Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Romualdos Pocienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

IST2 išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

IST2 taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti.

IST1 išteisintas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

IST1 taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti.

IST3 išteisintas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IST3 taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti.

Šią baudžiamąją bylą nusikalstamą veiką padariusių asmenų nustatymui nuspręsta perduoti Kauno apygardos prokuratūrai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Romualdos Pocienės apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išklausiusi proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus, nepadaryta. Apylinkės teismas pagrįstai išteisino IST2 , IST1 , IST3 pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. Priešingai, nei nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei priėjo pagrįstos išvados dėl IST2 , IST1 , IST3 veiksmų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su prokurorės pateikiamu faktinių aplinkybių vertinimu, prielaidų ir spėlionių pagrindu formuojančiu priešingas išvadas, nei padarytos pirmosios instancijos teismo.

Dėl IST2 , IST1 , IST3 išteisinimo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį

Prokurorė apeliaciniame skunde su skundžiamu išteisinamuoju nuosprendžiu nesutinka. Apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu (žr. šios nutarties 2.2–2.6. papunkčius), prokurorė mano, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. kovo 13 d. nuosprendis, kuriuo IST2 , IST1 nepagrįstai išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 2 dalį, padaryme, IST3 , nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, yra naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentais (žr. šios nutarties 2.2–2.6. papunkčius). Prokurorė, skunde dėstydama poziciją dėl nustatytų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų, pateikia savitą bylos duomenų vertinimą, kurį, teisėjų kolegijos manymu, paneigia byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija, atlikusi ištirtų įrodymų analizę, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pagrįstomis bylos duomenimis, sutinka. Pritartina, kad jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog IST2 ir IST1 dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o IST3 padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Todėl IST2 , IST1 ir IST3 skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai išteisinti iš kaltinimo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei siūlo prokurorė, savaime nereiškia, kad padaryta esminių BPK pažeidimų, t. y., kad įrodymai įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

Pagal BK 199 straipsnį, kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Tuo atveju, kai kaltininkas, neteisėtai pergabenęs akcizais apmokestinamas prekes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (t. y. pabaigęs daryti kontrabandą), toliau jas gabena Lietuvos Respublikos teritorija, jis jau realizuoja kitos – BK 199² straipsnyje nustatytos – nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį, t. y. neteisėtą tokių prekių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija. Dažni atvejai, kai kontrabandos nusikaltimas bei neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis yra padaromi bendrininkaujant, t. y. vieni bendrininkai padeda prekes pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kiti vykdo šių prekių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-654/2023). BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos.

Nustatyta, kad VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo tyrėjo LUD9 2024 m. balandžio 9 d. tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 7–10) pagrindu dėl šio įvykio IST2 , IST1 ir IST3 atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. 2024 m. spalio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Verdnikovienės nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamųjų IST2 , IST1 ir IST3 atžvilgiu nutrauktas, o ikiteisminis tyrimas Nr. 04-5-00066-24 sustabdytas. (1 t., b. l. 23–33.). Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tuo pagrindu, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys objektyviai ir patikimai nepatvirtina įtarimų apie sąmoningą ir tyčinį dalyvavimą inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje. 2024 m. spalio 30 d. Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Laimono Petreikio nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamųjų IST2 , IST1 ir IST3 atžvilgiu atnaujintas tuo pagrindu, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės kinologas LUD2 ir LUD6 (VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialistas) parodė, kad pažeidimo vietoje buvo panaudotas tarnybinis šuo, kuris vykdė galimų pažeidėjų paiešką. Tarnybinis šuo sekė pėdsakais iki trijų asmenų ( IST2 , IST1 , IST3 ) sulaikymo vietos (1 t., b. l. 35–39).

Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu IST1 , IST3 , IST2 kaltės nepripažino visiškai, visi trys atsisakė duoti parodymus. Teisiamajame posėdyje kaltinamieji IST1 , IST3 , IST2 taip pat kaltės nepripažino visiškai, parodymus davė tik IST2 , o IST1 , IST3 atsisakė ir nedavė parodymų. Šiuo atveju teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad galiojantis teisinis reguliavimas leidžia baudžiamojon atsakomybės traukiamiems asmenims laisvai rinktis gynybos taktiką, duoti parodymus, kurie atitinka jų pasirinktą gynybos poziciją, taip pat ir atsisakyti duoti bet kokius parodymus, sutikti ir atsakyti tik į tam tikrus klausimus, duoti paaiškinimus dėl tiriamų duomenų, neduoti parodymų ir pan. Vertindamas jų parodymus, teismas išvadas dėl byloje esančių duomenų daro, analizuodamas ne tik jų parodymų turinį, logiškumą, nuoseklumą ir kt., bet ir lygina juos su duomenimis, gautais iš kitų įrodymų šaltinių. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamo asmens parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurie vienu ar kitu aspektu patvirtina arba paneigia nurodomas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad kaltinamojo teisė atsisakyti duoti parodymus numatyta BPK 22 straipsnio 3 dalyje.

Teisėjų kolegija, nekartodama skundžiamame nuosprendyje nurodytų visų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų jas vertinant, pažymi, kad patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad IST2 ir IST1 dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, o IST3 padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, byloje nėra.

Įvertinus apžiūros protokolą, kuriame užfiksuota vaizdo įrašas su jame esančiais duomenimis apžiūra (1 t., b. l. 195–196), skundžiamame nuosprendyje pagrįstai įvertina, kad per vaizdo stebėjimo kameras Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo pastebėti jokie asmenys, kurie laukė, nešiojo ir dėliojo ryšulius, įmestus iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, t. y. kaltinamieji (tuo metu) IST2 , IST1 , IST3 nebuvo pastebėti prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kur buvo permesti ryšuliai su cigaretėmis.

Sutiktina su žemesniu teismu, kad 2024 balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole (1 b. l., 55–57) nėra fiksuoti jokie žmogaus rankų ir kojų atspaudai, jokios jo naudotų įrankių paliktos žymės.

Kaip matyti iš minėto pasienio užkardos specialisto LUD6 tarnybinio pranešimo, į įvykio vietą kartu su kinologu LUD2 su tarnybiniu šunimi A., kartu į sargybą buvo išsiųsti pasieniečiai – jaunesnysis specialistas LUD3 ir vyresnysis specialistas LUD8 .

Pagarsinus liudytojo LUD2 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 78–81), liudytojas juos patvirtino (3 t., b. l. 150–152). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas LUD2 parodė, kad jo darbo vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje. 2024 m. balandžio 9 d. tarnybą vykdė dieninėje pamainoje kartu su tarnybiniu šunimi A. jam priskirtame (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos saugomame valstybės sienos ruože. Apie 15.05 val. jam atvykus į pažeidimo vietą, (duomenys neskelbtini) ribose, apie 30 metrų atstumu nuo valstybės sienos, ant miško paklotės, maždaug 20 metrų spinduliu aptiko išmėtytus 21 žalsvos spalvos, stačiakampio formos ryšulius. Pažeidimo vietoje panaudojo tarnybinį šunį A. vietovės apžiūrai ir pažeidėjų pėdsakų paieškai. Tarnybinis šuo (duomenys neskelbtini) prieigose prie esančio ežero ir šalia esančio kelio aptiko pažeidėjų pėdsakus, kurie vedė link (duomenys neskelbtini) miesto. Jis nuolat per radijo ryšį kolegas informuodavo, kokia kryptimi jis eina pėdsakais. Priekyje jo buvo kolega LUD1 , kuris jam pranešė, kad jo judama kryptimi mato tolumoje 3 asmenis, kurių pėdsakais jis kartu su šunimi ir sekė. Šuns vedamas aptiktais pėdsakais, apie 16.45 val. (duomenys neskelbtini) prieigose miško masyve pastebėjo kolegos minėtus tris įtartinus asmenis. Šioje vietoje prie jo prisijungė ir kolega LUD1 bei kiti kolegos. Įtartini asmenys juos pastebėję bandė bėgti. Minėti asmenys nuo aptiktų ryšulių su cigaretėmis buvo sulaikyti apie 4 km atstumu. Pažymi, kad tarnybinis šuo aptiktais pėdsakais vedė nepertraukiamai nuo ryšulių aptikimo vietos bei užuostais pėdsakais atvedė iki aukščiau minėtų 3 Lietuvos Respublikos piliečių sulaikymo vietos (1 t., 78–81).

