Kauno apygardos teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-369-928/2026Teisminio proceso Nr. 4-69-3-18887-2026-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.13 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 13 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Odeta Gruodienė,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovės advokato padėjėjos Karolinos Rainytės – Andriukaitienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti TRA1 skundą dėl 2026 m. sausio 13 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), praleidus įstatyme numatytą apskundimo terminą.Teismasn u s t a t ė :Institucija ne teismo tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal TRA1 2025 m. gruodžio 11 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė 2026 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino TRA1 kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 200 Eur dydžio baudą.Kauno apylinkės teisme 2026 m. rugpjūčio 12 d. buvo gauti Institucijos persiųsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 prašymas dėl termino atnaujinimo skundui paduoti ir skundas dėl 2026 m. sausio 13 d. Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti TRA1 skundą ir jis grąžintas padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad Institucijos 2026 m. sausio 13 d. nutarimas, tą pačią dieną, tai yra 2026 m. sausio 13 d., buvo išsiųstas egzistuojančiu ir faktiškai naudojamu TRA1 elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini). Teismas akcentavo, kad TRA1 terminą praleido beveik šešis mėnesius ir nepagrindė, kas jam sutrukdė skundą pateikti laiku, bei padarė išvadą, kad TRA1 nurodytas sulaikymas nepateisina vėlesnio ilgalaikio asmens neveikimo, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nesutikus su priimta teismo nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovė advokato padėjėja Karolina Rainytė – Andriukaitienė pateikė atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, atnaujinti TRA1 terminą skundui paduoti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Be to, jeigu būtų laikoma, kad praleistas atskirojo skundo padavimo terminas, šį terminą atnaujinti, nes pareiškėjas pagrįstai vadovavosi skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytu dvidešimties kalendorinių dienų apskundimo terminu.Skunde nurodo, kad Institucija nepateikė jokių duomenų, jog 2025 m. gruodžio 11 d. protokolas ar 2026 m. sausio 13 d. nutarimas faktiškai pasiekė TRA1, kadangi nėra elektroninio laiško atidarymo, dokumento atsisiuntimo, perskaitymo, atsakymo, gavimo patvirtinimo, ar kito objektyvaus susipažinimo įrodymo. Bylos medžiagoje fiksuotas tik siuntimas adresu (duomenys neskelbtini).Anot skundo autorės, Institucijai prieinami duomenys turėjo sudaryti pagrindą patikrinti faktinę asmens padėtį, jog administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir bylos nagrinėjimo metu TRA1 buvo suimtas Jungtinėje Karalystėje pagal Kauno apygardos teismo išduotą arešto orderį. TRA1 neturėjo laisvos ir nuolatinės prieigos prie asmeninio elektroninio pašto, interneto, elektroninių autentifikavimo priemonių ar Lietuvoje esančių dokumentų, todėl teismo išvada, kad laiškas išsiųstas „egzistuojančiu ir faktiškai naudojamu“ adresu, nepatvirtina fakto ar tuo konkrečiu laikotarpiu ir konkrečiomis laisvės suvaržymo sąlygomis dokumentą faktiškai gavo pats TRA1.Pažymi, jog tai, kad elektroninio pašto adresas buvo naudojamas iki sulaikymo arba buvo nurodytas registruose, nepatvirtina galimybės juo naudotis beveik metus trunkančio suėmimo užsienio valstybėje metu. Pirmosios instancijos teismas iš abstraktaus adreso egzistavimo padarė faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą apie dokumentų gavimą, taip iš esmės perkeldamas institucijai tenkančią tinkamo informavimo pareigą asmeniui, kuris tuo metu buvo izoliuotas ir apie procesą nežinojo.Skundžiamos nutarties 8-10 punktuose teismas 2026 m. kovo 5 d. nepagrįstai traktavo kaip sulaikymo ir pareiškėjui trukdžiusių aplinkybių pabaigą, kadangi TRA1 nebuvo paleistas į laisvę – jis buvo konvojuotas iš Londono į Lietuvos Respubliką, sulaikytas Vilniaus tarptautiniame oro uoste ir toliau atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), kur ją atlieka iki šiol. Akcentuoja, kad ši aplinkybė buvo