Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-1029-1188/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01123-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 41 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d. VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėja PRS1 (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Kauno apygardos skyriaus 2024 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 21RE-184 (AG-215/05-2024) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ (toliau – ir LAGK Sprendimas); 2) įpareigoti LAGK priimti nagrinėti pareiškėjos 2024 m. kovo 12 d. skundą.Pareiškėja rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:Pareiškėja LAGK neprašė nagrinėti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnyje nurodytų ginčų, pareiškėja neteigė, kad teismų sprendimai yra neaiškūs. Priešingai, – pareiškėja kėlė klausimus dėl to, kad institucijos ignoruoja teismų sprendimus. Pareiškėja kvestionavo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties vykdymo tvarką ir prašė įpareigoti Aplinkos ministeriją (toliau – ir Ministerija), Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (toliau – ir VSTT), Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) ir Neringos savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) priimti reikiamus sprendimus bei apsispręsti dėl veiksmų pagal minėtą teismo nutartį vykdymo.Pareiškėja 2024 m. kovo 12 d. skundu LAGK dėl NŽT pozicijos (2024 m. kovo 1 d. raštas Nr. 1SS-99 (toliau – ir Raštas)) nurodė, kad atsakovai įpareigoti pertvarkytą projektinę dokumentaciją kiekvienam pastatui (gyvenamajam namui, bendraturčių pastatui ir kitam pastatui) atskirai. Pareiškėja LAGK prašė įpareigoti NŽT pašalinti pažeidimus ir įvykdyti iš teisės aktų kylančias prievoles, pagal kurias atsakovai įpareigoti pertvarkyti projektinę dokumentaciją kiekvienam pareiškėjos nurodytam pastatui (gyvenamajam namui, bendraturčių pastatui ir kitam pastatui) atskirai, taip pat atkreipti VSTT dėmesį, kad KNNP tvarkymo plano 9.2.1.5 punkto nuostatos prieštarauja teismų sprendimams.Administracinis ginčas kilo dėl to, kad pareiškėjos nurodytos institucijos nepriima administracinių sprendimų, būtinų teismų sprendimų vykdymui. Todėl šiuo atveju netaikytinos Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 10 straipsnio nuostatos, t. y. pareiškėjos skundas turėjo būti išnagrinėtas.Pareiškėja neprašė spręsti ginčų, susijusių su teritorijų planavimu, teritorijų planavimo dokumentų rengimu, jų teisėtumu, įsiterpti į statybos padarinių šalinimo procedūras, teikti išaiškinimus ir įpareigojimus kaip (kokiu būdu) jos turėtų būti atliekamos. Pareiškėja prašė LAGK įpareigoti viešojo administravimo subjektus pašalinti padarytus pažeidimus ar įvykdyti kitą nurodymą (IAGNTĮ 20 str. 1 d.): įpareigoti Aplinkos ministeriją, VSTT, NŽT, Neringos savivaldybę priimti reikiamus sprendimus ir apsispręsti, kokius (kuri) veiksmus jos atliks pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą, koreguotą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi. Todėl išnagrinėdama pareiškėjos skundą LAGK neviršytų jai suteiktos kompetencijos.LAGK nenustatė pareiškėjai 14 dienų termino skundo trūkumams pašalinti surašydama motyvuotą sprendimą.Atsakovas NŽT atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.Atsakovas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:LAGK sprendimas yra aiškus, išsamus ir motyvuotas. NŽT pritaria bei palaiko visus LAGK argumentus.LAGK teisingai nustatė, kad pareiškėjos skundas yra susijęs su tuo, kaip turėtų būti vykdomi teismo sprendimai, o tai spręsti ir aiškinti nėra priskirta LAGK kompetencijai.II.Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:Pareiškėja 2024 m. vasario 2 d. kreipėsi į NŽT dėl institucijų neveikimo, susijusio su žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše.NŽT Raštu pareiškėjai nurodė, kad jos keliami klausimai jau buvo išnagrinėti ir atsakymai į juos pateikti įvairiais NŽT raštais. NŽT nurodė, kad pareiškėjos pridėtuose teismų sprendimuose ir nutartyse, kurie seniai yra įsiteisėję, NŽT nėra įpareigota atlikti jokių veiksmų, susijusių su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais valstybei priklausančiais kitos paskirties žemės sklypais. NŽT Rašte nurodė, kad pareiškėjos keliami reikalavimai panaikinti žemės sklypų kadastro duomenis yra nepagrįsti, kadangi pirmiau turi būti atliktos procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. NŽT pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie žemės sklypus.Pareiškėja 2024 m. kovo 12 d. su skundu kreipėsi į LAGK, prašydama įpareigoti NŽT pašalinti nurodytus pažeidimus ir įvykdyti pirmiau nurodytas teisės aktų prievoles pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis) pasekmes, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą, koreguotą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi, kuria atsakovai įpareigoti pertvarkytą projektinę dokumentaciją atskirai kiekvienam pastatui (gyvenamajam namui, bendraturčių pastatui ir kitam pastatui).LAGK skundžiamu Sprendimu nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą. LAGK sprendė, kad pareiškėjos skundas yra susijęs su tuo, kaip turėtų būti vykdomi teismo sprendimai, o tai spręsti ir aiškinti nėra priskirta LAGK kompetencijai (IAGNTĮ 5 str. 1, 3 d., 10 str. 2 d. 1 p.; ABTĮ 18 str.1 d.).Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, vadovavosi IAGNTĮ (5 str. 1–3 d. 6 str., 10 str. 2 d.) ABTĮ (18 str. 1 d.), nuostatomis. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo LAGK bei skundo teismui pateiktų argumentų galima spręsti, kad pareiškėja kelia klausimus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties vykdymo tvarkos ir prašo įpareigoti institucijas priimti reikiamus sprendimus bei apsispręsti dėl veiksmų pagal minėtą teismo nutartį vykdymo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 584 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 589 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėjos keliamo ginčo dalykas yra susijęs su bendrosios kompetencijos teismo priimto sprendimo vykdymo procesu. Todėl pareiškėja iš esmės kelia klausimus, susijusius su teisiniais santykiais, reguliuojamais civilinio proceso teisės normomis. Šiuo atveju pareiškėja prašo išspręsti ne administracinį ginčą, o užtikrinti palankesnes sąlygas bendrosios kompetencijos teismo priimto sprendimo įvykdymui. Teismas nurodė, kad ginčai, kylantys teismo sprendimo vykdymo procese, nagrinėjami CPK nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.Teismas sutiko su LAGK sprendimo išvadomis, kad iš pareiškėjos teikto skundo priėmimo stadijoje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėja mano, kad NŽT atitinkamu būdu, siekiant, kad teismų sprendimai būtų įvykdyti, privalo atlikti atitinkamus veiksmus. NŽT Rašte paaiškino, kad tokios pareigos jai pagal teismo sprendimą nekilo, ji negavo dokumentų, kurių pagrindu galėtų priimti sprendimus dėl sklypų duomenų keitimo, sklypų duomenys yra įregistruoti NTR ir galioja, kol jie nenuginčyti. Teismas nustatė, kad Raštu pareiškėjai buvo atsakyta dėl teismų sprendimų vykdymo ir pateikti paaiškinimai, tačiau tai, teismo vertinimu, keliamo ginčo esmės nekeičia. Pareiškėjos skundas LAGK yra susijęs su tuo, kaip turėtų būti vykdomi teismo sprendimai, o tai spręsti ir aiškinti nėra priskirtina LAGK kompetencijai.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad LAGK sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas. Todėl teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą jį panaikinti, taip pat kartu ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą priimti nagrinėti jos skundą. III.Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimą, LAGK sprendimą ir įpareigoti LAGK priimti nagrinėti pareiškėjos 2024 m. kovo 12 d. skundą.Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartojo ginčo faktines aplinkybes, teiginius pirmosios instancijos teisme, ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:Institucijoms neištaisant padarytų klaidų ir nesprendžiant 2010 m. spalyje susidariusios problemos, pareiškėja netenka galimybės skųsti šių institucijų sprendimus ir (ar) neveikimą. Pareiškėja neprašė LAGK nagrinėti jos kompetencijai nepriskirtinų klausimų. Pareiškėjos teiginiuose nekeliami klausimai dėl įsiteisėjusio ir neįvykdyto teismo sprendimo pasekmių neaiškumo. Priešingai, pareiškėja kelia klausimus dėl to, kad atitinkamos institucijos ignoruoja teismo sprendimus. Pareiškėja kvestionuoja Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties vykdymo tvarką ir prašo įpareigoti Ministeriją, VSTT, NŽT ir Administraciją priimti reikiamus sprendimus bei apsispręsti dėl atliktinų veiksmų pagal minėtą teismo nutartį. Teismų sprendimų vykdymo procese ginčai kyla dėl to, kad institucijos nepriima administracinių sprendimų, kurie būtini teismų sprendimų vykdymui. Dėl to turi būti išnagrinėtas susidaręs administracinis ginčas dėl teismo priimto sprendimo įvykdymo. Šiuo atveju netaikytinos IAGNTĮ 10 straipsnio nuostatos. Be to, NŽT Rašte, kurį pareiškėja skundė LAGK, nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas LAGK arba administraciniam teismui.Pareiškėja neprašo spręsti ginčų, susijusių su teritorijų planavimu, teritorijų planavimo dokumentų rengimu, jų teisėtumu, įsiterpti į statybos padarinių šalinimo procedūras, teikti išaiškinimus ir įpareigojimus kaip (kokiu būdu) jos turėtų būti atliekamos. Pareiškėja prašė LAGK įpareigoti viešojo administravimo subjektus pašalinti padarytus pažeidimus ar įvykdyti kitą nurodymą (IAGNTĮ 20 str. 1 d.). Nagrinėdama pareiškėjos skundą ir vykdydama IAGNTĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, LAGK turėjo neviršyti jos kompetencijos ribų. Be to, LAGK nenustatė pareiškėjai 14 dienų termino skundo trūkumams pašalinti.Pareiškėjos keliamo ginčo dalykas yra susijęs su teismo priimto sprendimo vykdymo procesu, su ABTĮ reguliuojamais teisiniais santykiais. Pareiškėja prašo išspręsti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmių klausimus, o ne užtikrinti palankesnes sąlygas bendrosios kompetencijos teismo priimto sprendimo įvykdymui.LAGK sprendimas priimtas ignoruojant faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.Atsakovas NŽT atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime pakartojo ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:Apeliaciniame skunde apeliantė padrikai ir nenuosekliai nurodo bei dėsto tuos pačius argumentus, kuriais remiantis ji kreipėsi į Regionų administracinio teismą prašydama panaikinti LAGK sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių naujų faktinių aplinkybių ar duomenų, kurie nebūtų buvę vertinti ir analizuoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių nebūtų pasisakyta.Skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos keliamo ginčo dalykas iš esmės yra susijęs tik su bendrosios kompetencijos teismo priimto sprendimo vykdymo procesu, kas reiškia, jog pareiškėja prašo užtikrinti palankesnes sąlygas bendrosios kompetencijos teismo priimto sprendimo įvykdymui. Tokie ginčai yra nagrinėjami CPK nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme, todėl LAGK pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamos bylos dalykas – NŽT 2024 m. kovo 1 d. rašto „Dėl skundų nagrinėjimo“ Nr. 1SS-99 pagrįstumas ir teisėtumas.Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad ginčijamame NŽT Rašte ir skundžiamame LAGK 2024 m. kovo 15 d. sprendime netinkamai įvertintas nagrinėjamu atveju susidaręs ir pagal IAGNTĮ bei ABTĮ nuostatas nagrinėtinas administracinis ginčas dėl viešojo administravimo institucijų nepriimamų administracinių sprendimų, kurie būtini atitinkamų teismų sprendimų įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, įvertindamas pareiškėjos keliamus Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties vykdymo klausimus ir konstatuodamas pareiškėjos keliamo ginčo dalyko sąsają su bendrosios kompetencijos teismo priimto sprendimo vykdymo procesu. Teismas nusprendė, kad pareiškėja iš esmės kelia civilinio proceso teisės normomis reguliuojamus klausimus, nes prašo neišspręsti administracinį ginčą, bet užtikrinti bendrosios kompetencijos teismo sprendimo įvykdymo palankesnes sąlygas, tačiau teismo sprendimo vykdymo procese kylantys ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka.Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai vertinta tai, kad nagrinėjamu atveju, kai pareiškėja esą siekia užtikrinti palankesnes sąlygas bendrosios kompetencijos teismo priimto sprendimo įvykdymui, nesusidaro pagal IAGNTĮ ir ABTĮ nagrinėtinas administracinis ginčas dėl to, kad atitinkamos institucijos nepriima administracinių sprendimų, nors jie būtini tam, kad būtų įvykdyti atitinkami teismų sprendimai.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. vasaryje kreipėsi į NŽT dėl (duomenys neskelbtini) esančių atitinkamų žemės sklypų kadastro duomenų nepatikslinimu (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše) esą pasireiškiančio atitinkamų institucijų neveikimo. Pareiškėjos ginčijamame trijuose puslapiuose išdėstytame NŽT 2024 m. kovo 1 d. rašte „Dėl skundų nagrinėjimo“ Nr. 1SS-99 priminta, kad pareiškėjos keliami klausimai „dėl institucijų pozicijos dėl Klaipėdos apylinkės teismo <...> sprendimo, koreguoto Klaipėdos apygardos teismo <...> nutartimi, vykdymo Klaipėdos apygardos teismo <...> sprendimo pasekmių sąlygomis“ jau buvo išnagrinėti NŽT ir atsakymai į juos pateikti 2023 m. spalio 25 d. ir gruodžio 8 d. raštais, taip pat kitais NŽT raštais. Be to, minėtame pareiškėjos ginčijamame NŽT Rašte nurodyta, be kita ko, tai, kad: 1) NŽT įsiteisėjusiais teismų sprendimais nėra įpareigota atlikti jokių veiksmų, susijusių su NTR įregistruotais valstybei priklausančiais kitos paskirties žemės sklypais (duomenys neskelbtini); 2) norint priimti sprendimą suformuoti ar pakeisti žemės sklypo ribas, pirmiausia žemės sklypas turi būti suformuotas teritorijų planavimo dokumente, o vėliau rengiama žemės sklypo kadastro duomenų byla asmens, pageidaujančio išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis; 3) nors pareiškėja nurodo taisytinų Nekilnojamojo turto registro duomenų apie žemės sklypus, netikslumą ir klaidingumą, tačiau nėra pridėti jokie tokius teiginius patvirtinantys dokumentai. Su tokiu NŽT Rašte pateiktu atsakymu nesutikusios pareiškėjos 2024 m. kovo 12 d. skundo pagrindu priimtas ginčijamas LAGK 2024 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. 21RE-184 (AG-215/05-2024) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ susijęs su pareiškėjos akcentuojama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi, civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, be kita ko, tai, kad teisėjų kolegija nutaria „Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria atsakovai <...> PRS1, <...> įpareigoti per 24 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti projektinius dokumentus, o ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos išduoti statybą leidžiančius dokumentus, pakeisti ir išdėstyti taip: <...> Įpareigoti <...> PRS1 <...> per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statomą ūkinį pastatą, kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (2012 m. balandžio 19 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) žymimas Nr. 2) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius“.Taigi minėta pareiškėjos akcentuojama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis: 1) neįpareigoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos išduoti, be kita ko, pareiškėjai statybą leidžiančius dokumentus; 2) įpareigoja, be kita ko, pareiškėją, įvykdžiusią sąlygą – gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją statomą ūkinį pastatą per nustatytą