Kauno apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-1834-555/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12839-2026-2Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.4.6.11; 3.5.1; 3.5.21.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 20 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. P. ir K. G..Apeliacinės instancijos teismasn u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmėPareiškėjas A. V. kreipėsi į antstolę A. P., prašydamas panaikinti antstolės 2026 m. balandžio 24 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad pareiškėjo 2026 m. balandžio 16 d. pateiktas dokumentas turėjo būti išnagrinėtas kaip skundas dėl antstolio veiksmų, įpareigoti antstolę iš naujo įvertinti išieškojimo pagrįstumą, atsižvelgiant į faktiškai atliktus mokėjimus.Pareiškėjas A. V. nurodė, kad 2026 m. balandžio 1 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo. 2026 m. balandžio 2 d. pareiškėjas savanoriškai sumokėjo 400 Eur įsiskolinimą tiesiogiai išieškotojai K. G., nepaisant to, darbdavys papildomai išskaitė 255,84 Eur iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir pervedė juos išieškotojai. Dėl šios priežasties pareiškėjas teikia skundą dėl dvigubo išieškojimo.Antstolė A. P. 2026 m. gegužės 6 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė bylą teismui. Antstolė nurodė, kad 2026 m. balandžio 29 d. gautas skolininko (pareiškėjo) skundas „dėl antstolės 2026 m. balandžio 24 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta tenkinti pateiktą skundą ir jis nepagristai kvalifikuotas kaip prašymas“. Dėl 2026 m. balandžio 24 d. priimto patvarkymo atsisakyti tenkinti skolininko 2026 m. balandžio 16 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo antstolė pasisakė, kad 2026 m. balandžio 16 d. buvo gautas skolininko prašymas dėl neteisėtai nurašytos 255 Eur permokos grąžinimo. Prašyme skolininkas nurodė, kad 2026 m. balandžio 2 d. išieškotojai atliko 400 Eur pavedimą išlaikymo dengimui, todėl jo manymu 255,84 Eur išskaita atlikta iš jo darbo užmokesčio pagal 2026 m. balandžio 1 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti grąžinta. 2026 m. balandžio 24 d. išnagrinėjus skolininko nurodytus argumentus, antstolė priėmė patvarkymą atsisakyti tenkinti skolininko prašymą. Prašymo nagrinėjimo dieną (2026 m. balandžio 24 d.) vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) skolos likutį, atskaičius atliktą skolininko savanorišką 400 Eur mokėjimą bei darbovietės 255,84 Eur išskaitą, sudarė 689 Eur, ir vykdomosios bylos išlaidos – 229,08 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama 2026 m. balandžio 1 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) atliko išskaitą iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir išskaitytas pinigines lėšas (255,84 Eur) pervedė į išieškotojos banko sąskaitą, o ne į antstolės depozitinę banko sąskaitą. Jokios pinigines lėšos nuo skolininko areštuotų banko sąskaitų nurašytos nebuvo. Kadangi iki šios dienos vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, 2026 m. balandžio 24 d. patvarkymas nėra naikinamas. Pasisakydama dėl 2026 m. balandžio 16 d. skolininko pateikto dokumento „skundas dėl antstolės piktnaudžiavimo tarnyba ir neteisėto dvigubo išieškojimo“ (prašymo) pripažinimo skundu, antstolė nurodė, kad šiame dokumente skolininkas neskundė antstolio procesinio veiksmo ar atsisakymo jį atlikti. Skolininkas suformulavo reikalavimą skubiai priimti patvarkymą dėl neteisėtai nurašytos 255,84 Eur permokos grąžinimo. Šis skolininko reikalavimas antstolės laikomas prašymu grąžinti 255,84 Eur, kadangi suformuotame sakinyje nėra prašoma / reikalaujama panaikinti procesinį dokumentą ar veiksmus ir pan. Vien faktas, kad dokumentas pavadintas skundu, dokumento esmės nepakeičia. Dėl įpareigojimo iš naujo vertinti išieškojimo pagrįstumą atsižvelgiant į faktiškai atliktus mokėjimus bei vertinimo, ar nebuvo taikytas perteklinis (dvigubas) išieškojimas, antstolė nurodė, kad skolininkas, žinodamas apie pateiktą 2026 m. balandžio 1 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), pats savanoriškai 2026 m. balandžio 2 d. atliko 400 Eur mokėjimą į išieškotojos banko sąskaitą (išieškotoja patvirtino gautą mokėjimą). Nepaisant atlikto mokėjimo, skolininko išlaikymo skola šiai dienai siekia 1 089,00 Eur bei 400 Eur einama išlaikymo įmoka už gegužės mėn., todėl patvarkymas dėl išlaikymo skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti panaikintas iki tol, kol nebus visiškai įvykdytas.Suinteresuoti asmenys atsiliepimų byloje nepateikė.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas iš pareiškėjo 2026 m. balandžio 16 d. skundo dėl antstolės piktnaudžiavimo tarnyba ir neteisėto dvigubo išieškojimo nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į antstolę, be kita ko, prašydamas skubiai priimti patvarkymą dėl neteisėtai nurašytos 255 Eur permokos grąžinimo atsižvelgiant į faktinį prievolės įvykdymą bei CPK 736 straipsnio nuostatas (kiti reikalavimai buvo pareikšti Lietuvos antstolių rūmams). Skunde užvardintame dokumente pareiškėjas išdėstė faktines 255 Eur darbdavio iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiavimo ir paties pareiškėjo atlikto 400 Eur pervedimo išieškotojai aplinkybes; pareiškėjo teigimu, tokia situacija dėl dvigubos išmokos pervedimo nėra teisėta. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nėra aiškiai nurodęs, kokie antstolės veiksmai (neveikimas), jos priimti patvarkymai yra neteisėti procesine prasme. Teismas aptarė, kokiais atvejais yra taikomas CPK 510 straipsnis, į kurį apeliuoja pareiškėjas.Teismas sprendė, kad nesant skunde argumentų dėl antstolės veiksmų (neveikimo), antstolė pagrįstai pareiškėjo skundą, nepaisant dokumento pavadinimo, nagrinėjo kaip prašymą, bet ne skundą dėl antstolės veiksmų pagal CPK 510 straipsnį. Pareiškėjas taip pat nepaaiškino, kodėl jis pats, laikydamas antstolei pateiktą dokumentą skundu, nesikreipė į teismą jo nurodyto CPK 510 straipsnio tvarka dėl antstolės atsisakymo išnagrinėti skundą (t. y. dėl antstolės veiksmų neatlikimo). Taigi, antstolės procesinis sprendimas pareiškėjo 2026 m. balandžio 16 d. skundą traktuoti kaip prašymą, dėl kurio antstolė yra pasisakiusi 2026 m. balandžio 24 d. patvarkyme atsisakyti tenkinti skolininko 2026 m. balandžio 16 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas.Teismas nurodė, kad ginčo situacija susiklostė pareiškėjui atlikus savanorišką mokėjimą išieškotojai, ir pareiškėjo darbdaviui atlikus išskaitas iš darbo užmokesčio vykdant antstolės patvarkymą. Pareiškėjas 400 Eur pervedimą išieškotojai atliko 2026 m. balandžio 2 d., t. y. po antstolės 2026 m. balandžio 1 d. patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas. Pareiškėjas, žinodamas apie antstolės priimtą patvarkymą dėl lėšų išskaičiavimo iš gaunamo uždarbio, vis tiek nusprendė atlikti pavedimą išieškotojai. Teismas sprendė, kad skolininko savanoriškas skolos dengimas, esant antstolės priimtiems privalomiems nurodymams darbdaviui, pats savaime nesustabdo priverstinio vykdymo veiksmų. Ypač, kai vykdomasis dokumentas nėra visiškai įvykdytas, kaip nagrinėjamu atveju. Pareiškėjas 400 Eur pervedimą atliko gera valia, todėl tai neįrodo antstolės veiksmų neteisėtumo, kuomet ji, atlikdama jai priskirtas vykdymo veiksmų funkcijas, prieš tai davė privalomą nurodymą darbdaviui dėl išskaitų atlikimo.Teismas taip pat nepritarė pareiškėjui, kad susiklosčiusioje situacija egzistuoja CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, šiurkštus pažeidimas. Pareiškėjui pačiam atlikus 400 Eur pervedimą pagal vykdomąjį dokumentą, teismas nepripažino, kad šios lėšos išieškotos antstolei vykdant priverstinio vykdymo veiksmus. Pareiškėjui nekvestionuojant darbdavio atliekamų išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio, teismas neturėjo pagrindo sutikti ir su skolininku, esant CPK 736 straipsnyje numatytų nuostatų nesilaikymui.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai Atskiruoju skundu pareiškėjas A. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 1 d. nutartį, prijungti prie bylos papildomus įrodymus ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ginčijamų antstolės vykdymo veiksmų sustabdymo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo viso ginčo dalyko, kadangi teismas išsprendė tik du klausimus, t. y., ar pateiktas antstolei dokumento buvo pagrįstai laikomas prašymu, o ne skundu, ar 255,84 Eur išskaita laikytina neteisėtu dvigubu išieškojimu. Tačiau skunde buvo keliami ir kiti esminiai klausimai: vykdymo veiksmų proporcingumas; faktinės galimybės vykdyti teismo sprendimą; kartu su juo gyvenančio nepilnamečio vaiko interesai; vykdymo pasekmės pareiškėjo ir vaiko finansinei bei socialinei padėčiai; naujai atsiradusios aplinkybės dėl nagrinėjamo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nevertino kartu gyvenančio nepilnamečio vaiko interesų, vykdymo proporcingumo, dokumentais patvirtintos žalos, faktinio sprendimo vykdomumo, kad bylos aplinkybės pasikeitė ir tebevyksta pagrindinis ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio. Pareiškėjas teigia, kad teismas apsiribojo vien formaliu vertinimu, kad vykdomasis dokumentas nėra visiškai įvykdytas, todėl vykdymas gali būti tęsiamas. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosAtskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimoPareiškėjas A. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė nepilnamečio vaiko gimimo liudijimą, Sodros sprendimą dėl ligos išmokos neskyrimo, Sodros sprendimą dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimo, VMI dokumentus, darbo užmokesčio dokumentus, banko sąskaitų išrašus ir kitoje byloje priimtą teismo nutartį dėl teismo procesinio sprendimo byloje atidėjimo bei paskelbimo. Pareiškėjas prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos.CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (CPK 338 straipsnis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.Pareiškėjas, prašydamas priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus, nenurodo, kokias bylai reikšmingas aplinkybes jais siekia pagrįsti, ir nepaaiškina, kodėl jų nepateikė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas taip pat nepagrindžia, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, ir nenurodo, jog pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs juos priimti. Atsižvelgdamas į tai, kad kartu su atskiruoju skundu teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti (CPK 338 straipsnis).Dėl ginčo esmėsBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės A. P. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Tauragės apylinkės teismo išduotą 2026 m. vasario 2 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis (kas mėnesį po 400 Eur) išieškojimo iš skolininko A. V. nepilnamečiam vaikui; lėšų administratorė uzufrukto teise – K. G. (išieškotoja). 2026 m. balandžio 1 d. patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė kreipėsi į skolininko darbdavį reikalaudama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, informavo, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 944 Eur. Šis patvarkymas siųstas skolininkui bei jo darbdaviui. 2026 m. balandžio 3 d. skolininkas informavo antstolę, kad 2026 m. balandžio 2 d. išieškotojai pervedė 400 Eur vaiko išlaikymui už 2026 m. kovo mėn. Antstolė 2026 m. balandžio 7 d. informavo skolininką apie mokėjimo užskaitymą. 2026 m. balandžio 16 d. skundu dėl antstolės piktnaudžiavimo tarnyba ir neteisėto dvigubo išieškojimo skolininkas prašė antstolės skubiai priimti patvarkymą dėl neteisėtai nurašytos 255 Eur permokos grąžinimo, atsižvelgiant į faktinį prievolės įvykdymą bei CPK 736 straipsnio nuostatas. Pateiktame dokumente skolininkas teigė, kad darbdavys 2026 m. balandžio 15 d. papildomai nurašė 255 Eur sumą, nors jis savanoriškai pervedė einamąjį išlaikymo mokėjimą. Antstolė, atsižvelgdama į pareiškėjo skunde suformuluotą prašymą grąžinti 255 Eur, pateiktą skundą nagrinėjo kaip prašymą ir 2026 m. balandžio 24 d. patvarkymu