aiškiai nurodyta kartu su prašymu pateikto skundo 12 ir 20 punktuose, o prašymo 20 punkte pažymėta, kad laisvės suvaržymas tęsiasi iki šiol.Teigia, kad teismas nevertino, kokias realias galimybes nuteistasis turėjo Lietuvos laisvės atėmimo vietoje: ar galėjo prisijungti prie asmeninio elektroninio pašto, gauti seniau siųstus priedus, naudotis EDS ar kitomis sistemomis, laisvai susisiekti su institucija, gauti visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir operatyviai pasirengti procesinį dokumentą.Akcentuoja, kad skundžiamos nutarties teiginys apie „beveik šešių mėnesių“ delsimo laikotarpį yra ir aritmetiškai netikslus: nuo 2026 m. kovo 6 d. iki skundo pateikimo paštu 2026 m. liepos 29 d. praėjo mažiau nei penki mėnesiai. Vis dėlto šiuo laikotarpiu TRA1 buvo laisvės atėmimo vietoje ir nežinojo apie Institucijos nutarimą. Procesinė teisė apskųsti nutarimą gali būti realiai įgyvendinta tik tada, kai asmuo žino bent apie tokio nutarimo egzistavimą ir turi galimybę susipažinti su jo turiniu. Negalima reikalauti, jog asmuo apskųstų jam nežinomą sprendimą, nurodytų jo datą, numerį, priėmusią instituciją, ginčytų konkrečius motyvus ir suformuluotų procesinį reikalavimą.Nurodo, kad apie TRA1 atžvilgiu priimtą Institucijos 2026 m. sausio 13 d. nutarimą jis sužinojo tik 2026 m. birželio 25 d., gavęs Institucijos raštą ir pradėjęs aiškintis su jo mokestinėmis prievolėmis bei administracine atsakomybe susijusias aplinkybes. Iki šio momento nei administracinio nusižengimo protokolas, nei priimtas nutarimas TRA1 faktiškai nebuvo įteikti, todėl jis objektyviai nežinojo apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną ir neturėjo galimybės nutarimo apskųsti. Gavęs informaciją, TRA1, atsižvelgiant į jo buvimą laisvės atėmimo vietoje, dokumentų gavimo bei susisiekimo apribojimus, nedelsdamas ėmėsi visų jam prieinamų veiksmų nutarimo aplinkybėms išsiaiškinti, reikalingiems dokumentams gauti ir procesiniam skundui parengti. Jau 2026 m. liepos 24 d. buvo parengtas prašymas atnaujinti praleistą terminą, 2026 m. liepos 27 d. – skundas dėl Institucijos nutarimo, o 2026 m. liepos 29 d. abu dokumentai registruotąja pašto siunta pateikti Institucijai. Atsižvelgiant į tai, kad visus šiuos veiksmus pareiškėjas atliko būdamas laisvės atėmimo vietoje ir neturėdamas galimybės laisvai naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis, tokia veiksmų seka laikytina operatyvia ir visiškai paneigia sąmoningo delsimo, nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis vertinimą.2026 m. gegužės 6 d. Klaipėdos apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-159-635/2026, sprendžiant analogišką termino atnaujinimo klausimą, teismas nepalankiai vertino būtent reikšmingą delsimą jau po įrodyto sužinojimo apie nutarimą. TRA1 situacija iš esmės priešinga: iki sužinojimo jis objektyviai nežinojo apie procesą, o sužinojęs skundą pateikė nedelsdamas. Taigi, net ir pagal griežtą operatyvumo vertinimo standartą jo elgesys laikytinas rūpestingu.Teismas privalėjo įvertinti ne atskirus faktus, bet jų visumą: TRA1 sulaikymą dar 2025 m. kovo 13 d.; jo buvimą Jungtinės Karalystės laisvės atėmimo įstaigoje protokolo ir nutarimo siuntimo metu; faktinės prieigos prie elektroninio pašto nebuvimą; perdavimą Lietuvos Respublikai ne paleidžiant, o tęsiant laisvės atėmimo bausmę; nežinojimą apie administracinę teiseną; faktinio sužinojimo momentą ir veiksmų operatyvumą po sužinojimo. Tuo tarpu, skundžiamoje nutartyje įvertinti tik du formalūs duomenys – elektroninio laiško išsiuntimo įrašas ir perdavimo Lietuvai data. Nei vienas jų savaime nepatvirtina, kad TRA1 gavo nutarimą arba nuo 2026 m. kovo 6 d. turėjo realią galimybę jį apskųsti. Teismas nepasisakė dėl priešingą išvadą pagrindžiančių 12, 20 ir 22-25 punktų bei prie skundo pridėtų dokumentų.TRA1 elgesį apibūdina ir tai, kad 2026 m. birželio 25 d. gavęs kitą konkretų Institucijos pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) formos, jis jau 2026 m. birželio 29 d. paaiškino Institucijai, jog atlieka bausmę ir neturi prieigos prie EDS bei elektroninių autentifikavimo priemonių, o 2026 m. liepos 9 d. popierinę ataskaitą pateikė Institucijai. Šie įrodymai patvirtina ne pasyvumą, o nuoseklų reagavimą tada, kai informacija jį faktiškai pasiekia.Teismo išvada, kad