Kauno apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-417-923/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50447-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7.Kauno apygardos teismasN U T A R T I S LIETUVos respublikos vardu2026 m. spalio 28 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei,nuteistojo NUT2 gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,nuteistojo NUT1 gynėjui advokatui Dariui Karabinui,civilinės ieškovės IES1 atstovei advokatei Idai Skiecevičei,neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės IES1 (toliau – ir civilinė ieškovė) atstovės advokatės Idos Skiecevičės (toliau – ir civilinės ieškovės ar apeliantės atstovė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 20 (dvidešimt) parų arešto;- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto;Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę ir NUT1 paskirta subendrinta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT1 paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktu, 92 straipsnio 1, 5 dalimi, NUT1 paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse. NUT1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti. NUT2 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.Civilinės ieškovės IES1 civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.Civilinės ieškovės IES1 civilinio ieškinio dalis dėl proceso išlaidų tenkintas iš dalies ir solidariai iš NUT1 ir NUT2 civilinės ieškovės naudai priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) proceso išlaidų.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:būdamas nepilnametis, veikdamas kartu su nepilnamečiu NUT2 , gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiu asmeniu G. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, pagal kurį atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2024 m. gruodžio 28 d., apie 04.05 val., tyčia pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y., gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, stovėjusį neužrakintą IES1 priklausantį 30200 eurų vertės automobilį ,,BMW 730D XDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su jame buvusiu užvedimo rakteliu bei automobilyje buvusia, NKA1 priklausančia pinigine, 20 eurų vertės, su joje buvusiais daiktais NKA1 vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), 30 eurų vertės, NKA1 vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 30 eurų vertės, NKA1 vardu išduota ,,Revolut“ banko kortele, 5 eurų vertės, NKA1 vardu išduota ,,Citadele“ banko kortele bei piniginėje buvusius 500 eurų;veikdamas kartu su nepilnamečiu NUT2 gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, pagal kurį atsako pagal baudžiamuosius įstatymus ir nepilnamečiu asmeniu G. B. gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, pagal kurį atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2024 m. gruodžio 28 d., apie 04.05 val., būdamas IES1 priklausančiame automobilyje ,,BMW 730D XDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , iš automobilio salone buvusios NKA1 priklausančios piniginės, tyčia paėmė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimas NKA1 vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialo išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB ,,Revolut Bank“ išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei neteisėtai jas laikė iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos. NUT2 pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas nepilnametis, veikdamas kartu su nepilnamečiu NUT1 , gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiu asmeniu G. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, pagal kurį atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2024 m. gruodžio 28 d., apie 04.05 val., tyčia pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y., gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, stovėjusį neužrakintą IES1 priklausantį 30200 eurų vertės automobilį ,,BMW 730D XDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su jame buvusiu užvedimo rakteliu bei automobilyje buvusia, NKA1 priklausančia pinigine, 20 eurų vertės, su joje buvusiais daiktais NKA1 vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), 30 eurų vertės, NKA1 vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 30 eurų vertės, NKA1 vardu išduota ,,Revolut“ banko kortele, 5 eurų vertės, NKA1 vardu išduota ,,Citadele“ banko kortele bei piniginėje buvusius 500 eurų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad NUT1 ir NUT2 veikos kvalifikuotos tinkamai, jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes parinko jiems individualizuotas bausmes. Teismas taip pat įvertinęs tai, kad automobilis BMW 730D XDrive šiuo metu jau yra parduotas ir į bylą nėra pateikti duomenys apie jo pardavimo kainą, civilinis ieškovas iš savo draudėjo gavo 17 290 Eur draudimo išmoką, konstatavo, kad civiliniam ieškovui IES1 patirta žala yra atlyginta, todėl civilinį ieškinį dėl 12 910 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetė bei sumažino prašomą priteisti atstovavimo išlaidų dydį iki 1000 eurų ir šią sumą priteisė iš nuteistųjų solidariai. