Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. AS-3003-442/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05365-2026-2Procesinio sprendimo kategorija 43.5.8(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 30 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus: t. y. pareiškėjo vardu skundą padavusi APR1 turėjo pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos teisę atstovauti pareiškėjui, arba pareiškėjas skundą turėjo pasirašyti asmeniškai, arba sudaryti atstovavimo sutartį su asmeniu, galinčiu atstovauti pareiškėją teisme (advokatas ar advokato padėjėjas), pateikti skundžiamą sprendimą, už skundą sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, pasisakyti dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.Pareiškėjas 2026 m. rugpjūčio 13–14 d. padavė teismui patikslintą skundą ir papildomus rašytinius paaiškinimus.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 3–4 dalimis, 47 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir nustatė, kad tiek skundą, tiek patikslintą skundą teismui padavė ir pasirašė APR1, kuri skunde nurodo esanti pareiškėjo sutuoktinė. Teismas pažymėjo, kad APR1 neturi teisės PRS1 vardu vesti bylų teismuose, kadangi ji neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, nėra advokatė ar advokato padėjėja, o pareiškėjui, jo vardu veikiančiam asmeniui, buvo išaiškinta teisė į bylos vedimą per atstovą.III.Pareiškėjas PRS1 atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, perduoti skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, pripažinti, kad pareiškėjo asmeniškai pasirašytas patikslintas skundas atitiko ABTĮ reikalavimus ir sudarė pakankamą teisinį pagrindą priimti skundą nagrinėti.Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundžiama teismo nutartis priimta netinkamai nustačius faktines aplinkybes bei neteisingai pritaikius ABTĮ nuostatas. Teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartyje, be kita ko, aiškiai nurodyta, kad skundo trūkumai gali būti pašalinti vienu iš alternatyvių būdų – pateikiant dokumentus, patvirtinančius APR1 teisę atstovauti pareiškėjui, arba pačiam pareiškėjui pasirašant skundą, arba pavedant bylą vesti advokatui ar advokato padėjėjui. Vykdant teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartį, patikslintas skundas buvo pasirašytas paties pareiškėjo. Teismo nustatytas procesinis trūkumas buvo pašalintas. Net jeigu būtų daroma prielaida, kad APR1 neturėjo teisės veikti kaip pareiškėjo atstovė, tai galėjo turėti reikšmės tik tiems procesiniams veiksmams, kuriuos ji atliko kaip tariama atstovė. Teismas galėjo spręsti tik dėl tos skundo dalies, kuri buvo pateikta neįgalioto asmens, tačiau neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti priimti skundo dalį, kuri buvo tinkamai pasirašyta. Tokiu būdu teismas apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, užkirto kelią jam bei jo sutuoktinei ginti savo teisę į šeimos gyvenimą ir šeimos susijungimą.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, nustatęs, kad skundą pareiškėjo vardu teismui padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, pagrįstumas ir teisėtumas.Pagal ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis į teismą, 3 dalies 1 punktą teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punktą įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).Taigi, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, asmuo turi teisę į teisminę gynybą įgyvendinti pats arba per savo atstovus. Tuo atveju, jeigu nurodyta teisė yra įgyvendinama per atstovus, ABTĮ numato reikalavimą prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) pridėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus (ABTĮ 24 str. 3 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-752-968/2026).ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, o pagal to paties įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atstovui nepateikus įgaliojimo vesti teisme bylą, teismas, sprendžiantis skundo ar prašymo priėmimo klausimą, turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti tais atvejais, kai galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų (žr., pvz., 2008 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008), o tais atvejais, kai iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti, skundą turėtų būti atsisakoma priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-411/2009; 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-570/2010; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-357-575/2017).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo PRS1 vardu elektroninių ryšių priemonėmis (el. paštu) skundą padavė ir jį pasirašė jo sutuoktinė APR1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, taikė trūkumų šalinimo institutą, t. y. 2026 m. liepos 30 d. nutartimi nurodė, teismui pateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą santuokos liudijimą ir APR1 aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą pagrindžiantį dokumentą. Teismas 2026 m. liepos 30 d. nutartyje, taip pat išaiškino, jog negalint pateikti minėtų dokumentų, pareiškėjas skundą turi pasirašyti asmeniškai arba sudaryti atstovavimo sutartį su asmeniu, galinčiu jį atstovauti teisme (advokatu ar advokato padėjėju).Šalinant pirmosios instancijos teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjo sutuoktinė APR1 2026 m. rugpjūčio 14 d. elektroninių ryšių priemonėmis (el. paštu) teismui padavė patikslintą skundą (PDF formatu), kuris buvo pasirašytas pareiškėjo PRS1 bei jo sutuoktinės APR1. Kadangi elektroninių ryšių priemonėmis teismui atsiųstas skundas buvo pasirašytas pareiškėjo, todėl jo sutuoktinės APR1 įgalinimų klausimas skundo padavimo stadijoje neturi reikšmės. Taigi nebuvo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu.ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) teismui gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas. Nustačius, kad skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, yra nustatomas terminas skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-601-492/2020; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021).Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasirašytas skundas teismui buvo atsiųstas el. paštu, tačiau skundo originalas teismui nebuvo pateiktas per tris kalendorines dienas, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo PRS1 skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Laimutis AlechnavičiusDainius RaižysDalia Višinskienė