Pritartina žemesniajam teismui, kad liudytojo LUD2 parodymai esminiai skiriasi. Pagal ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus – liudytojas pažymi, kad tarnybinis šuo aptiktais pėdsakais vedė nepertraukiamai nuo ryšulių aptikimo vietos bei užuostais pėdsakais atvedė iki šiuo atveju aktualių trijų asmenų (tai yra išteisintųjų). Teisiamajame posėdyje duodant parodymus liudytojas analogiškai iš pradžių tvirtino, kad šuo pėdsakais nepertraukiamai sekė nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0139 iki asmenų sulaikymo vietos, sulaikytus asmenis perdavė pareigūnams. Tačiau duodant parodymus teisme liudytojas nurodo ir niekaip šioje byloje neįrodytas aplinkybes, kad po asmenų sulaikymo jam, kaip kinologui, buvo duotas nurodymas pakartotinai pereiti nueitą pėdsekystę – nuo įvykio pradžios iki asmenų sulaikymo. Liudytojas nurodo, kad antrą kartą šuo taip pat vedė pėdsakais nuo cigarečių ryšulių suradimo iki asmenų sulaikymo vietos, kad antrą kartą šuo paėmė kvapą kaip ir pirmą kartą – jis paėmė kvapą nuo paviršiaus ir ėjo. Taip pat parodė, kad nuo sulaikymo vietos kažkuris kolega jį nuvežė į įvykio vietą ratu, kad galėtų tęsti švarią pėdsekystę. Tai yra tą aplinkybę, kad paieškos metu kinologas su šunimi tarnybiniu automobiliu buvo pavežtas, LUD2 aiškina kaip jau po asmenų sulaikymo jo pavežimą į įvykio vietą antrą kartą vykdyti švarią pėdsekystę. Atkreiptinas dėmesys, kad šie Liudytojo LUD2 parodymai esminiai skiriasi nuo tarnybiniu automobiliu jį vežusio liudytojo LUD3 parodymų, kuris parodė kinologą su šunimi pavežęs po to, kai šuo pametė pėdsakus ir iš žvalgybos buvo gautos koordinatės apie tris miško masyve pamatytus asmenis. Liudytojas LUD6 , apklaustas apylinkės teisme, taip pat parodė, kad kinologas su tarnybiniu šunimi kolegos tarnybiniu automobiliu buvo pavežėtas į kitą vietą gavus konkrečias koordinates apie galimai paieškomus asmenis. Tai yra ne liudytojas LUD2 , nei liudytojas LUD6 kinologo su šunimi pavežėjimo tarnybiniu automobiliu nesiejo su jo pavežimu po asmenų sulaikymo vykdyti antrą pėdsekystę.

Atsižvelgus į paminėtus liudytojų LUD2 , LUD6 , LUD3 parodymus, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad jie esminiai skiriasi, yra nenuoseklūs, tarpusavyje nesutampantys, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais nesivadovavo.

Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnų nešiojamų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašo pateikti tyrimui nebuvo galima, kadangi įrašai saugomi 30 dienų (3 t., b. l. 88). Pagal liudytojo LUD2 aiškinimus teisiamajame posėdyje – „Body“ kamerą įjungė, kai atvykęs į įvykio vietą šuo surado pėdsakus ir pradėjo jais sekti (3 t., b. l. 151). Maršruto, galinčio patvirtinti, kad tarnybinis šuo tikrinant pėdsakus nepertraukiamai sekė būtent nuo įvykio vietos iki asmenų sulaikymo vietos, duomenų nėra.

Taip pat nustatyta, kad pagal planą–schemą prie įvykio vietos apžiūros protokolo, atstumas nuo cigarečių aptikimo vietos iki sulaikytų asmenų yra 4,28 km tiesia linija (1 t., b. l. 65). Tuo tarpu 2024 m. balandžio 9 d. Tarnybinio šuns panaudojimo akte, surašytame LUD2 , nurodyta, kad 2024 m. balandžio 9 d. pradėjus vietovės paiešką aptikta 21 žalsvos spalvos ryšulys. Pradėta pėdsakų paieška. Netrukus gavus koordinates ((duomenys neskelbtini)), užkardos vado nurodymu pėdsakų paiešką vykdė nurodytoje vietovėje, kur buvo galimai aptikti pažeidėjų pėdsakai. A. pėdsakais vedė apie 600 metrų, (duomenys neskelbtini) k. kryptimi. Nurodytą pėdsakų kryptį blokuojanti sargyba pranešė matanti 3 asmenis miško tankumoje. Atvykus prie asmenis mačiusių pareigūnų, jų nurodyta kryptimi su tarnybiniu šunimi A. buvo atlikta žmogaus paieška ir maždaug už 100 metrų sulaikyti 3 asmenys (koordinatės (duomenys neskelbtini)). Netrukus po sulaikymo gavo nurodymą atlikti vietovės apiešką pažeidimo vietoje. Pradėjus vietovės apiešką aptiko pėdsakus, kuriais tarnybinis šuo vedė iki pat asmenų sulaikymo vietos (3 t., b. l. 89– 90).

Tai yra pagal planą–schemą prie įvykio vietos apžiūros protokolo asmenys buvo sulaikyti už 4,28 km tiesia linija nuo aptiktų ryšulių. Tuo tarpu pagal tarnybiniame šuns panaudojimo akte nurodytas aplinkybes, pradėjus paiešką, tarnybinis šuo A. pėdsakais vedė apie 600 metrų, o po to, kinologui su šunimi atvykus prie pėdsakų kryptį blokuojančios sargybos, tarnybinio šuns pagalba trys asmenys buvo sulaikyti maždaug už 100 metrų. Paminėtuose rašytiniuose nurodyti prieštaravimai, tai yra 4,28 km bendras atstumas nuo įvykio vietos tiesia linija iki asmenų sulaikymo ir kinologo nurodytas tarnybinio šuns įveiktas 700 (600+100) paieškos atstumas tik sustiprina tą aplinkybę, kad tarnybinis šuo įtariamuosius aptiktais pėdsakais rado ne juos nepertraukiamai sekdamas nuo įvykio vietos (surastų ryšulių), bet nuo jam žvalgybos nurodytos kitos vietovės – pastebėtų miške asmenų vietos. Kas paneigia LUD2 parodymus toje dalyje, kad tarnybinis šuo aptiktais pėdsakais vedė nepertraukiamai nuo ryšulių aptikimo vietos bei užuostais pėdsakais atvedė iki šiuo atveju aktualių trijų asmenų (tai yra išteisintųjų). Jeigu laikytis šių parodymų, su šuniu turėjo būti įveiktas ne 700 metrų, o apie 4 kilometrų atstumas. Tarnybiniame šuns panaudojimo akte LUD2 taip pat nurodo, kad po asmenų sulaikymo atliko vietovės apiešką, tvirtina, kad tuomet aptiko pėdsakus, kuriais tarnybinis šuo vedė iki pat asmenų sulaikymo vietos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks paminėtų įrodymų prieštaringumas yra pakankamas išvadai, kad byloje neįrodytos IST2 , IST1 ir IST3 nurodytos faktinės aplinkybės, kad IST2 , IST1 , IST3 neteisėtai įgijo iš Baltarusijos Respublikos per valstybės sieną permestas kontrabandines cigaretes, ir šias cigaretes nešdami rankomis neteisėtai gabeno miško masyvu, Lietuvos Respublikos teritorija, nuo tos vietos, kur jos buvo permestos, į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams 2024 m. balandžio 9 d., apie 15.05 val., pradėjus atlikti sulaikymo veiksmus, (duomenys neskelbtini) ribose esančiame miško masyve, koordinatėmis (duomenys neskelbtini), palikę šias akcizais apmokestinamas prekes, siekdami išvengti sulaikymo, iš įvykio vietos pasišalino / pabėgo. Sutiktina, kad byloje įrodyta, jog 2024 m. balandžio 9 d., 16.45 val., (duomenys neskelbtini), prieigose IST2 , IST1 , IST3 buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Tačiau nesant įrodymų, kad paieška su tarnybiniu šunimi nuo įvykio vietos buvo nepertraukiama ir nekelianti abejonių iki pat asmenų sulaikymo, nėra pagrindo teigti, kad žvalgybos pareigūnų paieškos metu miško masyve pamatyti trys asmenys yra būtent tie asmenys, kurie perėmė prie valstybės sienos perėmė kontrabandines cigaretes. Kaip matyti, asmenys buvo sulaikyti beveik už 4 kilometrų nuo įvykio vietos. Iš pirmiau paminėtų įrodymų spręstina, kad žvalgybai miško masyve tiesiog pamačius tris asmenis, kinologas su tarnybiniu šunimi buvo tarnybiniu automobiliu buvo pavežėtas iki žvalgybos nurodytų koordinačių ir įveikus nedidelį atstumą (pagal Tarnybinio šuns panaudojimo akte nurodytas aplinkybes – apie 700 metrų, kai atstumas nuo įvykio vietos iki sulaikymo – apie 4 km) tarnybinio šuns pagalba sulaikė tuos tris asmenis. Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, taip išeitų, kad IST2 , IST1 miško masyvu gabeno cigaretes jas nešdami rankose. Duomenų, galinčių patvirtinti, kad sulaikymo metu išteisintieji su savimi turėjo kontrabandinių cigarečių, nėra. Įrodymų, galinčių patvirtinti, kad būtent IST2 , IST1 , IST3 buvo įvykio vietoje prie 21 ryšulio cigarečių, po to kai, ryšuliai buvo permesti iš kaimyninės užsienio šalies per valstybės sieną, nėra. Kaip minėta, vaizdo įraše tokie asmenys neužfiksuoti. Liudytoja apklausta LUD5 , įvykio metu dirbusi vaizdo stebėjimo sienos operatore, apylinkės teisme patvirtino, kad iš Lietuvos pusės jokių asmenų nesimatė.