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymaiCivilinės ieškovės IES1 atstovė advokatė Ida Skiecevičė apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir priimti naują sprendimą – civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi bei priteisti civilinės ieškovės naudai iš nuteistųjų solidariai pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, susijusias su advokato paslaugų suteikimu. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, spręsdamas civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, padarė tarpusavyje nesuderinamas ir viena kitai prieštaraujančias išvadas, o nuosprendį šioje dalyje grindė ne byloje esančiais įrodymais, bet prielaidomis. Nors nuosprendyje aiškiai konstatavo, kad dėl nuteistųjų tyčinių veiksmų civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, tačiau vėliau padarė nepagrįstą išvadą, jog civilinės ieškovės patirta žala yra visiškai atlyginta ir dėl šios priežasties civilinis ieškinys atmestas. Tokia išvada buvo padaryta neturint jokių objektyvių duomenų apie automobilio „BMW 730D XDRIVE” pardavimo kainą bei nenustačius, kokią konkrečią pinigų sumą civilinė ieškovė gavo (jeigu apskritai gavo) už parduotą automobilį. Apeliantės atstovė pažymi, jog ginčo dėl neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio bei paties žalos atsiradimo fakto iš esmės nėra. Teismas nuosprendyje nurodė, kad civilinė ieškovė iš draudiko gavo 17 290 Eur draudiminę išmoką už automobiliui padarytą žalą, o automobilis vėliau buvo parduotas, todėl už jį buvo gauti papildomi pinigai. Tačiau byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kokio dydžio buvo papildomai gauta suma už automobilio perleidimą (pardavimą), ar ši suma buvo pakankama likusiai civilinės ieškovės patirtos žalos daliai kompensuoti, taip pat ar kartu su išmokėta draudimo išmoka ji iš tiesų padengė visus dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų atsiradusius nuostolius. Nepaisant to, apylinkės teismas padarė kategorišką išvadą, kad civilinės ieškovės patirta žala yra visiškai atlyginta. Teismas, nenustatęs nei konkretaus už automobilį gautos sumos dydžio, nei jos įtakos galutiniam žalos dydžiui, išvadą dėl visiško žalos atlyginimo, padarė remdamasis vien prielaida, kuri negali būti pakankamu pagrindu atmesti civilinį ieškinį.Skunde nurodoma, jog civilinė ieškovė įvykdė jam tenkančią įrodinėjimo pareigą ir pateikė pakankamus bei leistinus įrodymus, pagrindžiančius tiek žalos padarymo faktą, tiek jos dydį. Civilinė ieškovė kartu su civiliniu ieškiniu pateikė 2025 m. sausio 28 d. atliktą Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turto vertinimo ataskaita), kurioje buvo įvertinta automobiliui padaryta žala, nustatyta reikalingo remonto apimtis bei apskaičiuoti remonto kaštai, būtini automobiliui sugrąžinti į iki nusikalstamos veikos buvusią būklę. Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad automobilio rinkos vertė iki jo apgadinimo siekė 32940 Eur, o atkuriamoji vertė (remonto kaštai) sudarė 30200 Eur. Be to, civilinė ieškovė pateikė duomenis apie iš draudiko gautą 17290 Eur draudimo išmoką ir, atsižvelgdama į šią aplinkybę, proporcingai sumažino reiškiamo civilinio ieškinio dydį iki 12910 Eur. Nei nuteistieji, nei valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras nepateikė jokių įrodymų apie faktinę automobilio pardavimo kainą, neprašė tokių duomenų išreikalauti iš civilinės ieškovės ir/ar AB „Regitra“ ir apskritai neįrodinėjo aplinkybės, kad civilinės ieškovės patirti nuostoliai buvo mažesni nei nurodyta civiliniame ieškinyje. Kita vertus, net ir pats teismas neįpareigojo civilinės ieškovės pateikti tokių duomenų ir/ar juos išreikalauti iš AB „Regitra“. Taigi, apylinkės teismas, remdamasis vien aplinkybe, kad automobilis buvo parduotas, nepagrįstai perkėlė civilinei ieškovei pareigą paneigti galimas prielaidas dėl tariamo visiško žalos atlyginimo. Civilinės ieškovės atstovės nuomone, nepagrįsta yra ir teismo išvada, kad Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta 14100 Eur automobilio likutinė vertė patvirtina visiško civilinės ieškovės patirtos