismas 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Gricius logistics“ skundą atmetė.Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:VDI Klaipėdos teritorinis skyrius 2024 m. vasario 26 d. iš Migracijos departamento gavo informaciją Nr. APS-3-4469 apie UAB „Gricius logistics“ įdarbintus užsieniečius. Joje buvo nurodyta, kad nuo 2023 m. lapkričio 9 d. Bendrovėje dirba Uzbekistano Respublikos pilietis S. K., o nuo 2023 m. gruodžio 14 d. – Kirgizijos Respublikos pilietis A. I.. Abu darbuotojai yra įdarbinti turint leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, išduotus tarpininkaujant kitoms įmonėms. Taip pat buvo nurodyta, jog 2023 m. birželio 19 d. S. K. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, tarpininkaujant UAB „Hegelmann transporte“. Remiantis šiuo prašymu, Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 19 d. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą šį leidimą panaikinti. 2023 m. liepos 21 d. A. I. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, tarpininkaujant UAB „Valorvita“. Remiantis šiuo prašymu, Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą šį leidimą panaikinti.VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas 2024 m. vasario 27 d. pavedimu Nr. 283 įpareigojo atlikti UAB „Gricius logistics“ neplaninį patikrinimą.VDI Klaipėdos teritorinis skyrius 2024 m. kovo 20 d. surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 1125-0359, kuriame nurodyta, kad Bendrovėje įdarbintų užsieniečių, nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, iš viso yra du, t. y., Uzbekistano Respublikos pilietis S. K. bei Kirgizijos Respublikos pilietis A. I., kurie turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, išduotus tarpininkaujant kitiems darbdaviams.VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2024 m. balandžio 22 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 1125-APS-3-4469-2024, kuriame patvirtinta, kad Migracijos departamento pateikta informacija buvo teisinga.Atsižvelgdama į patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, Inspekcija 2024 m. balandžio 22 d. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1125-0078. Protokole konstatuota, kad UAB „Gricius logistics“, būdama darbdaviu, neužtikrino užsieniečių įdarbinimo tvarkos laikymosi. Patikrinimo metu nustatyta, kad Uzbekistano Respublikos pilietis S. K. ir Kirgizijos Respublikos pilietis A. I. turėjo galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau šie leidimai buvo išduoti tarpininkaujant kitiems darbdaviams, o ne UAB „Gricius logistics“. Bendrovė leido nurodytiems darbuotojams pradėti dirbti nesutvarkius dokumentų Migracijos departamente, kad leidimai laikinai gyventi būtų išduoti tarpininkaujant UAB „Gricius logistics“. Tokiu būdu buvo pažeistas UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies reikalavimas ir padarytas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas, nustatytas UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte.Remdamasi patikrinimo akte ir protokole nurodytomis aplinkybėmis, VDI 2024 m. gegužės 9 d. priėmė Nutarimą, kuriuo konstatavo, kad UAB „Gricius logistics“ pažeidė UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą užsieniečių įdarbinimo tvarką, leisdama darbuotojams – trečiųjų šalių piliečiams – dirbti įmonėje turint teisėto buvimo dokumentus (leidimus laikinai gyventi), išduotus tarpininkaujant kitiems darbdaviams. Už šį pažeidimą pareiškėjui buvo skirta 200 Eur bauda.Teismas nurodė, kad užsieniečio įdarbinimas pas konkretų darbdavį yra atitinkantis minėtų teisės aktų reikalavimus, kai – užsieniečiui yra išduotas Migracijos departamento leidimas laikinai gyventi; šis leidimas turi būti išduotas arba pakeistas konkrečios įmonės (darbdavio) tarpininkavimo pagrindu (atžvilgiu); užsienietis turi būti įdarbintas šioje konkrečioje įmonėje. