Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, ir Administracija, ir Projekto vykdytojas, ir Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir atsakovas, CPVA, Agentūra) 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) teismui atmetus pirmąjį reikalavimą, pakeisti skundžiamą Sprendimą ir pareiškėjui finansinės korekcijos netaikyti arba teismui nustačius, kad Agentūra turėjo pagrindą taikyti finansinę korekciją, įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti galimą pažeidimą ir spręsti dėl mažesnės korekcijos taikymo.Pareiškėjas prašymą grindė šiais argumentais:Įgyvendindamas projektą „Socialinio būsto plėtra“ (projekto Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011) (toliau – ir Projektas), pareiškėjas skelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno ir dviejų kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“ (toliau – ir Pirkimas). Įvykdęs Pirkimą, pareiškėjas 2019 m. birželio 26 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-2803 (toliau – ir Pirkimo sutartis) dėl buto, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Pirkimo sutarties vertė – 61 000 Eur. Pirkimui, remiantis jo paskelbimo data, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 patvirtinto Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos. CPVA priėmė Sprendimą, kuriame darė išvadą, kad Administracija pažeidė Aprašo 3 punkte nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 38 ir 40 punktus, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1707 patvirtinto Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų ir vertinimo kriterijų aprašo (toliau – ir Pirkimo sąlygos) 40.14 punkto nuostatas, nes laimėtojo paraišką turėjo atmesti, kaip neatitinkančią Pirkimo sąlygų 7.1.3.3 punkto reikalavimų. Pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė perka socialinius būstus ir šiuo tikslu pirkimo objektą suskaidė į dvi grupes: I grupėje buvo įtraukti iš viso 47 vieno kambario butai. Pirkimo sąlygų 7.1.3.3 papunktyje buvo nurodyta, kad buto bendrasis (naudingasis) plotas ne didesnis nei 35 ir ne mažesnis nei 25 kv. m; į naudingąjį buto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas. Gali būti įsigyjami ir tokie būstai, kurių plotas ne daugiau kaip 10 proc. yra didesnis ar mažesnis nei nurodytas perkamo būsto plotas Pirkimo sąlygose. Atsižvelgiant į tai, CPVA vertinimu, maksimalus perkamo 1 kambario buto plotas galėjo būti 38,50 kv. m (35 kv. m +10 proc.). Atitinkamai 8.5 papunktyje buvo nurodyta, kad neperkami butai, kurie neatitinka bent vienos iš 7.1 ar 7.2 papunkčiuose nurodytų sąlygų, o 40.14 papunktyje buvo nurodyta, kad paraiška atmetama, jeigu kandidato siūlomas butas neatitinka bent vieno Pirkimo sąlygų 7.1 arba 7.2 papunkčiuose nustatyto reikalavimo.Atsižvelgdama į tai, kad iš laimėtojo nupirkto Buto plotas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra 42,53 kv. m, t. y. daugiau nei 10 proc. didesnis nei maksimali Pirkimo sąlygose nurodyta galima ploto riba, CPVA vertinimu nupirktas Butas neatitinka Pirkimo sąlygose perkamam objektui nustatytų reikalavimų ir laimėtojo paraiška privalėjo būti atmesta. Taigi, CPVA pažeidimą konstatavo bei sankciją pareiškėjui pritaikė dėl 4,03 kv. m didesnio Buto ploto.Dėl įtariamo pažeidimo Administracija pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Buto bendras plotas yra 42,53 kv. m, tačiau į bendrą plotą yra įskaičiuotas sandėliukas, kurio plotas 3,29 kv. m, Buto kadastrinių matavimų byloje pažymėta, kad gyvenamasis plotas sudaro 33,62 kv. m, Buto bendrasis plotas neženkliai viršija maksimalų plotą, tačiau buvo priimtas sprendimas dėl šio Buto pirkimo, kadangi iš planuotų nupirkti I grupei priskirtų 47 būstų buvo gautos tik 7 paraiškos, o iš jų nupirkti tik 2 butai. Taigi Perkančioji organizacija, dėjusi pastangas nupirkti kuo daugiau butų ir taip užtikrinti būsto laukiančių asmenų interesus, negali būti vertinama kaip pažeidusi kokius nors viešųjų pirkimų principus, kadangi jokiais Perkančiosios organizacijos veiksmais nebuvo apribota tiekėjų konkurencija (pasiūlymų pirkime buvo gauta gerokai mažiau, nei tikėtasi). Be kita ko, paaiškinime buvo papildomai motyvuotas ir pirkimo sėkmingumas bei pasiektas pagrindinis socialinio būsto plėtros tikslas – nupirktas Butas jau 2020 metais buvo išnuomotas neįgaliam, 25 proc. darbingumo lygį turinčiam asmeniui.CPVA pateiktų paaiškinimų ir projekto tikslų pasiekimo