Kauno apylinkės teismo nutartis

2026-09-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-26920-1191/2026

Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-29
Bylos Nr.
e2YT-26920-1191/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17784-2026-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Greta Osinovskienė
Pareiškėjas
V. T.
Suinteresuotas asmuo
S. E. T., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-26920-1191/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17784-2026-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.4; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.6.19(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. rugsėjo 29 d. Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Greta Osinovskienėrašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys S. E. T., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.Teismas n u s t a t ė:Pareiškėjas V. T. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą prašymui dėl palikimo priėmimo pateikti. Pareiškime nurodyta, kad:Pareiškėjas yra mirusio R. T. vienintelis sūnus. R. T. (duomenys neskelbtini) išvyko iš Lietuvos į Jungtines Amerikos Valstijas, kur (duomenys neskelbtini) mirė. R. T. mirties faktas Kauno rajono metrikacijos skyriuje įregistruotas (duomenys neskelbtini). R. T. mirė išsituokęs, nuosavybės teise valdė nekilnojamą turtą – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį įgijo 2003 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi.Pareiškėjas iš Lietuvos į Jungtines Amerikos Valstijas išvyko (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose susilaukė dukros S. E. T. (R. T. vaikaitės). Pareiškėjas ir jo tėvas R. T. gyveno atskirai. Apie tėvo įgytą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje pareiškėjas sužinojo iš mamos R. T. Mirties liudijimu pareiškėjas taip pat nedisponavo iki (duomenys neskelbtini). Gavęs mirusiojo tėvo mirties liudijimą iš mamos, kreipėsi į Lietuvoje esantį notarą dėl nekilnojamo turto įregistravimo pareiškėjo kaip vienintelio įpėdinio vardu. Iš notaro pareiškėjui tapo žinoma, kad tam, jog nekilnojamas turtas būtų įregistruotas, pareiškėjo vardu, pirmiausia, reikalinga įregistruoti R. T. mirties faktą Lietuvoje ir užvesti paveldėjimo bylą. Pareiškėjas 2026 m. gegužės 6 d. įgaliojimu, sudarytu Lietuvos Respublikos Generaliniame konsulate Niujorke, įgaliojo Dinetą Valkauskaitę tvarkyti su palikimo priėmimu susijusius klausimus. Įgaliotas asmuo Dineta Valkauskaitė 2026 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Kauno m. 8-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo pagal mirusiojo R. T. palikto nekilnojamo turto buvimo vietą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad R. T. mirė (duomenys neskelbtini), praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą atnaujinti terminą palikimui priimti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad R. T. testamento nėra sudaręs. Pareiškėjo dukra taip pat sutinka, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti pagal pareiškėjo pareiškimą. Kitų įpėdinių, pateikusių prašymą notaro biurui dėl palikimo priėmimo, pareiškėjo duomenimis, nėra. Paveldėjimo byla Jungtinėse Amerikos Valstijose neužvesta, pareiškėjo duomenimis, tėvas R. T. jokio reikšmingo turto Jungtinėse Amerikos Valstijose neįgijo, gyveno kukliai, o jo kasdieniais poreikiais rūpinosi buvusi sutuoktinė. Po tėvo mirties pareiškėjui atiteko smulkūs tėvo asmeniniai daiktai. Pareiškėjas pažymėjo, kad neturi teisinio išsilavinimo, jo profesinė veikla nėra susijusi su dokumentų rengimu ar teisinių klausimų sprendimu, todėl jis neturi specialių teisinių žinių bei nėra susipažinęs su Lietuvos Respublikos teisės aktų reglamentavimu. Be to, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje negyvena nuo (duomenys neskelbtini), dėl ko jo galimybės žinoti ir tinkamai suprasti Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą yra objektyviai ribotos. Sužinojęs iš notaro apie veiksmus, būtinus palikimo priėmimo procedūrai įgyvendinti, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teisininkę dėl reikalingų dokumentų parengimo ir sutvarkymo, taigi, pareiškėjo teigimu, supratęs teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl palikimo priėmimo, aktyviai ir operatyviai ėmėsi veiksmų savo paveldėjimo teisėms įgyvendinti. Be to, pareiškėjas nurodė, kad apie tėvo nekilnojamą turtą Lietuvoje pareiškėjas visos informacijos neturėjo, kadangi, kai tėvas įgijo nekilnojamą turtą, pareiškėjas jau buvo išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas ir apie tai šeimoje nebuvo kalbėta, todėl anksčiau paveldėjimo procedūros neinicijavo. Suinteresuotas asmuo S. E. T. atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti ir nurodė, kad yra pareiškėjo dukra bei R. T. anūkė, sutinka, kad pareiškėjui terminas palikimui priimti būtų atnaujintas. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus, ir nurodė, kad neturi duomenų apie R. T. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat nesikreipė į notarą dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu. Be to, atsiliepime į pareiškimą nurodyta, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti visas pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Suinteresuoto asmens nuomone, teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, turėtų atsižvelgti ir į sužinojimo apie galimo palikimo momentą ir elgesį po to.Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti išsiunčiant nutartį bei specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą apie bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a:Pareiškimas tenkinamas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą) ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).Byloje nustatyta, kad R. T. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje R. T. mirties įrašas atliktas (duomenys neskelbtini) (mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Gyventojų registro duomenų išrašo matyti, kad R. T. mirė išsituokęs, ištuokos data – (duomenys neskelbtini), turėjo vieną pilnametį vaiką – pareiškėją. VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo priėmimo ir (ar) atsisakymo faktų, taip pat nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad R. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2003 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2519 ir perdavimo–priėmimo aktas Nr. 2520. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad iki pareiškėjo pareiškimo teismui pateikimo dienos į šį palikimą pretenduotų kiti asmenys. Suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Kitų įpėdinių, kurie galėtų pretenduoti į R. T. palikimą, nenustatyta. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo po tėvo R. T. mirties nesikreipė. Pareiškėjo teigimu, jis į notarą nesikreipė dėl to, kad nuo (duomenys neskelbtini) gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, nežinojo, jog jo tėvas R. T. Lietuvos Respublikoje turi turto, taip pat nurodė, jog neturi teisinio išsilavinimo, jo profesinė veikla nėra susijusi su dokumentų rengimu ar teisinių klausimų sprendimu, todėl jis neturi specialių teisinių žinių bei nėra susipažinęs su Lietuvos Respublikos teisės aktų reglamentavimu. VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjas deklaravęs išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be kita ko, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R. T. išvykimą į užsienį deklaravo (duomenys neskelbtini). Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar šios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, taip pat į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo tenkinimui. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir terminas palikimui priimti kreipiantis į palikimo vietos notarų biurą atnaujinamas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais,