Kauno apygardos teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-368-1049/2026Teisminio proceso Nr. 4-69-3-19267-2026-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.13KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti PRS1 skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2026 m. liepos 17 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylose teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir 2026 m. liepos 28 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,n u s t a t ė :Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės Aušros Tičkienės 2026 m. liepos 17 d. nutarimu, atlikus administracinį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį, 1131 straipsnio 1 dalį, nutarta ASM1 atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Kauno apylinkės teisme 2026 m. rugpjūčio 18 d. gautas Institucijos persiųstas pareiškėjos PRS1 skundas dėl Institucijos priimto 2026 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Institucijos 2026 m. liepos 28 d. atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini).Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos PRS1 skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2026 m. liepos 17 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylose teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. liepos 28 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir nutarta skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad pareiškėja PRS1, pagal ANK 621 straipsnio nuostatas nelaikytina asmeniu, galinčiu apskųsti šioje administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja administracinio nusižengimo byloje nebuvo pripažinta nukentėjusiąja bei pažymėjo, kad vien pranešimo pateikimo nepakanka, kad asmuo būtų laikomas turinčiu teisę apskųsti priimtą nutarimą. Taip pat, teismas atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą dalyje dėl 2026 m. liepos 28 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad šiuo raštu nebuvo priimtas naujas savarankiškas procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje, todėl minėtas raštas nėra atskiras skundo objektas pagal ANK 621-626 straipsnius. Skunde apygardos teismui, pareiškėja PRS1 prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.Skunde nurodoma, kad pareiškėjai teisė teikti skundą yra įtvirtinta ANK 578 straipsnio 1 dalyje, 579 straipsnio 4 dalyje, 621 straipsnyje, tiek dėl nutarimo nepagrįstumo, tiek ir dėl pareiškėjos nepripažinimo nukentėjusiąja. Be to, nurodoma, kad Institucijos nutarimas priimtas su procesiniais pažeidimais – ANK 609 straipsnis, 615 straipsnio 4 dalis. Teismas neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, pažeisdamas ANK nuostatas bei teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 2 d. nutartis byloje Nr. eAN2-101-873/2026). Pažymima ir tai, kad tas pats teisėjas jau buvo priėmęs šioje administracinių nusižengimų byloje nutartį, kuria taip pat atsisakė priimti pareiškėjos skundą, tik kitu motyvu ir ši nutartis buvo panaikinta apygardos teismo. Skunde pareiškėja nurodo, kad 2026 m. liepos 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomi du priimti nutarimai – vienas iš jų yra 2026 m. liepos 15 d., dėl kurio pareiškėjos manymu, ji taip pat turėjo teisę pateikti skundą. Taip pat nurodoma, kad dėl šio rašto, teismas turėjo išnagrinėti ir pasisakyti atskirai ir tik tada nuspręsti ar pareiškėja turėjo teisę teikti skundą, ar yra byloje duomenų dėl jai padarytos neturtinės (moralinės) žalos.Pareiškėja skunde teigia, kad Institucija pripažino, jog PRS1 pateikė materialinę žalą patvirtinantį kvitą, tik laikė, kad jis išrašytas ne dėl riboženklio atstatymo, o dėl nežymėjimo akto surašymo. Šios aplinkybės, apeliantės manymu rodo, kad apylinkės teismas, konstatavęs, jog nepateikta objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie pareiškėjos patirtą žalą, tinkamai nesusipažino nei su pareiškėjos teikiamu skundu, nei su skundžiamu nutarimu. Skunde nesutinkama su teismo išvadomis, jog pareiškėja 2026 m. liepos 28 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo skųsti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 32 straipsnio 2 dalies pagrindu. Mano, kad ANK nuostatos savo paskirtimi ir tikslais panašesnė į baudžiamojo proceso kodekso ir baudžiamojo kodekso nuostatas, negu į viešajam interesui įgyvendinti, skirtas įstatymų nuostatas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Žemės bylų skyriaus vedėja Asta Muliuolienė atsiliepime į pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą prašo jo netenkinti palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.Institucija nurodo, kad ANK 621 straipsnyje numatyta, jog ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). ANK 644 straipsnyje numatyta, kad apeliacine tvarka apylinkių teismų nutarimus ir nutartis apygardos teismui gali apskųsti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat nukentėjusysis (ar jų atstovai). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad procesinius sprendimus administracinio nusižengimo byloje gali skųsti tik asmenys, kurių atsakomybės klausimas sprendžiamas, institucijos, kurių pareiga ginti viešąjį interesą ir siekti kaltų asmenų patraukimo atsakomybėn, taip pat nukentėjusieji. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusiojo statusas neatsiranda savaime vien dėl asmens teiginių apie galimai patirtą žalą. Šis statusas įgyjamas tik priėmus atitinkamą procesinį sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad konkrečiam asmeniui administraciniu nusižengimu buvo padaryta žala, tiesiogiai susijusi priežastiniu ryšiu su tiriamu administraciniu nusižengimu. Teisė spręsti dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju yra priskirta kompetentingoms institucijoms, o ne priklauso vien nuo paties asmens valios ar siekio dalyvauti byloje. Nukentėjusiuoju tampama esant žalos padarymo faktui konkrečiam subjektui, žala turi būti tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su konkrečiu administraciniu nusižengimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ANK nustatyta tvarka nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, todėl neįgijo administracinio nusižengimo bylos dalyvio statuso ir su tuo statusu siejamų procesinių teisių.Institucijos vertinimu, teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nėra asmuo, dėl kurio priimtas 2026 m. liepos 17 d. nutarimas, administracinio nusižengimo byloje ji nepripažinta nukentėjusiąja, o skundžiamame nutarime aiškiai konstatuota, kad tirta veika jai žala nepadaryta. Pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų šią išvadą skundo priėmimo stadijoje vertinti kitaip ir bent preliminariai patvirtintų fizinės, turtinės ar neturtinės žalos faktą bei jos priežastinį ryšį su tirta veika. Pareiškėja pagal ANK 621 straipsnio nuostatas nelaikytina asmeniu, galinčiu apskųsti šioje administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą.Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareiškėja taip pat pateikė skundą ir dėl Institucijos 2026 m. liepos 28 d. rašto (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju šiuo raštu pareiškėja buvo tik informuota apie atlikto administracinio nusižengimo tyrimo rezultatus. Minėtu raštu nebuvo sprendžiama dėl Pareiškėjos teisių ar pareigų, nebuvo priimtas joks naujas procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje, todėl jis pareiškėjai nesukėlė savarankiškų pasekmių, dėl ko tai nėra atskiras skundo objektas pagal ANK 621-626 straipsnius.Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,k o n s t a t u o j a :Pareiškėjos PRS1 atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apylinkės teismo nutartis administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujantys asmenys šiame kodekse nustatytais atvejais gali apskųsti atskiruoju skundu apygardos teismui (ANK 656 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, pareiškėjos PRS1 atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentais, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartis yra nepagrįsta, priimta pernelyg formaliai aiškinant procesines teisės normas bei nepagrįstai nustatant, kad PRS1 nėra tinkamas subjektas skųsti Institucijos 2026 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl naikintina. ANK 621 straipsnyje numatyta, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 5651 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam yra padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad įstatymas numato teisę asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, skųsti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, priimtą vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucijoje buvo atliekamas administracinis tyrimas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo arba naudojimo, 1311 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto riboženklio pastatymo, perdarymo, pašalinimo ar nukėlimo, pagal PRS1 skundus bei buvo sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju pagal ANK 578 straipsnį. Apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjos PRS1 pateikto skundo priėmimo klausimą dėl Institucijos priimto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 5651 straipsnio pagrindu, nurodė, kad vien pranešimo pateikimo nepakanka, kad asmuo būtų laikomas turinčiu teisę apskųsti priimtą nutarimą. Byloje turi būti konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad tirta veika tiesiogiai pažeidė pranešėjos teises ir dėl jos pranešėjas patyrė fizinę, turtinę ar neturtinę žalą.Aukštesnysis teismas, iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog vien pranešimo pateikimo nepakanka, kad asmuo būtų laikomas turinčiu teisę apskųsti priimtą nutarimą. Visgi, šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad kaip nurodoma Institucijos skundžiamame 2026 m. liepos 17 d. nutarime, pareiškėja pateikė informaciją, kad „<...> riboženklis atkurtas 2024 m. rugsėjo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, kuriame už tokio veiksmo atlikimą buvo sumokėta 50,00 eurų <...>“. Teiktame skunde pareiškėja įvardija save nukentėjusiuoju asmeniu bei nurodo, kad patyrė turtinę žalą. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje taip pat pažymima, kad pareiškėja nurodė patyrusi 50,00 eurų turtinę žalą dėl matininkui sumokėtų pinigų, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad šios išlaidos patirtos šalinant tirto administracinio nusižengimo padarinius. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos nurodoma patirta žala, kadangi būtent šios aplinkybės ir yra ginčijamos pateiktame PRS1 skunde dėl Institucijos priimto nutarimo. Turtinės ar neturtinės žalos nustatymo faktas galėtų būti sprendžiamas tik priėmus ir išnagrinėjus iš esmės pateiktą skundą, tačiau šioje bylos stadijoje, t. y. sprendžiant skundo priėmimo klausimą, negali būti atliekamas duomenų vertinimas dėl pareiškėjos nurodomos patirtos žalos. Svarbu pažymėti tai, kad vadovaujantis ANK 621 straipsnio nuostatomis, asmens teisė apskųsti Institucijos nutarimą nėra siejama su jo pripažinimu nukentėjusiuoju ar juolab pareiga pateikti duomenis, patvirtinančius jam padarytą žalą. Priešingu atveju, susidarytų situacija kuomet kiekvienu atveju, kai institucija priima nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną bei spręsdama, jog asmeniui nebuvo padaryta jokia turtinė ar neturtinė žala, pranešimą dėl galimai įvykdyto administracinio nusižengimo pateikęs asmuo, netektų teisės apskųsti tokį institucijos nutarimą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog pareiškėja PRS1 nėra tinkamas subjektas skųsti Institucijos 2026 m. liepos 17 d. nutarimą, netinkamai taikė įstatymą (ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punktas), todėl skundžiama nutartis naikintina ir pareiškėjos skundas grąžintinas Kauno apylinkės teismui, skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.Skundžiama nutartimi taip pat atsisakyta priimti pareiškėjos PRS1 skundą ir dėl Institucijos 2026 m. liepos 28 d. rašto Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip ir teisingai nustatė apylinkės teismas, iš minėto rašto matyti, kad pareiškėja informuojama apie priimtus Institucijos 2026 m. liepos 15 d. ir 2026 m. liepos 17 d. nutarimus, tačiau šiuo raštu nėra priimtas savarankiškas procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Dėl ko, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad minėtas 2026 m. liepos 28 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra atskiras skundo objektas pagal ANK 621-626 straipsnius. Minėtas raštas yra tiesiogiai susijęs su skundžiamu Institucijos nutarimu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu, n u t a r i a :Pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir PRS1 skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2026 m. liepos 17 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) grąžinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse priėmimo klausimui spręsti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.Teisėjas Audrius Meilutis