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas buvo pagrįstai konstatuotas, o pareiškėjui pagrįstai skirta bauda. Aplinkybę, jog Uzbekistano Respublikos pilietis S. K. ir Kirgizijos Respublikos pilietis A. I. buvo įdarbinti UAB „Gricius logistics“, patvirtino byloje surinkti įrodymai. Remiantis darbdavio pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, darbo užmokesčio apmokėjimo duomenimis, darbo sutartimis bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad S. K. faktiškai dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Gricius logistics“ nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. kovo 18 d., nors turėjo teisėto buvimo dokumentą, išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui – UAB „Hegelmann transporte“. A. I. faktiškai dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Gricius logistics“ nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. vasario 21 d., nors turėjo teisėto buvimo dokumentą, išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui – UAB „Valorvita“. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, neturėjo pagrindo nesutikti su atsakovo teiginiais, kad užsieniečiai buvo įdarbinti neturėdami leidimo dirbti pas konkretų darbdavį – t. y. UAB „Gricius logistics“, todėl konstatavo, kad pareiškėjas įdarbino trečiųjų šalių piliečius nesilaikydamas UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Nutarimu paskirtos baudos dydžio, teismas pažymėjo, kad pagal UĮ 57 straipsnio 2 dalį Inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 200 Eur iki 400 Eur už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 400 Eur iki 800 Eur už kiekvieną padarytą pažeidimą. Šiuo atveju Inspekcija, skirdama pareiškėjui minimalią sankcijoje nustatytą baudą (200 Eur) atsižvelgė į tai, jog Bendrovė pripažino padariusi pažeidimą, gailėjosi, padėjo jį išaiškinti, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios nebuvo jau įvertintos atsakovo skiriant baudą ir kurios galėtų sudaryti pagrindą nukrypti nuo UĮ nustatytų baudos dydžių, skiriant mažesnę nei sankcijoje nustatyta minimali bauda. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių vertinti pareiškėjui paskirtą baudą kaip neproporcingą ar sudarančių pagrindą ją mažinti. Teismas pripažino, kad atsakovas tinkamai įvertino visas su baudos dydžiu susijusias reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nustatė skiriamą baudos dydį.Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jam buvo suteikta klaidinga konsultacija, teismas pažymėjo, jog remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 32 straipsnio 2 dalimi, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos, jeigu ūkio subjektas vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga). Kadangi pareiškėjas tokio pobūdžio įrodymų teismui nepateikė, todėl, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo taikyti VAĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurios taikytinos tik rašytinės konsultacijos atveju. Be to, pareiškėjas savo teiginių dėl klaidingos konsultacijos nepagrindė jokiais įrodymais. Atsižvelgęs į tai, teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo argumentas dėl atsakomybę šalinančios aplinkybės – klaidingos konsultacijos.III.Pareiškėjas UAB „Gricius logistics“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė, įdarbindama trečiųjų šalių piliečius, vadovavosi UTPĮ 62 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsnio 4 dalimi ir 58 straipsnio 11 punktu, t. y. užsieniečiai buvo įdarbinti Bendrovėje kaip naujai atvykę užsieniečiai – darbuotojai, teikiant prašymus Migracijos departamentui dėl naujų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Darbdavių keitimo procedūra Migracijos departamente net nebuvo atliekama, todėl nėra pagrindo laikyti, kad tokia procedūra buvo atlikta neteisėtai.Kadangi kvotos pagal UTPĮ 571 straipsnį „Paslaugų sektoriuje“ užsieniečių įdarbinimo metu nebuvo išnaudotos, užsieniečių profesija buvo ir šiuo metu yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, pagal UTPĮ 11 straipsnio 4 dalį užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narių piliečiai, bet turi vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, Bendrovė, suderinusi poziciją ir tolimesnius veiksmus su institucijų atstovais (konsultacijos vyko su VDI ir Migracijos departamento atstovais telefonu), užpildė ir pateikė Migracijos departamentui tarpininkavimo raštus dėl naujų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, o ne dėl darbdavio keitimo. Bendrovė sudarė darbo sutartis su užsieniečiais, nepažeisdama UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje ir 58 straipsnio 11 punkte nurodytų