Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo L. Š. (toliau – ir atsakovas) 876,71 Eur turtinės žalos atlyginimą, 36,51 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. gegužės 2 d. įvykio metu buvo vandeniu sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (toliau – taisyklės). Pagal taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Šiuo atveju žalos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 24 d. įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa sąmatoms sudaryti. Sudarydama lokalinę sąmatą ieškovė apskaičiavo, kad jos apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 876,71 Eur ir išmokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu priklausė atsakovui L. Š..