Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-10-21 · Administracinė byla Nr. eAS-1216-575/2026

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-21
Bylos Nr.
eAS-1216-575/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03444-2025-0
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Egidijus Šileikis
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Mažeikių rajono savivaldybės administracija

Administracinė byla Nr. eAS-1216-575/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03444-2025-0Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas pirkimų organizatoriumi; 2) atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimo terminą; 3) įpareigoti Administraciją įgyvendinti ir (ar) vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1 ir 3 dalių, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas; arba 4) panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 dėl atsakingo asmens paskyrimo (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas); arba 5) išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 6) panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas); 7) pripažinti Administraciją pažeidusią esmines Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) normas, etikos ir moralės nuostatas, pripažinti Administracijos elgesį savivaldžiavimu ir inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą; 8) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos.II.Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2025 m. lapkričio 8 d. reikšdamas reikalavimą dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d. ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymų (toliau kartu – ir Įsakymai) panaikinimo, yra praleidęs įstatyme nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą. Pareiškėjas skunde nurodė prašantis atnaujinti terminą skundui paduoti tik dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo, dėl kitų reikalavimų pareiškėjas neprašė atnaujinti termino.Teismas vertino, kad pareiškėjas skunde nepagrindė, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjui nenurodžius jokių svarbių priežasčių ir nepateikus galinčių jas patvirtinti įrodymų, teismas netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).Dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti Administraciją pažeidusią esmines Konstitucijos normas, etikos ir moralės nuostatas, pripažinti Administracijos elgesį savivaldžiavimu ir inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 110–111 straipsnių nuostatas atskirosios nutarties priėmimo ir pranešimo prokurorui klausimus teismas sprendžia tik nagrinėdamas administracinę bylą, todėl šis pareiškėjo reikalavimas, atsisakius priimti pareiškėjo skundą, negali būti nagrinėjamas.Teismas taip pat atsisakė priimti skundo dalį, kurioje pareiškėjas prašė pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime pateikti teiginiai neatitinka faktinės situacijos, nes administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti skundus, kuriais siekiama ne apginti pažeistas teises (interesus), o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus.III.Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį ir „grąžinti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui“. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį ir pateikti ją Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų garbės teismui; kreiptis į Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą Administracijos Įsakymų apskundimo terminą ir nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo pažeistas teises sieja su Administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d. ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymais, tačiau į teismą su skundu kreipėsi 2025 m. lapkričio 8 d., taigi akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama analogiško turinio pareiškėjo reikalavimus, 2025 m. liepos 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-780-575/2025 konstatavo, kad skundžiami Įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie minėtus įsakymus bei jų turinį jis žinojo (galėjo žinoti) vėliausiai 2024 m. lapkričio 6 d.Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad terminą jis praleido dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo. Todėl skundo priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šioje nutartyje aptartomis ABTĮ nuostatomis ir atsisakė priimti skundą, nes skundas dėl Įsakymų panaikinimo paduotas praleidus ABTĮ nustatytą terminą ir nebuvo pagrindo šį terminą atnaujinti. Pažymėtina, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis aplinkybių, dėl kurių terminas praleistas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-155-556/2024; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-812-629/2024; 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-821/2025; 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-735-525/2025 ir kt.).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad atskirosios nutarties priėmimo ir pranešimo prokurorui klausimus teismas sprendžia tik nagrinėdamas administracinę bylą, todėl, atsisakius priimti pareiškėjo skundą, nenagrinėtinas ir pareiškėjo reikalavimas pripažinti Administracijos elgesį savivaldžiavimu ir inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą.Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, grindžiamus tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjamas atskirasis skundas (žr., pvz., 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-575/2025; 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-838-662/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-916-1188/2025; 2026 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-789/2026 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų teisiškai reikšmingų argumentų, kurių apeliacinės instancijos teismas nebūtų įvertinęs, todėl minėti prašymai netenkinami.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikta argumentacija negali būti ginčo teisme dalykas.Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Ričardas PiličiauskasEgidijus ŠileikisSkirgailė Žalimienė