Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-1059-415/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00999-2026-3Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P.V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P.V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, savavaldžiavimo.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas P.V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) užskaityti ankščiau sumokėtą (žr. Kauno rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutartį Nr. eI2-10139-780/2026, 3 lapas) žyminį mokestį; 2) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą (atsakovą – Sodrą) pašalinti padarytą [teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių, žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 str.] pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str.); 3) taikyti [skubiai] smurtautojo užkardymą, reikalavimų užtikrinimo (ABTĮ 70 str. 3 d, 1-3 p.) priemones, užtikrinančias man disponuoti pas atsakovą turimoms / sukauptoms lėšoms, pragyvenimui / išgyventi – pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimui – skubiai skirti / tęsti nedarbo išmokos mokėjimą (Konstitucijos 52 str.). II.Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjo P.V. skundą laikė nepaduotu.Teismas nurodė, jog pareiškėjas, prašydamas įpareigoti viešojo administravimo subjektą (atsakovą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, toliau – ir VSDFV) pašalinti padarytą pažeidimą ir skubiai skirti / tęsti nedarbo išmokos mokėjimą, nekelia reikalavimo dėl VSDFV ar skyrių priimtų sprendimų panaikinimo, tačiau susipažinus su pareiškėjo argumentais ir patektais skundo priedais darytina išvada, kad skunde keliamas ginčas, iš esmės susijęs su pareiškėjo prašymu skirti / tęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą, kurio netenkino VSDFV Panevėžio skyrius. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su pareiškimu nepateikė jokių duomenų, kad būtų kreipęsis į VSDFV dėl jo prašymo išnagrinėjimo ar sprendimo peržiūrėjimo, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo užskaityti ankščiau sumokėtą žyminį mokestį, nurodė, kad, nesant galimybės identifikuoti, jog žyminis mokestis yra sumokėtas už šio skundo padavimą, pagrindo grąžinti žyminį mokestį nėra, todėl šioje byloje žyminio mokesčio įskaitymo ir grąžinimo klausimas nesprendžiamas.III.Pareiškėjas P.V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, užtikrinančias pareiškėjui disponuoti atsakovo varžomas disponuoti turimas / sukauptas lėšas, pragyvenimui / išgyventi.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra, pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kai asmuo, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).Šiuo atveju pareiškėjas pareiškime (skunde) suformulavo reikalavimus įpareigoti Sodrą atlikti tam tikrus veiksmus.Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.VSDĮ 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo), įskaitant Fondo valdybos teritorinių skyrių automatizuotus veiksmus ir (ar) automatizuotus administracinius sprendimus, nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundai dėl sprendimų pensijų, rentų, šalpos išmokų, vienišo asmens išmokų ir pagal Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymą mokamų kompensacinių išmokų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo Fondo valdyboje tvarką nustato Fondo valdybos direktorius.VSDĮ 41 straipsnio 4 dalis nustato, kad Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas), įskaitant Fondo valdybos automatizuotus veiksmus ir (ar) automatizuotus administracinius sprendimus, (išskyrus sprendimus, numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba teismui ABTĮ nustatyta tvarka (VSDĮ 41 str. 5 d.).ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais), o skundą padavęs asmuo, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas privalėjo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog tokia tvarka pasinaudojo, pagrįstai pareiškimą (skundą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti jo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat suformulavo naują reikalavimą – pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose, kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo ir jame pateiktų išaiškinimų peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo kitame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė konkretaus šioje byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto, dėl kurio atitikties Konstitucijai pareiškėjui kyla abejonių, teisėjų kolegijai tokių abejonių taip pat nekyla, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai priimtas nagrinėti skundas (ABTĮ 70 str.), tačiau šiuo atveju pareiškėjo skundas (pareiškimas) nepriimtas nagrinėti, todėl nėra pagrindo spręsti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.Apibendrindama teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo P.V. atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Gintaras Kryževičius Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius