Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-936-968/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00620-2026-1Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9(S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 30 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties dalies panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Agrolain“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio 2025 m. spalio 13 d. raštą Nr. A51-163414/25(2.14.1.44E-FIN) (toliau – ir 2025 m. spalio 13 d. raštas); 2) panaikinti Administracijos 2026 m. sausio 15 d. raštą Nr. A63-7/26 (toliau – ir 2026 m. sausio 15 d. raštas); 3) įpareigoti atsakovus Administracijos direktorių ir Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. gruodžio 15 d. skundą / prašymą ir / ar įvykdyti kitą teismo patvarkymą. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti solidariai iš atsakovų pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24–25 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, pasiūlė teikti prašymą atnaujinti terminą skundui dėl 2025 m. spalio 13 d. rašto pateikti, nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus.Pareiškėjas patikslintame skunde prašė: 1) panaikinti Administracijos 2025 m. spalio 13 d. raštą; 2) panaikinti Administracijos 2026 m. sausio 15 d. raštą; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. gruodžio 15 d. skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas 2025 m. spalio 13 d. raštas pareiškėjui elektroniniu laišku Administracijos pateiktas 2025 m. gruodžio 10 d. ir teigė, kad jeigu teismas sprendžia, jog skundas teismui dėl šio rašto pateiktas praleidus teisės aktuose numatytą skundo padavimo terminą, prašė laikyti jį praleistu dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 4 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui termino skundui dėl Administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio 2025 m. spalio 13 d. rašto pateikti ir atsisakė priimti reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti 2025 m. spalio 13 d. raštą; priėmė pareiškėjo patikslinto skundo dalį, kuria pareiškėjas prašė panaikinti Administracijos 2026 m. sausio 15 d. raštą, bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. gruodžio 15 d. skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų buvo matyti, jog šis 2025 m. spalio 13 d. raštas buvo 2025 m. spalio 13 d. siųstas pareiškėjui per e-pristatymą ir pristatytas tą pačią dieną, t. y. 2025 m. spalio 13 d. Tačiau netgi jei, kaip nurodoma patikslintame skunde, pareiškėjai 2025 m. spalio 13 d. raštas buvo įteiktas Administracijos 2025 m. gruodžio 10 d. elektroniniu laišku, pareiškėjas į teismą dėl šio rašto kreipėsi 2026 m. vasario 17 d., t. y. daugiau nei mėnesį laiko praleidęs terminą dėl 2025 m. spalio 13 d. rašto skundui paduoti. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2025 m. gruodžio 15 d. skunde Administracijai prašė, be kita ko, panaikinti 2025 m. spalio 13 d. raštą, savaime nėra priežastis atnaujinti terminą skundui dėl šio rašto pateikti, nes išankstinė privaloma šio rašto apskundimo tvarka nėra numatyta.Teismo vertinimu, pareiškėjas jokių priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą 2025 m. spalio 13 d. raštui apskųsti nenurodė, todėl nebuvo pagrindo jo atnaujinti.Teismas neatnaujinęs termino skundui dėl 2025 m. spalio 13 d. rašto pateikti, pareiškėjo reikalavimą, kuriuo jis prašė panaikinti 2025 m. spalio 13 d. raštą, atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu.Teismas sprendė, kad kadangi likusi skundo dalis atitinka ABTĮ 24–25 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, todėl priimtina (ABTĮ 33 str. 1 d.).III.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria nutarta neatnaujinti pareiškėjui termino skundui dėl 2025 m. spalio 13 d. rašto pateikti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl šio rašto panaikinimo, bei priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti 2025 m. spalio 13 d. raštą nagrinėti iš esmės kartu su likusia skundo dalimi.Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl 2025 m. spalio 13 d. rašto paduoti, nes pareiškėjas nedelsdamas po to, kai tik gavo ir faktiškai sužinojo apie ginčijamo administracinio akto turinį, pasinaudojo administracine ginčo nagrinėjimo procedūra – pateikė skundą aukštesniam viešojo administravimo subjektui, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Šis skundas buvo: priimtas nagrinėti, išnagrinėtas iš esmės, dėl jo priimtas galutinis Administracijos sprendimas – 2026 m. sausio 15 d. raštas. Taigi ginčas dėl 2025 m. spalio 13 d. rašto pirmiausia buvo nagrinėjamas administracine tvarka, o tik gavus galutinį atsakymą pareiškėjas kreipėsi į teismą. Tokioje situacijoje, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl 2025 m. spalio 13 d. rašto pateikti, nes teismui apskųstas galutinis viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl 2025 m. spalio 13 d. rašto.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad išankstinė privaloma ginčo nagrinėjimo tvarka nėra nustatyta. Tačiau nagrinėjamu atveju tai neturi lemiamos reikšmės, nes: pareiškėjas pasinaudojo administracinio ginčo nagrinėjimo galimybe, viešojo administravimo subjektas skundą priėmė ir išnagrinėjo, o ginčo klausimas buvo sprendžiamas institucijos viduje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad kai asmuo pasinaudoja administracine ginčo nagrinėjimo procedūra ir institucija ją faktiškai įgyvendina, terminai kreiptis į teismą skaičiuojami nuo galutinio administracinio sprendimo priėmimo. Šiuo atveju toks Administracijos sprendimas buvo priimtas 2026 m. sausio 15 d.Jeigu būtų laikoma, kad pareiškėjas privalėjo kreiptis į teismą dar prieš išnagrinėjant jo skundą savivaldybėje, susidarytų situacija, kai: asmuo privalėtų vienu metu ginčyti aktą ir administracine, ir teismine tvarka; administracinė ginčo sprendimo procedūra netektų praktinės prasmės. Tai neatitiktų nei gero administravimo principo, nei efektyvios teisminės gynybos principo.Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Administracija nurodo, kad pareiškėjui buvo tinkamai pristatytas 2025 m. spalio 13 d. raštas ir nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog jis 2025 m. spalio 13 d. raštą gavo 2025 m. gruodžio 10 d. Laikytina, kad pareiškėjas praleido terminą skųsti 2025 m. spalio 13 d. raštą administracijos direktoriui, kadangi jį galima apskųsti taip pat per mėnesį nuo 2025 m. spalio 13 d. rašto įteikimo dienos. Administracijos nuomone, pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą, turėjo iš to kylančią pareigą – laikytis ABTĮ nustatytų procesinių reikalavimų, t. y. kreiptis į teismą įstatymo numatytu terminu. Šiuo atveju ne teismas paneigė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, o pats pareiškėjas savo teisėmis naudojosi netinkamai – norėdamas kreiptis į teismą, neįgyvendino savo pareigos tai padaryti per įstatyme nustatytą terminą. Administracija akcentuoja, kad 2025 m. spalio 13 d. raštas pareiškėjui buvo pristatytas 2025 m. spalio 13 d., tad jis per ABTĮ nustatytą 1 mėnesio terminą turėjo pateikti skundą, tačiau to laiku nepadarė. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti šią skundo dalį.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties dalies, kuria neatnaujintas pareiškėjui terminas skundui dėl 2025 m. spalio 13 d. rašto pateikti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl šio rašto panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.Pirmosios instancijos teismas neatnaujinęs termino skundui dėl 2025 m. spalio 13 d. rašto pateikti, pareiškėjo reikalavimą, kuriuo jis prašo panaikinti 2025 m. spalio 13 d. raštą, atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu.Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-415/2024).ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024).Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas 2025 m. spalio 13 d. raštas pareiškėjui elektroniniu laišku Administracijos pateiktas 2025 m. gruodžio 10 d. ir teigė, kad jeigu teismas sprendžia, jog skundas teismui dėl šio rašto pateiktas praleidus teisės aktuose numatytą skundo padavimo terminą, prašė laikyti jį praleistu dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti.ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai, kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl 2025 m. spalio 13 d. rašto paduoti, nes jis: 1) nedelsdamas po to, kai tik gavo ir faktiškai sužinojo apie ginčijamo administracinio akto turinį, pasinaudojo administracine ginčo nagrinėjimo procedūra – pateikė skundą aukštesniam viešojo administravimo subjektui, t. y. Administracijos direktoriui; 2) pareiškėjas pasinaudojo administracinio ginčo nagrinėjimo galimybe, viešojo administravimo subjektas skundą priėmė ir išnagrinėjo, o ginčo klausimas buvo sprendžiamas institucijos viduje; 3) jeigu būtų laikoma, kad pareiškėjas privalėjo kreiptis į teismą dar prieš išnagrinėjant jo skundą savivaldybėje, susidarytų situacija, kai asmuo privalėtų vienu metu ginčyti aktą ir administracine, ir teismine tvarka.Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nustatė, jog Administracijos 2025 m. spalio 13 d. raštas pareiškėjui per e-pristatymą išsiųstas ir pristatytas tą pačią dieną, t. y. 2025 m. spalio 13 d. Pareiškėjas atskirajame skunde patvirtino, kad Administracijos 2025 m. spalio 13 d. raštas elektroniniu paštu vėliausiai buvo gautas 2025 m. gruodžio 10 d., pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl šio 2026 m. vasario 17 d., t. y. daugiau nei mėnesį laiko praleidęs terminą dėl 2025 m. spalio 13 d. rašto skundui paduoti. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog pareiškėjas 2025 m. gruodžio 15 d. skunde Administracijai prašė, be kita ko, panaikinti 2025 m. spalio 13 d. raštą, savaime nėra priežastis atnaujinti terminą skundui dėl šio rašto pateikti, nes išankstinė privaloma šio rašto apskundimo tvarka nėra numatyta. Be to, pats pareiškėjas pasirinko 2025 m. spalio 13 d. raštą skųsti Administracijos direktoriui, o ne teismui.Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, kaip turėtų būti skaičiuojamas terminas 2025 m. spalio 13 d. raštui apskųsti, pažymi, kad subjektyvus termino skaičiavimo suvokimas nėra laikoma svarbia aplinkybe, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas skundui paduoti (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-502/2019, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-191-602/2020).Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, atstovaujamas advokato. Šiame kontekste primintina, kad juridiniam asmeniui keliami aukštesni standartai, t. y. didesni profesionalumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl, siekdamas ginti savo teises, juridinis asmuo turi būti aktyviu proceso dalyviu ir suvokti procesinių terminų svarbą (žr., pvz., 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-273-822/2023, 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-457-822/2025). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, t. y. nuo jo pačio valios nepriklausiusių priežasčių, kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbios, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo (2025 m. spalio 13 d. rašto panaikinimo). Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės grindžia išimtinai subjektyvų pareiškėjo situacijos vertinimą bei jo apsisprendimą elgtis tam tikru būdu, o tai negali būti laikoma tinkamu ir operatyviu elgesiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl 2025 m. spalio 13 d. rašto.Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria neatnaujintas pareiškėjui terminas skundui dėl 2025 m. spalio 13 d. rašto pateikti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl šio rašto panaikinimo paliekama nepakeista.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“ atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria neatnaujintas pareiškėjui terminas skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio 2025 m. spalio 13 d. rašto Nr. A51-163414/25(2.14.1.44E-FIN) pateikti ir atsisakyta priimti reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio 2025 m. spalio 13 d. raštą Nr. A51-163414/25(2.14.1.44E-FIN), palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius Bakaveckas Rytis Krasauskas Jolanta Malijauskienė