atsisakyti tenkinti skolininko 2026 m. balandžio 16 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) jo netenkino. Pareiškėjas (skolininkas) A. V., nesutikdamas su antstolės veiksmais, atsisakant patenkinti jo prašymą, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti 2026 m. balandžio 24 d. antstolės patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad pareiškėjo 2026 m. balandžio 16 d. pateiktas dokumentas turėjo būti išnagrinėtas kaip skundas dėl antstolio veiksmų, įpareigoti antstolę iš naujo įvertinti išieškojimo pagrįstumą, atsižvelgiant į faktiškai atliktus mokėjimus. Antstolė A. P. 2026 m. gegužės 6 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė bylą teismui. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (lot. intra vires), skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Pareiškėjas A. V., nesutikdamas su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas jį iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neįvertino visų jo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytų argumentų. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas civilinio proceso kodekso V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė ikiteisminę skundų nagrinėjimo tvarką – su skundu pirmiausiai kreiptis į antstolį. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).Pažymėtina, kad būtent skundo dėl antstolio veiksmų dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Aiškus skundo dėl antstolio veiksmų dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia bylos šalims (antstoliui, išieškotojui, kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi proceso dalyviams) susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą. Konkretus skundo dėl antstolio veiksmų dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar skundas paduotas nepažeidžiant CPK 510 straipsnyje įtvirtintos skundo padavimo tvarkos ir CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Iš išdėstyto seka, kad suformuluoti skundo reikalavimą, kad būtų aišku, kokį konkrečiai antstolio procesinį veiksmą, sukėlusį pareiškėjui teisines pasekmes, skundžia pareiškėjas, pareiga tenka pačiam pareiškėjui, o tokio skundo dalykas (reikalavimas) privalo būti suformuluotas aiškiai, nurodytas konkretus jo pagrindas.Byloje pareiškėjas A. V. skundu dėl antstolės veiksmų, kaip minėta, prašė panaikinti antstolės 2026 m. balandžio 24 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad pareiškėjo 2026 m. balandžio 16 d. pateiktas dokumentas turėjo būti išnagrinėtas kaip skundas dėl antstolio veiksmų, ir įpareigoti antstolę iš naujo įvertinti išieškojimo pagrįstumą, atsižvelgiant į faktiškai atliktus mokėjimus. Kaip matyti iš skundo dėl antstolio veiksmų turinio, pareiškėjas kėlė klausimą dėl antstolės atsisakymo jo pateiktą 2026 m. balandžio 16 d. dokumentą nagrinėti kaip skundą dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, o taip pat, ar, įvertinus jo atliktą savanorišką išlaikymo mokėjimą, iš darbo užmokesčio buvo pagrįstai atlikta 255,84 Eur išskaita. Atskirajame skunde pareiškėjas pats nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuos klausimus išnagrinėjo, tačiau nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia ne šiais klausimais padarytų teismo išvadų nepagrįstumu ir teisėtumu, tačiau tuo, kad teismas nepasisakė dėl kitų skunde dėl antstolio veiksmų iškeltų esminių klausimų ir dėl to neišnagrinėjo viso ginčo dalyko.