terminą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.Vadinasi, pareiškėjos akcentuojama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis nesukuria ir nenulemia pareiškėjos absoliutaus lūkesčio ir reikalavimo gauti kompetentingų viešojo administravimo institucijų išduodamą statybos leidimą, jei pareiškėja nėra įvykdžiusi jai tenkančios pareigos užtikrinti, kad jos inicijuojamas naują statybą leidžiantis dokumentas būtų grindžiamas reikiamai pertvarkyta projektine dokumentacija, kuri būtina siekiant tinkamai pertvarkyti atitinkamą ūkinį pastatą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis teisės aiškinimo ir taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir pažymi, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismui nepateikė tokių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą esmingai suabejoti šio teismo išvadomis ir jas pripažinti nepagrįstomis. Pareiškėja apeliaciniame skunde tinkamai nepagrindė, kad tokios išvados nepagrįstos. Atsakovas pareiškėjos ginčijamu Raštu tinkamai įgyvendino kompetenciją. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad įgaliotoms institucijoms neištaisant padarytų klaidų ir nesprendžiant susidariusios viešojo administravimo problemos, pareiškėja netenka galimybės skųsti šių institucijų sprendimus ir (ar) neveikimą, pažymėtina, kad ABTĮ nuostatos garantuoja suinteresuotų asmenų galimybę argumentuotai inicijuoti viešojo administravimo subjektų sprendimų ar neveikimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrą teismo tvarka, taip pat galimybę reikalauti viešojo administravimo subjektų sprendimais ar neveikimu sukeltos žalos atlyginimo. Todėl nepritartina minėtiems pareiškėjos apeliacinio skundo argumentams.Dėl pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo atitinkamų argumentų, pagal kuriuos pareiškėja neinicijavo ABTĮ 18 straipsnyje nurodytų ginčų nagrinėjimo, pažymėtina, kad ABTĮ 18 straipsnyje nurodyti administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinų bylų atvejai ir juos suponuojanti nuostata „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar <...> sprendimų vykdymu, <...>“ nagrinėjamu atveju gali būti vertinama kaip apimanti pareiškėjos inicijuojamą ginčą dėl teismo įvykdyto teisingumo padarinių, t. y. įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo. Todėl nepritartina minėtiems pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo atitinkamiems argumentams.Dėl pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo atitinkamų argumentų, pagal kuriuos išeitų, kad KNNP tvarkymo plano 9.2.1.5 punkto nuostatos prieštarauja teismų sprendimams, pažymėtina, kad ABTĮ nenustato ir nesuponuoja administracinės justicijos kompetencijos ir diskrecijos nagrinėti KNNP tvarkymo plano galimą neatitiktį teismų jurisprudencijai. Todėl nepritartina tokiems pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo atitinkamiems argumentams.Dėl pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo atitinkamų argumentų, pagal kuriuos išeitų, kad nagrinėjamu atveju netaikytinas IAGNTĮ 10 straipsnis „Skundo (prašymo), paduodamo administracinių ginčų komisijai, priėmimas <...>“ ir pareiškėjos skundas turėjo būti išnagrinėtas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, pažymėtina, kad pareiškėjos skundas, kuriame keliami minėti teisingumo įvykdymo įsiteisėjusiu teismo sprendimu padarinių klausimai, pagal nurodyto įstatymo minėtame straipsnyje nustatytą reglamentavimą nagrinėjamu atveju gali būti vertinamas kaip nepriimtinas nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijoje. Todėl nepritartina minėtiems pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo atitinkamiems argumentams.Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 1 d. rašto „Dėl skundų nagrinėjimo“ Nr. 1SS-99 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjos PRS1 apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Ričardas Piličiauskas Egidijus Šileikis Skirgailė Žalimienė