taisyklių, todėl nėra pagrindo laikyti, kad buvo padarytas UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimas.Teismas nevertino aplinkybės, kad užsieniečių įdarbinimo Bendrovėje metu, jie nebuvo susiję darbo santykiais su jokiais kitais darbdaviais, todėl objektyviai negalėjo būti atliekama darbdavių keitimo procedūra. Taigi jokie neteisėti veiksmai, kuomet trečiųjų šalių piliečiai, turėdami darbo santykius su viena įmone, faktiškai pereina dirbti į kitą bendrovę be Migracijos departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį, nebuvo atlikti. Užsieniečiai patys kreipėsi į Bendrovę, norėdami įsidarbinti. Bendrovė pateikė tarpininkavimo raštus Migracijos departamentui dėl naujų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.Migracijos departamento parengtame ir viešai skelbiamame pristatyme darbdaviams pažymėta, kad darbdavio keitimas negalimas, jeigu užsienietis iki prašymo leisti pakeisti darbdavį priėmimo nutraukė santykius su ankstesniu darbdaviu – šiuo atveju turi būti teikiamas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Kadangi užsieniečiai sakė Bendrovei, kad darbo santykiai su pirmaisiais darbdaviais jau buvo nutraukti, Bendrovė neturėjo teisinio pagrindo atlikti darbdavių keitimo procedūros, todėl pasitarusi su VDI ir Migracijos departamento specialistais telefonu ir gavusi konsultacijas, iš esmės atitinkančias viešai paskelbtą informaciją (https://migracija.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/5/MuTvKHffaIo.pdf), pateikė tarpininkavimo raštus dėl naujų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, o užsieniečiai iš naujo sumokėjo rinkliavas už naujų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą.Teismas sprendime nurodė, kad Bendrovė nepateikė įrodymų, jog konsultavosi su VDI ir Migracijos departamento specialistais. Tačiau konsultacijos vyko žodžiu, telefonu. Bendrovė, pasitikėdama valstybinių institucijų, kurios pagal savo atliekamą funkciją ne tik kontroliuoja, bet ir konsultuoja, profesionalumu nedaro kiekvieno telefoninio skambučio garso įrašų, nes sąžiningai tikisi, kad teikiamos konsultacijos neprieštaraus teisės aktų reikalavimams, o veikimas pagal konsultacijas nebus laikomas pažeidimu.Teismas, sprendime pasisakydamas dėl nuobaudos proporcingumo, klaidingai vertino Nutarimu paskirtą sankciją tik kaip baudą. Šiuo konkrečiu atveju sankcija už pažeidimą pasireiškia ne tik bauda. Esminė sankcija, kuri yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui, pasireiškia verslo ribojimais, t. y. draudimu metus laiko įdarbinti naujus užsieniečius bei pratęsti turimus leidimus jau dirbantiems užsieniečiams. Trečiųjų šalių piliečiai sudaro didžiąją dalį Bendrovės personalo, todėl būtent ši sankcijos dalis, pasireiškianti Bendrovei nustatytais ribojimais, galinti sužlugdyti jos veiklą, lemti didelės darbuotojų dalies atleidimą iš darbo, yra esminė. Nagrinėjamu atveju žodinė pastaba būtų pasiekusi visus nurodytus nuobaudos tikslus – pažeidimas būtų nedelsiant pašalintas, Bendrovėje peržiūrėti vidiniai procesai ir atsakingi asmenys papildomai instruktuoti, kad tokio pobūdžio klaidos nebepasikartotų. Bendrovės tikslas nebuvo nelegaliai įdarbinti užsieniečius, apgauti ar paslėpti jų įdarbinimo aplinkybes ar nemokėti mokesčių valstybei. Priešingai, visi mokesčiai buvo sumokėti, dėl naujų leidimų išdavimo užsieniečiams kreiptasi į Migracijos departamentą, apie jų įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Šiuo atveju pritaikius UĮ 57 straipsnio 3 dalyje nustatytą sankciją, būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi sankcija apima ne tik baudą, bet ir su jos skyrimu susijusius ribojimus, sukelsiančius neigiamus padarinius ne tik visai įmonei, o taip pat ir didelei daliai jos darbuotojų, įskaitant užsieniečius, kuriems dėl Bendrovei skirtos nuobaudos nebūtų pratęsiami leidimai dirbti.Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad patikrinimo metu buvo surinkti duomenys, jog Kirgizijos Respublikos pilietis A. I. buvo įdarbintas nuo 2023 m. gruodžio 14 d., o Uzbekistano Respublikos pilietis S. K. – nuo 2023 m. lapkričio 29 d., turėdami leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus tarpininkaujant kitoms įmonėms. Teisės aktuose nenustatyta galimybė darbdaviui leisti užsieniečiui pradėti dirbti anksčiau nei jo turimas teisėto buvimo dokumentas bus išduotas tarpininkaujant minėtam darbdaviui, o ne kitam darbdaviui. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Migracijos departamentui buvo pateiktas iki darbo santykių pradžios ir Migracijos departamentas nepateikė pareiškėjui jokių pastabų, kad darbuotojas negali pradėti dirbti, nepanaikina jo kaltės, kad leido darbuotojui dirbti pažeidžiant UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą. Taip pat pareiškėjo nurodomos teisės aktų nuostatos, kurios reglamentuoja leidimų dirbti išdavimo tvarką, sąlygas ir išlygas šiam dokumentui įsigyti, yra visiškai nesusijusios su nagrinėtinos bylos esme ir kilusiu pažeidimu.Atsakovas pažymi, jog institucija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdi, atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus patikrinimo metu, į teisingumo ir protingumo principų pusiausvyrą paskyrė minimalią nuobaudą pareiškėjui. Institucija visų darbdavių atžvilgiu, už analogiškus pažeidimus, taiko analogišką teisinę poveikio priemonę.Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Migracijos departamentas nurodo, kad UTPĮ 62 straipsnis reglamentuoja užsieniečių įdarbinimą. Šis straipsnis nenustato atskirų užsieniečių įdarbinimo pagrindų, minėtos straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai. UTPĮ 62 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šio UTPĮ 58 straipsnio 6–10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Minėta Įstatymo nuostata nesudaro pagrindo netaikyti UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatų, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Minėtiems užsieniečiams buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, nes UAB „Valorvita“ ir UAB „Hegelmann transporte“ įsipareigojo juos įdarbinti. Minėtiems užsieniečiams nebuvo išduoti leidimai laikinai gyventi, nes pareiškėjas įsipareigojo juos įdarbinti, todėl pareiškėjas galėjo įdarbinti minėtus užsieniečius, jeigu minėti užsieniečiai būtų pakeitę darbdavį į pareiškėją pagal UTPĮ 44 straipsnio 6 dalies reikalavimus arba, jei minėtiems užsieniečiams būtų išduoti leidimai laikinai gyventi darbo UAB „Gricius logistics“ pagrindu. Migracijos departamentas pažymi, jog UTPĮ 11 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, bet turi vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą leidimo gyventi šalyje kortelę arba leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Minėta Įstatymo nuostata reglamentuoja užsieniečių, kurie turi leidimą laikinai gyventi ar nuolat gyventi išduotą Europos Sąjungos valstybėje narėje (ne Lietuvoje) buvimą Lietuvoje, bet ne gyvenimą ar darbą.Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad minėtų užsieniečių darbdavio keitimo procedūra nebuvo atliekama tik patvirtina, kad minėti užsieniečiai pakeitė darbdavį nesilaikydami UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Aplinkybė, kad užsieniečiai negalėjo pakeisti darbdavio pagal UPTĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes neturėjo darbdavio, kurį keistu nauju darbdaviu, neturi įtakos konstatuoti aplinkybę, kad minėti užsieniečiai pakeitė darbdavį nesilaikydami UTPĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostatų. Migracijos departamentas neteikia žodinių konsultacijų telefonu susijusių su konkretaus asmens duomenimis. Migracijos departamentas telefonu teikia konsultacijas bendro pobūdžio klausimais. Prašymai dėl naujų leidimų laikinai gyventi išdavimo minėtiems užsieniečiams, jų leidimams laikinai gyventi galiojant, galėjo būti pateikti Migracijos departamentui, tačiau šių prašymų ir tarpininkavimo raštų pateikimas, Migracijos departamentui nepriėmus sprendimų minėtiems užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi darbo UAB „Gricius logistics“ pagrindu, nesuteikė pareiškėjui teisės įdarbinti minėtus užsieniečius nesilaikant UPTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.