TRA1 nepateikė duomenų apie objektyvias kliūtis po 2026 m. kovo 5 d., prieštarauja bylos medžiagai. Skunde tiesiogiai nurodyta, kad jis ir po perdavimo Lietuvai liko laisvės atėmimo vietoje, o jo ribotas priėjimas prie elektroninių priemonių buvo pagrįstas susirašinėjimu su Institucija ir dokumentų pateikimu popierine forma. Tokio įrodymo ignoravimas negali būti pakeistas bendromis frazėmis apie procesinį rūpestingumą.Mano, kad termino atnaujinimas nesukeltų jokios neproporcingos žalos proceso stabilumui: paskirta 200 Eur bauda, skundas pateiktas iš karto sužinojus apie nutarimą, o skunde keliami esminiai kaltės ir objektyvaus negalėjimo vykdyti pareigą klausimai. Pažymi, kad atsisakymas atnaujinti terminą visiškai užkerta galimybę bent vienam teismui patikrinti Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Skundo autorės vertinimu, skundžiama nutartis yra neproporcingai formali, pagrįsta neteisingai nustatytomis aplinkybėmis. Nustatytų pažeidimų negalima pašalinti kitaip, kaip panaikinant nutartį, atnaujinant terminą ir priimant TRA1 skundą nagrinėti.Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas aiškiai nurodė, kad nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pareiškėjas šį skundą teikia vadovaudamasis teismo pateiktu apskundimo tvarkos išaiškinimu.Jeigu būtų vertinama, kad pagal ANK 623 straipsnį taikytinas trumpesnis terminas, klaidingas ar dviprasmiškas paties teismo išaiškinimas negali sukelti neigiamų padarinių sąžiningai pagal jį veikusiam proceso dalyviui. 2026 m. gegužės 6 d. Klaipėdos apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-159- 635/2026 analogiškai pripažinta, kad kai apylinkės teismas nutartyje nurodo ilgesnį apskundimo terminą, asmens padėtis negali būti bloginama dėl pasitikėjimo teismo pateiktu išaiškinimu. Dėl šios priežasties subsidiariai prašoma atnaujinti ir atskirojo skundo padavimo terminą, jeigu teismas manytų, kad jis praleistas.Akcentuoja, jog reikšminga ir tai, kad net skundžiamą 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartį Kauno apylinkės teismas TRA1 išsiuntė ne į jo faktinę buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), bet elektroniniu paštu, nors iš pateikto prašymo, skundo ir juos pagrindžiančių dokumentų teismui neabejotinai buvo žinoma, kad TRA1 atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi įprastos bei nuolatinės galimybės naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Be to, pats TRA1 skundą ir prašymą atnaujinti terminą pateikė ne elektroniniu būdu, o iš laisvės atėmimo vietos registruotąja pašto siunta, todėl teismas turėjo objektyvų pagrindą suprasti, kad būtent pašto korespondencija, siunčiama į laisvės atėmimo įstaigą, yra realiai TRA1 prieinamas procesinių dokumentų gavimo būdas. Nepaisydamas šių aplinkybių ir pakartotinai pasirinkdamas vien elektroninį paštą, teismas faktiškai atkartojo tą pačią informavimo ydą, kuri sudaro šio ginčo esmę. Toks teismo elgesys papildomai patvirtina, kad formalus dokumento išsiuntimas elektroniniu adresu savaime neužtikrina nei faktinio jo gavimo, nei galimybės laiku pasinaudoti apskundimo teise, o dėl Institucijos pasirinkto, konkrečioje situacijoje neveiksmingo įteikimo būdo atsiradę neigiami procesiniai padariniai negali būti perkeliami TRA1.2026 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas Institucijos atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuriame Institucija prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartį nepakeistą ir TRA1 atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nesutinka su skundo argumentais, jog Institucija nepateikė jokių duomenų, kad 2026 m. sausio 13 d. nutarimas faktiškai pasiekė TRA1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino apelianto skundžiamo nutarimo siuntimo aplinkybes, patvirtindamas, kad nutarimas buvo siųstas egzistuojančiu ir faktiškai naudojamu elektroninio pašto adresu. Pabrėžia, jog aplinkybė, kad nutarimas buvo išsiųstas apelianto nurodytu elektroninio pašto adresu yra reikšminga vertinant nutarimo tinkamą įteikimą ir įteikimo momentą.Pažymi, kad apeliantui buvo siunčiami informaciniai pranešimai, primenantys pateikti deklaracijas ir informuojantys, kad už deklaracijų ar kitų dokumentų pavėluotą pateikimą, ar nepateikimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas taikoma administracinė atsakomybė. TRA1, žinodamas savo situaciją, galėjo paskirti kitą atsakingą asmenį bendrijoje tuo metu, kol jis negalės vykdyti vadovo pareigų, taip pat galėjo mokesčių administratoriui nurodyti kitus kontaktinius duomenis, kuriais mokesčių administratorius galėtų siųsti informaciją ir ji būtų prieinama bendrijos vadovui, taip pat galėjo stabdyti bendrijos veiklą, kol atliks bausmę.Akcentuoja, kad TRA1 nurodoma sulaikymo aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų reikšmingų aplinkybių, visų pirma nuo skundo padavimo termino praleidimo trukmės. