- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-14
- Bylos Nr.
- A-1403-629/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05087-2024-1
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 21RE-669(AG-618/03-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų ir administravimo skyriaus (toliau – ir Tarnyba, VGTPT) 2024 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03688 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnybos 2023 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-02118 jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-18861-1126/2022 peržiūrėjimo. Pareiškėjas Tarnybai 2024 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5943-1126/2023 (toliau – ir Kauno apylinkės teismo sprendimas) ir Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-456-924/2024 (toliau – ir Kauno apygardos teismo nutartis) peržiūrėjimo kasacine tvarka. Tarnyba, nustačiusi, kad (šeimos) turto vertė, atsižvelgiant į objektyvias negalėjimo disponuoti savo turtu priežastis, viršijo nustatytą turto lygį, 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03688, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.Pareiškėjas 2024 m. gegužės 28 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl individualios situacijos vertinimo, o 2024 m. birželio 3 d. pateikė papildomus dokumentus. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą prašymą ir dokumentus, skundžiamu Sprendimu atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos sprendimas yra neteisėtas, nes buvo priimtas remiantis tik advokatės 2024 m. birželio 20 d. išvada „Dėl antrinės teisinės pagalbos PRS1“ (toliau – ir Išvada), tačiau nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo teisėtus interesus. Pareiškėjas teigė, jog advokatė tinkamai jo neatstovavo, susitikimo metu paaiškino, kad ji nieko nedarys, nes laimėti bylos yra neįmanoma. Pareiškėjui neaišku, kodėl Tarnyba vieną kartą suteikė pagalbą, o kitą kartą atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Be pagalbos pareiškėjas negali apginti savo teisių. Jis pirmosios instancijos teisme bylos nelaimėjo, nes būtent advokatė netinkamai atstovavo jo interesus. Teisminių ginčų pareiškėjas anksčiau neturėjo, todėl nežinojo kaip elgtis. Advokatė nenorėjo rengti net apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo, sakydama, kad bylos nelaimės, todėl apeliacinį skundą parengė pats. Kauno apygardos teismo nutartyje yra aiškiai nurodyta, kad byloje nebuvo atskleista ginčo esmė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad paneigti įvykio faktą ir padarytą žalą. Pareiškėjas pasitikėjo advokate, tačiau ji tik faktiškai atliko savo darbą. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytus argumentus, kad jo interesai nebuvo tinkamai atstovaujami, sprendė, kad būtina pateikti kasacinį skundą.Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad advokatė M. S. 2023 m. lapkričio 29 d. konsultavo pareiškėją, tačiau konsultacijos metu pareiškėjas nenurodė jokių pagrindų apeliaciniam skundui parengti, negalėjo pateikti jokių objektyvių įrodymų jo paaiškinimams pagrįsti, nes jų tiesiog neturėjo, o pasiteiravus, kodėl savalaikiai nesiėmė aktyviai ginti savo teisių rinkdamas įrodymus, pasyvų elgesį teisino nežinojimu, kitomis subjektyviomis priežastimis. Advokatės teigimu, jai išsakius poziciją, kad esant šioms aplinkybėms apeliacinis procesas nebūtų sėkmingas ir jam tektų atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas bei dalį antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, pareiškėjas vėliau advokatės paslaugomis nesinaudojo, o savarankiškai parengė ir pateikė apeliacinį skundą teismui, todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jo teisė būti atstovaujamam profesionalaus teisininko nebuvo įgyvendinta, laikytina paties pareiškėjo pasirinkimo rezultatu.Tarnyba, susipažinusi su pareiškėjo prašymu ir pateiktais papildomais dokumentais bei advokatės išvada, skundžiamu Sprendimu Tarnybos 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03688, kuriuo buvo atsisakyta suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėjo (šeimos) turto vertė, atsižvelgiant į objektyvias negalėjimo disponuoti savo turtu priežastis, viršijo nustatytą turto lygį, pripažino netekusiu galios ir atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais. Taigi, antrinė teisinė pagalba pareiškėjui nebuvo suteikta ne dėl jo turtinės padėties, o dėl to, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl jo atžvilgiu priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka yra nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, kadangi nėra kasacijos pagrindų.Pareiškėjas nei Tarnybai, nei Komisijai nenurodė konkrečių pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismų pateiktu įrodymų vertinimu pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė bylą nagrinėję teismai. Tai, kad žemesniųjų instancijų teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi pareiškėjas, savaime nesuponuoja išvados, kad šioje byloje yra pagrindai bylą peržiūrėti kasacine tvarka.