Šiuo atveju pareiškėjui buvo skirta tik bauda, o sprendimus dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi, pakeisti leidimus laikinai gyventi, panaikinti leidimus laikinai gyventi dėl to, kad užsieniečio darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, priima ir tokių sprendimų priėmimo proporcingumą vertina Migracijos departamentasTeisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Nagrinėjamos bylos dalykas – VDI Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija (200 Eur) už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pažeidimą, teisėtumas ir pagrįstumas.Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti VDI Nutarimą.Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas selektyviai įvertino faktinių aplinkybių visumą, išimtinai atsižvelgė tik į VDI pateiktus atsiliepimo į skundą argumentus, nevertindamas realiai susiklosčiusių teisinių santykių tarp procesinių ginčo šalių, nevertino Nutarimu jam sukeliamų neproporcingų pasekmių kilimo.Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis darbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Šios teisės normos sudėtis yra formali, nes atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, jog buvo pažeista užsieniečių įdarbinimo tvarka, nustatyta UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos pažeidimas sukėlė materialias pasekmes. Todėl su tuo susiję argumentai, kad padarytas pažeidimas nesukėlė žalos, atmestini.Be to, ši teisės norma yra ir blanketinė, nes jos sudėtis yra detalizuojama UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi šioje teisės normoje imperatyviai nustatyta, jog tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, užsienietis gali dirbti tik pas darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Be to, jis įsidarbinti / būti įdarbintas tokiomis sąlygomis gali tik kai jam jau yra išduotas leidimas laikinai gyventi / nacionalinė viza.Išimtis iš šios taisyklės nustatyta UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje, kuri numato, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Pagal šią išimtį užsienietis gali pakeisti darbdavį, tačiau tai gali padaryti tik esant šioms sąlygoms: i) jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją; ii) Migracijos departamentas turi priimti sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, šių įstatymo nuostatų privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, šios normos yra imperatyvaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-307-662/2023).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu (žr. Nutarties 13 p.), įvertinusi ginčo šalių argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, neturi pagrindo su jomis nesutikti. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai konstatuotas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas ir pareiškėjui taikyta bauda. Ginčo dėl to, kad užsieniečiai buvo įdarbinti Bendrovėje (nors jiems leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti įdarbinimui ir darbui pas kitus darbdavius) ir neturint Migracijos departamento leidimo, nėra. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis ne tik nustato darbuotojo (užsieniečio) pareigą prieš pakeičiant darbdavį gauti Migracijos departamento leidimą, bet ir suponuoja darbdavio, planuojančio tokį užsienietį įdarbinti, pareigą įsitikinti, kad toks įdarbinimas nepažeis galiojančių teisės aktų reikalavimų, taigi, pareiškėjas, kaip darbo sutarties šalis, privalėjo pats prieš sudarant darbo sutartį su darbuotoju įsitikinti, jog nėra jokių teisinių kliūčių darbo sutarčiai sudaryti, kad jo veiksmai bus teisėti ir jog užsieniečio pateiktų dokumentų pagrindu su juo gali būti sudaryta darbo sutartis. Todėl nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė įdarbino trečiųjų šalių piliečius, nesilaikydama Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad užsieniečių įdarbinimo Bendrovėje metu jie nebuvo susiję darbo santykiais su jokiais kitais darbdaviais, todėl objektyviai negalėjo būti atliekama darbdavių keitimo procedūra ir jokie neteisėti veiksmai, kai trečiųjų šalių piliečiai, turėdami darbo santykius su viena įmone, faktiškai pereina dirbti į kitą bendrovę be Migracijos departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį, nebuvo atlikti, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, jog leidimai laikinai gyventi užsieniečiams buvo išduoti darbui pas konkretų darbdavį – S. K. faktiškai dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Gricius logistics“ nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. kovo 