Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-963-968/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00619-2026-9Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 7 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emalin“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 17 d. nutarties dalies panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emalin“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Lauko reklamos projektai“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos vaizdinė reklama“ dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Emalin“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio 2025 m. spalio 14 d. raštą Nr. A51-164247/25(2.14.1.44E-FIN) (toliau – ir Raštas) ir Administracijos direktoriaus 2026 m. sausio 15 d. raštą Nr. A63-8/26; 2) įpareigoti atsakovus Administracijos direktorių ir Administraciją pagal kompetenciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. gruodžio 15 d. skundą (prašymą) ir / ar įvykdyti kitą teismo patvarkymą; 3) priteisti solidariai iš atsakovų pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.Kadangi skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.Pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Raštą; 2) panaikinti Administracijos 2026 m. sausio 15 d. raštą Nr. A63-8/26; 3) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. gruodžio 15 d. skundą / prašymą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Rašto ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo. Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo kitą dalį.Teismas nustatė, kad pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog 2025 m. spalio 28 d. elektroniniu laišku gavo pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) apie jam apskaičiuotą žemės mokestį už 2025 m., tačiau iš Žemės mokesčio deklaracijos už 2025 m. duomenų, suformuotų ir pateiktų pareiškėjui 2025 m. spalio 28 d., kuriuose buvo nurodyta, kad už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį apskaičiuotas 1 275,92 Eur žemės mokestis, kurį pareiškėjas turi sumokėti, nebuvo aišku, kodėl apskaičiuotas būtent toks šio sklypo dalies mokestis. Pareiškėjas nedelsiant per savo atstovą kreipėsi į VMI ir Administraciją, prašydamas jų pateikti visą turimą informaciją. VMI 2025 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. RP-246 informavo pareiškėją, kad pagal Administracijos pateiktą informaciją sklypo daliai pritaikius lengvatą, kitai sklypo daliai pritaikytas maksimalus 4 proc. mokesčio tarifas. Administracijos 2025 m. gruodžio 10 d. el. laiške kartu su pateiktais dokumentais buvo pateiktas ir Raštas, o Administracija pareiškėją informavo, kad sklypui pritaikytas maksimalus 4 proc. žemės mokesčio tarifas, nes Administracija yra priėmusi įsiteisėjusius nutarimus kitų asmenų atžvilgiu. Pareiškėjas teismui nurodė, kad tik iš skundžiamo Rašto, kurį gavo 2025 m. gruodžio 11 d., jam tapo žinoma, jog sklypui 2025 m. pritaikytas maksimalus 4 procentų žemės mokesčio tarifas. Teismas nurodė, kad Administracija 2026 m. kovo 16 d. pateikė teismui duomenis iš dokumentų valdymo sistemos @vilys, kuria naudojamasi rengiant, derinant, siunčiant dokumentus, iš kurių matyti, jog per E. pristatymo sistemą dokumentai pareiškėjui buvo pristatyti 2025 m. spalio 14 d. 18 val. 28 min. Dokumentai buvo siųsti taip pat registruotu paštu, tačiau po nesėkmingo pristatymo buvo paliktas kvietimas atvykti į paštą atsiimti siuntą, bet per beveik mėnesį laiko siuntos niekas neatsiėmė.Teismas nurodė, kad pareiškėjas vėliausiai 2025 m. gruodžio 11 d. sužinojo apie Raštą ir jo turinį, todėl galėjo jį apskųsti teismui pagal bendrąsias ABTĮ nustatytas taisykles per vieną mėnesį nuo jo gavimo (įteikimo) dienos, t. y. iki 2026 m. sausio 12 d. įskaitytinai (2026 m. sausio 11 d. buvo sekmadienis). Šiuo atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2026 m. vasario 17 d., todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą apskųsti Raštą.Teismas, įvertinęs pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, negalėjo konstatuoti, kad termino praleidimo priežastys būtų objektyvaus pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad Raštas neturėjo ir negalėjo būti skundžiamas ikiteismine tvarka, kadangi tokia tvarka nėra įtvirtinta teisės aktuose, tačiau pareiškėjas pats pasirinko ne kreiptis į teismą su skundu, o kreiptis į Administraciją su skundu / prašymu, todėl savo valia pasirinko tokį savo teisių įgyvendinimo būdą, kuris pats savaime kėlė objektyvią riziką prarasti teisę į teisminę gynybą. Teismo vertinimu, pasirinkęs kitą procesinį kelią, pareiškėjas veikė neapdairiai ir dėl subjektyvių, nuo jo paties valios priklausančių priežasčių praleido terminą kreiptis į teismą, kurio atnaujinimui nėra teisinių pagrindų. Teismas pripažino, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, nesiėmė veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuriam taikomi