žalos atlyginimo faktą. Pažymi, kad teismas nuosprendyje nenurodė, kokią reikšmę šiai aplinkybei suteikė vertindamas civilinės ieškovės patirtų nuostolių dydį, taip pat nepaaiškino, kaip Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta likutinė vertė paneigia civilinės ieškovės pateiktą žalos apskaičiavimą. Vien ta aplinkybė, kad Turto vertinimo ataskaitoje buvo nustatyta 14100 Eur automobilio likutinė vertė, savaime nepatvirtina, jog civilinės ieškovės patirta žala buvo visiškai kompensuota (atlyginta) ir/ar pardavimo atveju, tokio dydžio suma apskritai gauta. Ši nuosprendžio dalis ir padaryta išvada laikytina nepakankamai motyvuota ir nepagrįsta byloje esančių įrodymų visuma.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymaiApeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio ieškovo atstovės prašymą atnaujino įrodymų tyrimą byloje, prie bylos medžiagos pridėjo 2025 m. kovo 19 d. motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat 2025 m. kovo 20 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą bei mokėjimo nurodymą, patvirtinantį sumą, kuri buvo gauta civilinės ieškovės už parduotą automobilį BMW 730D XDrive.Teisėjų kolegija, siekdama patikrinti pateiktų duomenų teisingumą, kreipėsi į AB „Regitra“ su prašymu pateikti informaciją apie ginčo automobilio BMW 730D XDrive pirkimo-pardavimo sutartį. 2026 m. rugsėjo 21 d. Kauno apygardos teisme gautas AB „Regitra“ raštas bei su priedu – automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta 2025 m. kovo 20 d., kurioje nurodoma, kad IES1 automobilį pardavė L. S. už 6000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinės ieškovės atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti civiliniu ieškiniu prašomą sumą iš nuteistųjų, prokurorė bei nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosCivilinės ieškovės atstovės apeliacinis skundas atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš civilinės ieškovės atstovės apeliacinio skundo turinio, jame nėra ginčijamas nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas ar jų kaltė padarius šias nusikalstamas veikas, taip pat neginčijama ir nuteistiesiems skirta bausmė (jos rūšis ir dydis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti civilinį ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik šiuo klausimu.Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, NUT1 ir NUT2 nuteisti ir už tai, kad 2024 m. gruodžio 28 d., apie 04.05 val., tyčia pagrobė didelės vertės svetimą turtą – IES1 priklausantį 30200 eurų vertės automobilį ,,BMW 730D XDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Byloje nustatyta, kad pagrobę automobilį asmenys su juo sukėlė eismo įvykių, jį apgadino. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.Byloje IES1 pateikė civilinį ieškinį, kuriuo iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų prašė priteisti 12910 Eur dydžio turtinę žalą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo. Ieškinį grindė tuo, kad pagal pateiktą Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jų pagrobto ir apgadinto turto rinkos vertė – 32940 Eur, atkuriamoji vertė – 30200 Eur, o iš draudimo bendrovės civilinė ieškovė atgavo tik dalį sumos – 17290 Eur, todėl prašė iš kaltų asmenų priteisti likusią automobilio vertės dalį – 12910 Eur (2 t., b. l. 84-134). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė. Nuosprendyje konstatuota, jog ginčo transporto priemonė parduota ir civilinei ieškovei nepriklauso, tačiau civilinė ieškovė teismui nepateikė parduotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje matytųsi ir transporto priemonės pardavimo suma, kuri turėtų būti išskaičiuota iš nurodomos patirtos turtinės žalos. Teismo vertinimu, civilinis ieškovas negali gauti didesnės naudos pinigine išraiška, nei kad buvo nustatyta automobilio ,,BMW 730D XDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vertė, t. y. 30 200 Eur. Įvertinus tai, kad vertinimo ataskaitoje nurodyta automobilio likutinė vertė 14100 Eur, teismas sprendė, jog civilinės ieškovės patirta žala yra atlyginta. Atsižvelgiant į priimtą procesinį sprendimą dėl civilinio ieškinio ir nuosprendyje dėstomus argumentus, civilinės ieškovės atstovė apeliacinės instancijos teismui pateikė automobilio ,,BMW 730D XDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad civilinė ieškovė automobilį pardavė už 6000 Eur. Net ir įvertinus šiuos pateiktus duomenis teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimui civilinį ieškinį atmesti. Byloje esantys duomenys ir pati civilinė ieškovė nurodė, jog ji dėl automobilio patirtų sugadinimų kreipėsi į draudimo bendrovę „If P&C Insurance AS filialas“ (toliau – ir draudimo bendrovė). Į bylą nėra pateikta draudimo sutarčių, tačiau civilinė ieškovė nurodė, jog automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu, taigi draudimo bendrovę ir civilinę ieškovę siejo draudimo teisiniai santykiai. Oficialiai ir viešai skelbiamuose draudimo bendrovės Kasko sutarčių sąlygose nurodoma, jog bendrovė nedraudžia nuo tokių įvykių ir nemoka draudimo išmokos, kai automobilis ar jo dalys pavogti (išskyrus plėšimo atvejį) arba apgadinti palikus atidarytus langus, stoglangį, nudengtą stogą, neužrakintas duris, neįjungus ar neveikiant apsaugos nuo vagysčių priemonėms arba palikus automobilyje raktelius, signalizacijos nuotolinio valdymo pultą, imobilizatoriaus raktelius (47 punktas). Vis tik šiuo atveju draudimo bendrovė išmokėjo civilinei ieškovei 17290 Eur, kas rodo, jog byloje nagrinėjamą įvykį pripažino draudiminiu (2 t., b. l. 134). Kaip jau minėta, į bylą nebuvo pateikti draudimo dokumentai, tame tarpe ir draudimo bendrovės atlikti padarytos žalos ir išmokėtinos sumos apskaičiavimai. Viešai prieinamose draudimo bendrovės pateikiamose Kasko draudimo sąlygose numatomos žalos apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklės konkrečiais atvejais, t. y. nurodoma kaip žala apskaičiuojama automobilio vagystės, jo sunaikinimo ar apgadinimo atvejais. Automobilio apgadinimo atveju atlyginamos remonto išlaidos: 1) kai automobilis remontuojamas draudimo bendrovės partnerių autoservise – remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal jį atliekančios įmonės remonto darbų sąmatą; 2) kai automobilis remontuojamas draudėjo pasirinktame autoservise (kai draudimo liudijime yra nurodyta, kad remontas organizuojamas kliento pasirinkimu), remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal draudėjo serviso pateiktus ir su draudimo bendrove suderintus šių išlaidų apmokėjimo dokumentus, neviršijant apdrausto automobilio gamintojo atstovo Lietuvoje sudarytos tokių remonto darbų sąmatos. Automobilio vagystės atveju nuostolis dėl automobilio praradimo (vagystės) yra lygus automobilio draudimo sumai. Nuostolis dėl automobilio sunaikinimo yra lygus automobilio draudimo sumos ir liekanų vertės skirtumui. Automobilis laikomas sunaikintu, jeigu jo remontas negalimas dėl techninių priežasčių arba ekonominiu požiūriu netikslingas. Automobilio remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu įvykio sukeltiems sugadinimams pašalinti būtino remonto išlaidos yra lygios automobilio draudimo sumos ir liekanų vertės skirtumui arba jį viršija. Atsižvelgiant į civilinės ieškovės atstovės išsakytus argumentus, kad automobilis BMW 730D XDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo visas apgadintas, nebuvo sveiko kampo ir buvo neeksploatuojamas, bei įvertinus draudimo bendrovės draudimo išmokos mokėjimo paskirtyje nurodomą draudėjo reikalavimo registracijos numerį ir išvadą dėl likutinės vertės, sprendžiama, kad draudimo išmoka buvo apskaičiuota traktuojant automobilio sunaikinimo atvejį – iš automobilio vertės sumos atimant likutinę jo vertę.Civilinė ieškovė kartu su ieškiniu pateikė Turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, jog automobilio BMW 730D XDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 32940 Eur (vertė prieš apgadinimą), atkuriamoji vertė – 30200 Eur, likutinė vertė – 14100 Eur, o nuostolis – 18840 Eur (iš automobilio rinkos vertės atimta jo likutinė vertė) (2 t., b. l. 94). Šiuo atveju draudimo bendrovė, įvertinusi automobilio likutinę vertę, apskaičiavo ir išmokėjo civilinei ieškovei patirtą nuostolį – 17290 Eur. Kaip minėta, draudimo bendrovės dokumentų, kurių pagrindu apskaičiuota ir išmokėta žala – byloje nėra. Duomenų, kad civilinė ieškovė būtų ginčijusi nustatytą ir išmokėtą sumą taip pat nėra, kas rodo, kad su išmokos dydžiu sutiko. Vis tik teisėjų kolegija pritardama apylinkės teismo argumentams pažymi, jog po įvykių tapusio automobilio būklė ir jo likutinė vertė buvo įvertinta 14100 Eur, kadangi būtent tokią sumą už šį automobilį pasiūlė pirkėjas vykusiame aukcione atliekant automobilio vertinimą. Tai rodo, jog pardavus automobilį už šią sumą bei gavus draudimo išmoką – būtų gauta visa suma, lygi automobilio vertei, t. y. būtų atlyginta visa civilinės ieškovės patirta žala (17290 Eur +14100 Eur = 31390 Eur), dėl ko ir apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad tenkinant civilinės ieškovės ieškinį ir priteisus prašomą sumą iš nuteistųjų, ji nepagrįstai gautų ženkliai didesnę sumą nei nustatyta automobilio vertė. Iš apeliacinės instancijos teismui civilinės ieškovės atstovės ir AB „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad civilinė ieškovė, žinodama apie draudimo bendrovės ir ekspertų nustatytą likutinę vertę, automobilį BMW 730D XDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už ženkliai mažesnę sumą – 6000 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad civilinė ieškovė pagal sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) turėjo teisę laisvai nustatyti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, tame tarpe ir kainą. Tačiau nuteistieji, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo principus, neturi atlyginti žalos, kuri civilinei ieškovei atsirado ir dėl jos pačios priimto sprendimo (nustatytos mažesnės, nei automobilio likutinė vertė, pardavimo kainos). Sutiktina, kad dėl nusikalstamos veikos atsakingi asmenys turi atsakyti už sukeltą žalą, tačiau būtent draudimo bendrovei pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas pereina reikalavimo teisė dėl išmokėtos sumos atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą civilinį ieškinį atmesti, dėl ko apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.Dėl proceso išlaidųApeliaciniame skunde civilinės ieškovės atstovė prašė iš nuteistųjų priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme civilinės ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje priimtas sprendimas dėl proceso išlaidų, civilinės ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme priteisimo, t. y. civilinei ieškovei iš nuteistųjų solidariai priteista 1000 Eur. Apeliaciniame skunde ši priteista suma neginčijama, nepateikta jokių argumentų, kodėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nuosprendyje dėstomais argumentais dėl priteistinų proceso išlaidų sumos sumažinimo iki 1000 Eur, šiems argumentams pritaria. Vis tik, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas civilinės ieškovės patirtas proceso išlaidas, suklydo nustatydamas nuteistųjų solidariąją atsakomybę. BPK 105 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Taigi, šioje teisės normoje aiškiai nustatyta, kad proceso išlaidų atlyginimas (taip pat ir patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas), esant dviem ir daugiau kaltais pripažintų kaltinamųjų, iš kiekvieno kaltinamojo išieškomas lygiomis ar kitokio dydžio dalimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-594/2024). Procesas pirmos instancijos teisme vyko dėl abiejų nuteistųjų kaltų veiksmų, todėl šiuo atveju proceso išlaidos dalintinos pusiau, t. y. civilinei ieškovei iš kiekvieno nuteistojo priteisiant po 500 Eur patirtų proceso išlaidų, dėl ko nuosprendis šioje dalyje yra keistinas.Apeliacinės instancijos teismui civilinės ieškovės atstovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių patirtas išlaidas, todėl apeliacinio skundo prašymas dėl proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje gavus civilinės ieškovės atstovės apeliacinį skundą, nuteistiesiems 2026 m. liepos 21 d. nutartimi buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti gynėjai – NUT2 – advokatė Stasė Kupčiūnienė, NUT1 – advokatas Darius Karabinas. Apygardos teisme 2026 m. rugpjūčio 4 d. gauta minėtos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo NUT2 priteistina suma už antrinę teisinę pagalbą – 266,67 Eur (5 t., b. l. 26-28). 2026 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apygardos teisme gauta tarnybos 2026 m. rugpjūčio 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo NUT1 priteistina suma už antrinę teisinę pagalbą – 237,50 Eur (5 t., b. l. 33-35). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi aplinkybes, kad apeliacinis procesas vyksta civilinės ieškovės iniciatyva, jos teiktas apeliacinis skundas pripažįstamas kaip nepagrįstas ir atmestinas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistiesiems, iš jų nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,n u t a r i a :civilinės ieškovės IES1 atstovės advokatės Idos Skiecevičės apeliacinį skundą atmesti.Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės IES civilinio ieškinio dalis dėl proceso išlaidų patenkinta iš dalies solidariai priteisiant iš kaltinamųjų NUT1 ir NUT2 civilinės ieškovės naudai 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) proceso išlaidų: išieškoti iš NUT1 ir NUT2 po 500 Eur (penkis šimtus eurų) civilinės ieškovės IES1 patirtas išlaidas advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip civilinės ieškovės atstovė, paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistųjų NUT2 ir NUT1 nepriteisti.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.Teisėjos Lina LesinskienėJudita SungailaitėLaima Šeputienė