18 d., nors turėjo teisėto buvimo dokumentą, išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui – UAB „Hegelmann transporte“, o A. I. faktiškai dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Gricius logistics“ nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. vasario 21 d., nors turėjo teisėto buvimo dokumentą, išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui – UAB „Valorvita“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024; kt.). Be to, aplinkybė, kad užsieniečio darbo santykiai su įmone, tarpininkavusia išduodant užsieniui leidimą laikinai gyventi, buvo nutraukti, savaime nesuteikė pareiškėjui teisės įdarbinti užsieniečius, nes kol užsienietis negavo leidimo laikinai gyventi tarpininkaujant konkrečiam darbdaviui, jis negali būti įdarbintas pas konkretų darbdavį. Atsižvelgiant į tai, nurodyti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Kritiškai vertintinas pareiškėjo argumentas, kad užsieniečių įdarbinimui turėjo būti taikomi kitokie reikalavimai, nes jų specialybės yra įtrauktos į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – ir Sąrašas). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal UTPĮ 58 straipsnio 11 punktą užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Sąrašą ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio UTPĮ 571 straipsnį. Byloje nustatyta, kad užsieniečių specialybė yra įtraukta į Sąrašą, todėl jiems netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti (išduodamas Užimtumo tarnybos), tačiau ne leidimas laikinai gyventi (išduodamas Migracijos departamento) darbo pas pareiškėją pagrindu. Vadovaujantis UTPĮ 62 straipsnio 11 dalimi, šio įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio įstatymo 58 straipsnio 7–13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Tačiau nagrinėjamu atveju užsieniečiai yra trečiųjų šalių (Kirgizijos ir Uzbekistano) piliečiai, nepatenkantys į UTPĮ 62 straipsnio 11 dalies bei 11 straipsnio 2–5 dalyse nustatytas išimtis, todėl, negavę Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje sąlygų pakeitimo ir (ar) naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo Bendrovės kvietimu, neturėjo teisės dirbti pas pareiškėją.Vertindama pareiškėjo argumentus dėl Nutarimu paskirtos baudos proporcingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį VDI, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą <...>. Pagal minėto įstatymo 60 straipsnio 2 dalį šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas <...>.Pažymėtina, kad VDI, Nutarime, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja pripažino padariusi pažeidimą, gailėjosi, padėjo jį išaiškinti, o sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principų pusiausvyra, paskyrė pareiškėjai minimalią sankcijoje nustatytą baudą (200 Eur).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, pripažindamas, kad atsakovas tinkamai įvertino visas su baudos dydžiu susijusias reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nustatė skiriamą baudos dydį.Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pažeidimas nustatytas itin formaliu pagrindu, kadangi trečiųjų šalių piliečiai teisėtai buvo Lietuvoje jų įdarbinimo laikotarpiu, todėl jis neturėtų būti laikytinas šiurkščiu trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu.VAĮ 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, pakartotinai rašytinis nurodymas negali būti pateiktas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai, nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose.Nesant nustatyto teisinio reguliavimo, kuriame būtų įvardinta, kad tam tikri Užimtumo įstatymo reguliavimo srities pažeidimai gali būti laikomi mažareikšmiais, ar kuriame būtų nustatyti tokių pažeidimų kriterijai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti padarytą veiką mažareikšmiškumo aspektu.Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, ir pagrįstai skyrė pareiškėjui 200 Eur dydžio baudą. Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, tokio dydžio baudos skyrimas atitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gricius logistics“ apeliacinį skundą atmesti.Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Arūnas Dirvonas Milda Vainienė Virginija Volskienė