Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Ugnei Kurlinkutei,dalyvaujant pareiškėjai TRA1, jos atstovei advokato padėjėjai Laimai Bartosevičienei,Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotai atstovei I. M. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos TRA1 skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. gegužės 6 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.Nutarimo esmė: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymas į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija keturių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus privalantiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki šešių tūkstančių eurų2026 m. kovo 27 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad TRA1, 2017 metų ir 2018 metų mokestinių laikotarpių Metinėse pajamų deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) V prieduose įrašė neteisingus duomenis apie leidžiamų atskaitymų sumą: į leidžiamus atskaitymus, galimai per klaidą, buvo įkeltas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis: 2017 metais – 401 Eur, 2018 metais – 744 Eur. TRA1 Metinėje pajamų deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2017 metus V priede įrašė mokėtinų 525,33 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSDĮ) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSDĮ), kai perskaičiavus apmokestinamąsias pajamas nustatyta mokėtinų VSDĮ 457,46 Eur ir 143,45 Eur PSDĮ. Dėl šių priežasčių apskaičiuojamos papildomos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumos: už 2017 metus 16 Eur, už 2018 metus 294 Eur, iš viso 310 Eur GPM. Nustatyta, kad TRA1 pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 78 straipsnio 1 punktą, kuriame nurodyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), nes į gaunamų sąskaitų faktūrų registrus įtraukė neteisingus duomenis. Pažeidžiant PVMĮ 89 straipsnio 1 punktą, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. TRA1 PVM deklaracijose nedeklaravo 5133 Eur PVM apmokestinamosios vertės ir nuo jos neapskaičiavo ir nedeklaravo 1078 Eur pardavimo PVM. Kadangi TRA1 veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (2023-04-27 redakcija Nr. XIV-1925) 220 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo) požymių, nes nesumokėtų mokesčių suma – 1388 Eur (PVM – 1078 Eur, GPM – 310 Eur) neviršija 400 MGL, tačiau veika atitinka administracinio nusižengimo požymius, numatytus ANK 187 straipsnio 4 dalyje. Pažeistos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1, 4 punktų nuostatos.ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės yra susijusios su mokestiniais laikotarpiais nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., akivaizdu, jog šiuo atveju administracinės atsakomybės taikymas nebūtų galimas. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos.TRA1 veiksmai pasireiškė neteisingų duomenų įrašymu į deklaracijas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Kiekvienas deklaracijos pateikimas yra savarankiškas, baigtinis veiksmas, sukeliantis teisines pasekmes jo pateikimo momentu. Todėl tokio pobūdžio pažeidimas nėra tęstinis, jis neturi trunkamojo pobūdžio, kadangi teisinė pareiga pateikti teisingus duomenis, atsiranda dokumentų pateikimo momentu.ANK 5651 straipsnyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai, be kita ko, iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas. Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinio nusižengimo teisena TRA1 atžvilgiu nutraukta.2026 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas TRA1 skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą TRA1 atžvilgiu nutraukti vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Skunde nurodyta, kad pareiškėja su priimtu nutarimu nesutinka. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 5651 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Teismų praktikoje numatyta, kad administracinio nusižengimo teiseną, suėjus senaties terminui, galima nutraukti tik tuo atveju, jeigu asmuo padarė administracinį nusižengimą. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl pasibaigusio termino administracinei nuobaudai paskirti. Faktas, jog toks terminas jau suėjo, yra akivaizdus. Tačiau, pabrėžtina, kad administracinio nusižengimo teisena ANK 5651 straipsnio 7 punkto pagrindu gali būti nutraukta tik tuo atveju, kai nustatoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra pagristai kaltinamas. Priešingu atveju, nustačius, jog asmuo administracinio nusižengimo apskritai nepadarė, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju Institucija nesiėmė veiksmų išsamiai ištirti administracinį nusižengimą, į skundžiamą nutarimą perrašė ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis, juos interpretavo kaip neginčijamus kaltės įrodymus, nepagrindė savo išvadų. Pareiškėja iš esmės nesutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, nes jos veiksmuose nebuvo siekio išvengti mokesčių, deklaraciją pateikė ne sąmoningai žinodama, kad pateikiami duomenys neteisingi, o dėl žmogiškos klaidos. Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjos teiginys, jog jos veika neturi administracinio nusižengimo požymių yra nepagrįstas. Bylos duomenys neginčijamai įrodo, jog pareiškėja finansinėje apskaitoje fiksavo ir deklaravo neteisingus duomenis, kas sudaro objektyviuosius nusižengimo požymius. Deklaracijos teisingumą parašu patvirtina pats mokesčių mokėtojas, kuris turi pareigą pateikti teisingus duomenis. Šioje byloje yra užfiksuoti materialieji administracinio nusižengimo požymiai. Pažymėtina, kad suėjus senaties terminui, teismas ar Institucija praranda procesinę kompetenciją vertinti sudėties elementus. Bet koks asmens kaltės tyrimas po senaties suėjimo yra teisiškai negalimas. Institucija nebeturi teisinio pagrindo vertinti pareiškėjos tyčios ar kaltės formos, suėjus administracinio nusižengimo senaties terminui. Teismo posėdžio metu pareiškėjos TRA1 atstovė advokato padėjėja Laima Bartosevičienė pristatė skundą. Prašo panaikinti nutarimą, kadangi administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu. Teismo posėdžio metu pareiškėja TRA1 nurodė, kad palaiko savo atstovės nuomonę ir pateiktą skundą.Teismo posėdžio metu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė I. M. J. pristatė atsiliepimą. Mano, kad skundas nepriimtinas, pareiškėja bylos nagrinėjime dalyvavo, pateikė paaiškinimus, prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti suėjus senaties terminui. Institucija, priimdama vertino ar pareiškėjos veiksmuose yra numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Pareigūnas, priimdamas nutarimą, vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiaga, pakartotinai tirti tokių įrodymų nėra pagrindo. Nustačius, kad suėjo senaties terminas, išsamesnis tyrimas nebuvo atliktas. Skundas tenkintinas iš dalies.ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2026 m. gegužės 6 d. priėmė nutarimą (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos TRA1 atžvilgiu pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį, kadangi yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas (ANK 39). Pažymėtina, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, konstatavo, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu laikoma įrodyta, jog TRA1 padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 4 dalį. Pareiškėja, nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti ne suėjus ANK 39 straipsnyje nurodytam terminui (ANK 5651 straipsnio 7 punktas), tačiau nustačius, kad jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių (ANK 5651 straipsnio 1 punktas). Institucija, pateiktu atsiliepimu, pažymėjo, jog suėjus senaties terminui, tiek teismas, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, netenka teisinio pagrindo vertinti asmens tyčios ar kaltės klausimo. Teismo posėdžio metu apklausta Institucijos atstovė patvirtino, kad Institucija priėmė nutarimą remdamasi ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, o pastebėję administracinės nuobaudos skyrimo termino pabaigą, papildomų tyrimo veiksmų įrodyti pareiškėjos kaltei nesiėmė, aplinkybių nesiaiškino. Toks Institucijos argumentas prieštarauja teismų praktikai, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nustačius, jog administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys administracinio nusižengimo apskritai nepadarė, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama ANK 5651 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, kadangi ANK 39 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, jog nusižengimas buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nusprendė nepradėti (nutraukti) administracinio nusižengimo bylos, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Tačiau vertinant byloje surinktą medžiagą, kurios pagrindu Institucija priėmė skundžiamą nutarimą, teismas daro išvadą, jog nutarimas yra priimtas nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos kaltę, tai yra, pareiškėjos kaltė iš esmės grindžiama tik ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Šiuo atveju Institucija nesiėmė jokių aktyvių veiksmų renkant ir vertinant įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjos kaltę, ką patvirtino ir Institucijos atstovė. Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, mano, jog tyrimas byloje nebuvo atliktas išsamiai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, pastebėjus administracinės nuobaudos skyrimo termino pabaigą. Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje nurodoma, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti tik atliekant įvairius procesinius veiksmus, taip pat ir išsamiai tiriant byloje pateiktus dokumentus, taip patikrinant apklaustų asmenų duotus paaiškinimus. Akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. gegužės 6 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti būtinus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,