aukšti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Teismas nurodė, kad aptariamos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, negali būti laikomos pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą, todėl teismas neatnaujino praleisto Rašto apskundimo termino ir atsisakė priimti skundą dėl reikalavimo atnaujinti praleistą terminą bei panaikinti Raštą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).III.Pareiškėjas Bendrovė atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Rašto ir atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Raštą, ir priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Raštą bei nagrinėti iš esmės kartu su likusia skundo dalimi.Pareiškėjas tvirtina, kad nepraleido termino skundui paduoti, kadangi nedelsdamas po to, kai tik gavo ir faktiškai sužinojo apie Rašto turinį, pasinaudojo administracine ginčo nagrinėjimo procedūra – pateikė skundą aukštesniam viešojo administravimo subjektui, t. y. Administracijos direktoriui. Skundas buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas Administracijos 2026 m. sausio 15 d. raštas Nr. A63-8/26. Pareiškėjas paaiškina, kad kartu su Raštu teismui apskundė galutinį viešojo administravimo subjekto sprendimą, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Rašto.Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui apie Raštą buvo / turėjo būti žinoma iškart po jo pristatymo. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių terminas skundui paduoti buvo praleistas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad skundas dėl Rašto Administracijai yra pasirašytas advokato, kuriam turėjo būti žinoma Rašto apskundimo tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 17 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.Pirmosios instancijos teismas neatnaujino termino skundui dėl Rašto pateikti ir atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Raštą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu.Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-415/2024).ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai, kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024).Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006). Subjektyvus termino skaičiavimo suvokimas nėra laikoma svarbia aplinkybe, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas skundui paduoti (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-502/2019; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-191-602/2020).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas vėliausiai apie Raštą sužinojo 2025 m. gruodžio 11 d. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Rašto panaikinimo 2026 m. vasario 17 d., t. y. daugiau nei mėnesį laiko praleidęs terminą skundui dėl Rašto paduoti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog pareiškėjas 2025 m. gruodžio 15 d. skunde Administracijai prašė, be kita ko, panaikinti Raštą, savaime nėra priežastis atnaujinti terminą skundui dėl šio Rašto pateikti, nes išankstinė privaloma Rašto apskundimo tvarka nėra numatyta. Be to, pats pareiškėjas pasirinko Raštą skųsti Administracijos direktoriui, o ne teismui.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, atstovaujamas advokato. Šiame kontekste primintina, kad juridiniam asmeniui keliami aukštesni standartai, t. y. didesni profesionalumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl, siekdamas ginti savo teises, juridinis asmuo turi būti aktyviu proceso dalyviu ir suvokti procesinių terminų svarbą (žr., pvz., LVAT 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-273-822/2023; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-457-822/2025). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, t. y. nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių, kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbios, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo (Rašto panaikinimo). Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės grindžia išimtinai subjektyvų pareiškėjo situacijos vertinimą bei jo apsisprendimą elgtis tam tikru būdu, o tai negali būti laikoma tinkamu ir operatyviu elgesiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Rašto.Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria neatnaujintas pareiškėjui terminas skundui dėl Rašto pateikti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl šio Rašto panaikinimo, paliekama nepakeista.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emalin“ atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria neatnaujintas pareiškėjui terminas skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio 2025 m. spalio 14 d. rašto Nr. A51-164247/25(2.14.1.44E-FIN) pateikti ir atsisakyta priimti reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyrio 2025 m. spalio 14 d. raštą Nr. A51-164247/25(2.14.1.44E-FIN), palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius Bakaveckas Rytis Krasauskas Jolanta Malijauskienė