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia iš esmės vieninteliu argumentu – teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertinto visų jo skunde dėl antstolio veiksmų keltų klausimų, t. y. nevertino kartu gyvenančio nepilnamečio vaiko interesų, atliekamo priverstinio vykdymo proporcingumo, dokumentais patvirtintos žalos dėl pareiškėjui kilusių finansinių sunkumų, faktinio sprendimo vykdomumo, nes vykdymo priemonių visuma tampa pareiškėjui faktiškai nepakeliama, kad bylos aplinkybės pasikeitė ir tebevyksta pagrindinis ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio. Tačiau akcentuotina, kad nei pateiktame 2026 m. balandžio 16 d. dokumente (prašyme), nei pačiame skunde dėl antstolės veiksmų, pareiškėjo atskirajame skunde įvardinti klausimai, kurių, kaip teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas neįvertino, nebuvo keliami. Kaip matyti iš pareiškėjo antstolei pateiktų procesinių dokumentų, pareiškėjas iš esmės kėlė klausimą dėl iš darbo užmokesčio atliktos 255,84 Eur išskaitos bei antstolės atsisakymo jo pateiktą 2026 m. balandžio 16 d. dokumentą nagrinėti kaip skundą dėl antstolio veiksmų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, antstolė, atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą, pasisakė tik šioje apimtyje, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, pagrįstai neperžengė pareiškėjo suformuluotų ginčo ribų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų turinį, kuriame buvo keliami tik iš darbo užmokesčio atliktos 255,84 Eur išskaitos bei antstolės atsisakymo jo pateiktą 2026 m. balandžio 16 d. dokumentą nagrinėti kaip skundą dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimai, taip pat į tai, kad būtent šiais klausimais ir pasisakė antstolė, atsisakydama tenkinti skundą, nagrinėjamoje byloje negali būti vertinami kiti antstolės veiksmai ar keliami nauji argumentai ir reikalavimai dėl vykdymo veiksmų (ne)teisėtumo. Tokie veiksmai pažeistų išankstinę skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką (CPK 510 straipsnis). Įvertinus tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tik pareiškėjo skundu apibrėžtomis ginčo ribomis, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas. Kadangi pats pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nenurodė kitų jo jau tik atskirajame skunde įvardijamų argumentų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos jų analizuoti. Konstatuotina, kad pareiškėjas apeliaciniame procese kelia klausimus, kurie nebuvo nurodyti jo pirminiame skunde ir nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, negali pasisakyti dėl klausimų, dėl kurių nebuvo pasisakoma pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad atskirojo skundo argumentų visuma leidžia spręsti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pačiu jo atžvilgiu vykdomu priverstiniu išieškojimu. Šiuo atveju išieškojimas vykdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, o antstolė privalo imtis teisėtų priemonių šiam sprendimui įvykdyti. Vien pareiškėjo nesutikimas su priverstiniu teismo sprendimo vykdymu ir jo sukeliamomis pasekmėmis savaime nepaneigia pareigos vykdyti teismo sprendimą ir nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamus antstolės veiksmus neteisėtais.Pareiškėjui atskirajame skunde nenurodžius kitų savarankiškų argumentų, kuriais būtų ginčijamos skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, taip pat neturi pagrindo spręsti, kad antstolė, atsisakydama patenkinti pareiškėjo prašymą dėl iš darbo užmokesčio atliktos išskaitos grąžinimo, būtų pažeidusi vykdymo procesą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolės veiksmų teisėtumą, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, nepažeidė proceso teisės normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo A. V. atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymoPareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamus antstolės vykdymo veiksmus. Šia nutartimi atmetus atskirąjį skundą ir palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymoPareiškėjo atskirojo skundo netenkinus, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys savo bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių duomenų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos nesusidarė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo valstybei taip pat nesprendžia ir plačiau nepasisako.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, n u t a r i a : pareiškėjo A. V. atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėjas Egidijus Tamašauskas