nelaikė reikšmingais ir jų detaliau nevertino, Sprendime tik nurodė, kad pateikti paaiškinimai dėl patirties trūkumo vykdant pirkimą bei socialinio būsto įsigijimo poreikio negali pateisinti šių principų pažeidimo, o kartu pateisinti sprendimą pripažinti laimėtojo paraišką tinkama bei sudaryti pirkimo sutartį. CPVA vertinimu, Perkančioji organizacija turėjo atmesti Buto paraišką dėl mažareikšmio ploto neatitikimo, nepaisyti nei aplinkybės, kad Butas iš esmės atitiko visus kriterijus ir tik nežymiai viršijo bendro ploto reikalavimą, nei aplinkybės, kad socialinio būsto laukiantiems daugiau nei tūkstančiui socialiai remtinų asmenų savivaldybė negali suteikti gyvenamosios vietos ir Buto įsigijimas reikšmingai pagerino bent vieno iš šių asmenų gyvenimo sąlygas.CPVA Sprendime remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) išaiškinimu, kad nustatyto pasiūlymo trūkumo mažareikšmiškumas (jo svarba ir vertė visos viešojo pirkimo sutarties atžvilgiu) nedaro įtakos tokio pasiūlymo vertinimui kaip neatitinkančio nustatytų reikalavimų, jeigu bent dalis jo tokių reikalavimų neatitinka. Taigi, pati CPVA pripažįsta, kad jos nustatytas pažeidimas dėl nupirkto Buto ploto nežymaus neatitikimo yra mažareikšmis.Nustačius formalų Aprašo nuostatų pažeidimą, turėjo būti sprendžiama ir motyvuojama, ar projekto finansavimui skirtų lėšų korekcija apskritai taikytina, o jeigu taikytina, turėjo būti sprendžiama ir motyvuojama, kokio dydžio korekcija yra proporcinga pagal nustatytas faktines aplinkybes ir adekvati nustatytam pažeidimui. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo pabrėžiama aplinkybė, neva Administracija vietoje to, kad laimėtojo pasiūlymą atmestų, suteikė jam išskirtines sąlygas dalyvauti pirkime, nes priėmė jo pasiūlymą, kaip tinkamą bei sudarė pirkimo sutartį, niekaip nepadarė absoliučiai jokios įtakos Projektui skirtų finansavimo lėšų panaudojimui. CPVA Sprendime šių aplinkybių atskirai neaptarė, nemotyvavo nei sankcijos pareiškėjui taikymo poreikio, nei jos dydžio jokiais argumentais dėl galimo poveikio Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetui.Sprendimas neatitinka teismų praktikoje išskiriamų kriterijų (pažeidimų pobūdis, svarba, fondų finansiniai nuostoliai). Be to, atsakovas Sprendime nenurodė, kad dėl neva padaryto pažeidimo buvo padarytas koks nors poveikis ES biudžetui, todėl lieka neaišku, kodėl CPVA pritaikė Administracijai sankciją. Šiuo atveju turėtų būti įvertintas CPVA skirtos 25 proc. finansinės korekcijos pagrįstumas bei pripažintina, kad Sprendimas taikyti sankciją nėra tinkamai motyvuotas. Sprendime nėra pateikta jokios informacijos, ar CPVA taikydama finansinę korekciją išties atsižvelgė į teisės aktus ir (ar) kodėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti pritaikyta, pavyzdžiui, mažesnė finansinė korekcija.Atsižvelgiant į tai, kad konstatuotas pažeidimas buvo mažareikšmis, formalaus, vienkartinio pobūdžio, ES bendrajam biudžetui nebuvo padaryta jokia žala, finansinė korekcija dėl nurodytų aplinkybių šiuo atveju turėjo būti netaikoma arba iš esmės sumažinta.Atsakovas CPVA atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. CPVA atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:CPVA, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau – ir PAFT) ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuris nustato Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gaires (toliau – ir Gairės), taikė 25 proc. finansinę korekciją. Atsižvelgdama į tai, kad Administracija Pirkimo laimėtoju pripažino kandidatą, kurio siūlomas Butas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, tokiu būdu pažeidžiant skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, taikyta 25 proc. pataisos norma nuo sutarties vertės tenkančios Projektui, t. y. nuo 55 800 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 13 950 Eur.Sprendimo konstatuojamoje dalyje nustatyto pažeidimo mažareikšmiškumas nėra įvardintas. Nors Administracija savo paaiškinimuose teigė, kad netikslinga buvo atmesti butus, kurių plotas neženkliai viršijo numatytus ploto intervalus, kai buvo didelis poreikis butų pirkimui, tačiau šie teiginiai, vadovaujantis teismų praktika ir teisiniu reguliavimu, buvo paneigti. Sprendime cituota LAT praktika (žr. LAT 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019) leidžia teigti, kad pasiūlyme esant neatitikimų pirkimo sąlygoms, neatitikimų mastas (šiuo atveju skirtumas tarp Pirkimo sąlygose nustatyto maksimalaus buto bendrojo (naudingojo) ploto dydžio ir laimėtojo pasiūlyto buto bendrojo (naudingojo) ploto dydžio) negali padaryti tokios įtakos, kad netinkamas pasiūlymas taptų tinkamu (išskyrus Aprašo 39 p. nustatytus atvejus). Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad ši situacija neva gali būti vertinama kaip formalus nukrypimas nuo Pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ir tai, kad Pirkimo sąlygų reikalavimas dėl buto bendrojo (naudingojo) ploto dydžio yra mažesnės reikšmės nei kiti reikalavimai.Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Paramos būstui įstatymas) 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžta, kas yra naudingasis būsto plotas. Iš Buto duomenų matyti, kad kambarys-virtuvė yra 33,62 kv. m, sandėliukas – 3,29 kv. m, vonia – 5,32 kv. m, bendras plotas – 42,33 kv. m. Todėl skaičiuojant pagal Paramos būstui įstatymo nuostatas naudingąjį būsto plotą, jis viršija Pirkimo sąlygų 7.1.3.3 papunktyje nustatytą reikalavimą, įskaitant paklaidos ribas.Projekto sutartimi buvo sutarta dėl siektino tikslo – didinti savivaldybėje gyvenančių šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą aprūpinimo būstu. Šio tikslo siekimas privalo būti atliekamas vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Visgi, vien šio tikslo siekimas negali lemti sąlygų, kad neteisėti pareiškėjo veiksmai taptų pateisinami.Nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, CPVA įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes. Nustatytas pažeidimas yra susijęs su tuo, jog Administracija Pirkimo laimėtojo paraišką turėjo atmesti, kaip neatitinkančią Pirkimo sąlygų reikalavimų. Todėl vadovaujantis Gairių reguliavimu, finansinė korekcija turėjo būti nustatoma ir taikoma pagal pažeidimo pobūdį, kuris yra artimiausias nustatytam CPVA pažeidimui, t. y. Gairių 2.2 lentelės 14 punktui. CPVA, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatose, susijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, ar projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti. Pagal Europos parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013, Reglamentas) 2 straipsnio 36 punktą, pareiškėjas atitinka pirmąjį pažeidimo požymį, t. y. pareiškėjas yra pažeidusi nacionalinį reguliavimą dėl pirkimų vykdymo, kuris buvo taikomas įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą. Be to, pažeidimas buvo padarytas netinkamu Perkančiosios organizacijos veikimu, t. y. pareiškėjas Pirkimo laimėtojui suteikė daugiau teisių nei kitiems galimiems kandidatams, atsisakydama vieno iš butams taikomų reikalavimų, tuo pažeisdama Aprašo 3 punkte nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, todėl yra tenkinamas ir antrasis pažeidimo požymis. Taip pat pareiškėjo padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ES lėšų panaudojimui, kas atitinka trečiąjį pažeidimo požymį. Nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra. Tuo pagrindu paneigtini skundo argumentai, kad CPVA tikslas turėtų būti įvertinti galimos sankcijos poreikį.Spręsdama dėl 25 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo, CPVA įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis. CPVA įsitikinimu, taikyta finansinė korekcija yra proporcinga padarytam pažeidimui.Trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į prašymą sutiko su pareiškėjo prašymu ir prašė jį tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad iš esmės pažeidimas konstatuotas tik dėl 4,03 kv. m didesnio būsto ploto. Būtų netikslinga atmesti kandidatų pasiūlymus, kuriuose plotas tik nežymiai viršijo numatytus buto ploto intervalus, kuomet yra didelis poreikis tokių būtų įsigijimui (eilėje išsinuomoti socialinį būstą laukia daugiau nei vienas tūkstantis socialiai pažeidžiamų ar remtinų asmenų). Jei teismas vertintų, jog pažeidimas nustatytas pagrįstai, turėtų būti vertinamas ir skirtos 25 proc. finansinės korekcijos pagrįstumas. CPVA Sprendime tik nurodė, jog Valstybės kontrolė siūlė už pažeidimą taikyti 25 proc. finansinę korekciją, tačiau nepagrindė, kodėl pritaikyta 25 proc., o ne mažesnė finansinė korekcija. Sprendime nėra pateikta jokios informacijos, ar taikydama finansinę korekciją CPVA išties atsižvelgė į teisės aktus ir (ar) kodėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti pritaikyta, dar mažesnė, t. y. 5 proc., dydžio finansinė korekcija.