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, TRA1 skundo padavimo terminą praleido beveik šešiais mėnesiais, o sulaikymo laikotarpis savaime nepaaiškina viso šio termino praleidimo. Pažymi, kad TRA1 sulaikymo laikotarpis baigėsi 2026 m. kovo 5 d., todėl nuo 2026 m. kovo 6 d. TRA1 jau galėjo imtis veiksmų savo procesinėms teisėms įgyvendinti, tačiau jis nepateikė jokių konkrečių duomenų ar objektyvių priežasčių, kurios paaiškintų, kas jam sutrukdė tai padaryti po sulaikymo pabaigos. Pažymi, kad nutarime minima deklaracija pateikta 2026 m. balandžio 1 d., o skundas Kauno apylinkės teismui pateiktas tik 2026 m. liepos 29 d. Institucijos vertinimu, teismas pagrįstai vertino ne tik pareiškėjo sulaikymo faktą, bet ir tai, kad skundžiamas nutarimas buvo išsiųstas įmonės naudojamu elektroninio pašto adresu, taip pat reikšminga beveik šešių mėnesių termino praleidimo trukmė ir tai, kad pasibaigus sulaikymui TRA1 nepateikė jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių tolesnį delsimą. Institucija mano, kad nėra pagrindo teigti, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių, objektyvių ir nuo apelianto valios nepriklausančių priežasčių.Procesinių terminų nustatymu siekiama užtikrinti teisinių santykių stabilumą, teisinį tikrumą ir proceso operatyvumą, todėl praleisto termino atnaujinimas negali būti grindžiamas vien subjektyviu asmens pageidavimu pasinaudoti teise apskųsti priimtą sprendimą. Asmuo, prašantis atnaujinti praleistą procesinį terminą, turi pagrįsti, kad terminą praleido dėl realių, objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios objektyviai sutrukdė laiku atlikti procesinį veiksmą, taip pat, kad šioms aplinkybėms išnykus savo procesinėmis teisėmis pasinaudojo per protingą laiką. Vertina, jog nagrinėjamu atveju šių kriterijų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, net ir vertinant sulaikymo aplinkybę kaip objektyviai galėjusią apsunkinti jo galimybę laiku pateikti skundą, ši aplinkybė nepaaiškina viso termino praleidimo. Pažymi, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Teismask o n s t a t u o j a :TRA1 atstovės advokato padėjėjos Karolinos Rainytės – Andriukaitienės atskirasis skundas tenkinamasAtskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis). ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, taip pat susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais ir joje padarytomis išvadomis, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas, 2026 m. rugpjūčio 13 d. priimdamas skundžiamą nutartį grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui, nes praleistas skundo padavimo terminas ir prašymą šį terminą atnaujinti, tinkamai neįvertino skunde pateiktų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.ANK 623 straipsnis reglamentuoja, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Vadovaujantis ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktu, apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas.Kauno apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atmetė TRA1 prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti konstatavęs, kad prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis ir svarbiomis, todėl nesudaro pagrindo šio termino atnaujinimui. Visgi, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, Kauno apygardos teismas sprendžia, kad tokia išvada padaryta apylinkės teismui neįvertinus visų teisinių ir faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą.Bylos duomenys patvirtina, jog skundžiamoje teismo nutartyje teismas pagrįstai nustatė, kad TRA1 Institucijos 2026 m. sausio 13 d. priimtas nutarimas buvo išsiųstas tą pačią dieną, t. y. 2026 m. sausio 13 d., TRA1 naudojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Esant tokiai situacijai, nutarimas, kaip tai reglamentuoja ANK 573 straipsnis, TRA1 2026 m. sausio 13 d. buvo išsiųstas vienu iš įstatyme numatytu ir leistinu būdu, kas atitinka tinkamą šio procesinio sprendimo įteikimą minėto ANK 573 straipsnio prasme. Vadovaujantis bendrosiomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, skundo padavimo termino skaičiavimo eiga (dienomis) pradedama skaičiuoti kitą darbo dieną po procesinio veiksmo atlikimo, t. y. 2026 m. sausio 14 d., o paskutinė termino diena, kada galėjo būti paduotas skundas dėl nutarimo, yra 2026 m. vasario 2 d. Tokiu būdu, teismas pagrįstai nustatė, kad skundą TRA1 pateikė 2026 m. liepos 29 d., t. y. praleidus ANK nustatytą dvidešimties kalendorinių dienų apskundimo terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad TRA1 nepateikė jokių svarbių termino praleidimo aplinkybių. Sutikti su šiais nutarties motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.Kaip matyti iš bylos medžiagos, TRA1 neneigia fakto, kad nutarimas jam buvo siųstas naudojamu elektroniniu pašto adresu, tačiau pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes dėl kurių buvo praleistas šis terminas. Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartis patvirtina, kad TRA1 2025 m. kovo 13 d. Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas pagal Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. arešto orderį. Jungtinėje Karalystėje jis išbuvo sulaikytas nuo 2025 m. kovo 13 d. iki 2026 m. kovo 5 d. Be to, 2026 m. kovo 5 d. TRA1 buvo konvojuotas iš Londono į Lietuvos Respubliką ir sulaikytas Vilniaus tarptautiniame oro uoste. Svarbu paminėti ir tai, kad TRA1 administracinio nusižengimo protokolas 2025 m. gruodžio 11 d. buvo suformuotas automatiniu būdu, be to, 2026 m. sausio 13 d. Institucijos nutarimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka t. y. TRA1 nedalyvaujant. Be kita ko, anot skundo autorės, TRA1 apie priimtą Institucijos 2026 m. sausio 13 d. nutarimą sužinojo tik 2026 m. birželio 25 d., gavęs Institucijos raštą ir pradėjęs aiškintis su jo mokestinėmis prievolėmis bei administracine atsakomybe susijusias aplinkybes. Kaip svarbią aplinkybę verta pažymėti ir tai, kad asmuo tuo metu toliau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), tačiau nelaukdamas ėmėsi visų prieinamų veiksmų pateikti skundą. 2026 m. liepos 24 d. jau buvo parengtas prašymas atnaujinti praleistą terminą, 2026 m. liepos 27 d. parengtas ir skundas dėl Institucijos nutarimo, o 2026 m. liepos 29 d. abu dokumentai registruotąja pašto siunta pateikti Institucijai. Nors atsiliepime Institucija teigia, kad TRA1, žinodamas savo situaciją, galėjo paskirti kitą atsakingą asmenį bendrijoje tuo metu, kol jis negalės vykdyti vadovo pareigų, tačiau vertinant minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad TRA1 būnant sulaikytam, galimybės tai padaryti buvo smarkiai suvaržytos. Atsižvelgus į tai, sutiktina su atskirojo skundo pozicija, jog pirmosios instancijos teismas turėjo detaliau įvertinti nurodytas termino skundui pateikti praleidimo priežastis, šias priežastis pagrindžiančius dokumentus, analizuoti konkrečią situaciją ir pateikti išvadas ar nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis ir pateisinančiomis termino praleidimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, asmens teisės į apeliaciją svarbą, TRA1 atstovės advokato padėjėjos Karolinos Rainytės – Andriukaitienės atskirasis skundas yra tenkinamas, terminas skundui dėl Institucijos 2026 m. sausio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) paduoti atnaujinamas ir skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti apylinkės teismui (ANK 626 straipsnio 1 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismasn u t a r i a :administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovės advokato padėjėjos Karolinos Rainytės – Andriukaitienės atskirąjį skundą tenkinti.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti TRA1 terminą skundui dėl 2026 m. sausio 13 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), paduoti.Administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams spręsti skundo priėmimo klausimą.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.Teisėja Odeta Gruodienė