Nesant patikimų įrodymų dėl IST2 , IST1 ir IST3 pareikšto kaltinimo, prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad sulaikomi minėti asmenys bėgo ir kitų asmenų aplinkui nebuvo, negali būti pagrindu minėtus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Be to, kaltinimas šioje baudžiamojoje byloje taip pat buvo grindžiamas ir 2024 m. gegužės 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.11-910(24), 11-973(24),11-1262(24), kad ant tirti pateiktų maišų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 7, Nr. 9, Nr. 10, Nr.12, Nr. 15 rasti juodos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi su IST2 marškinėlių trikotažo pluoštais. Taip pat ant tirti pateiktų maišų Nr. 1, Nr. 5, Nr. 9 rasti mėlynos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi su IST1 džemperio lastikinio trikotažo atitinkamais pluoštais (3 t., b. l. 174–182). Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė SPC1 paaiškino, kad jeigu kalbėti apie tekstilės pluoštus, turi būti kažkoks sąlytis tarpusavyje tarp abiejų objektų. To sąlyčio metu pluoštai atsiskiria. Turi būti pakankamai stiprus sąlytis. Pakuotė užantspauduota VSAT Varėnos pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus spaudu, po to buvo atskiras vardinis spaudas vyresniosios tyrėjos LUD13 ir jos parašas. Kito pareigūno spaudo nebuvo. Būna taip, kad paskutinis pareigūnas, kuris atsakingas už viską, jis ir užtvirtina. Ant maišų rasti pluoštai plika akimi nematomi, buvo nurinkta lipniomis juostomis; buvo padaryti įtariamų žmonių drabužių tyrimai, tada tos lipnios juostos buvo apžiūrėtos ir buvo ieškomi mikroskopu tie pluoštai ant lipnių juostų, kurie buvo nuimti nuo maišų. Jeigu sutapo su spalva ir struktūra, tada buvo imamas kitas mikroskopas ir žiūrima gilesnė struktūra: matuojamas storis, žiūrimas matiškumas ir visa kita. Pluoštų užnešimo mechanizmo nenustato, ar tiesioginis yra kontaktas, ar netiesioginis. Vertinant tai, kad pašalinių pluoštų nerasta, kurie identifikuotų visą aplinką, galima teigti, kad greičiausiai tai buvo tiesioginio kontakto metu, tačiau kategoriškai to teigti negali. Tyrimas neleidžia nustatyti, kaip tie objektai pateko ant tiriamo objekto. Nenustato laiko, kada pateko ant tiriamo objekto, taip pat nenustato, kokiu būdu pateko – tiesioginio kontakto, ar netiesioginio kontakto metu. Ne ekspertų kompetencijoje atsakyti, ar tokie asmenys lietė konkrečius maišus. Kaip matyti, specialistės paaiškinimu, greičiausiai tai buvo tiesioginio kontakto metu, tačiau kategoriškai to teigti negali.

Teisėjų kolegija pažymi, kad patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad IST2 ir IST1 turėjo tiesioginį sąlytį su specialisto išvadoje nurodytais įvykio vietoje su kontrabandinėmis cigaretėmis rastais maišais, byloje taip pat nėra, o visos abejonės yra vertintinos jų naudai.

Kaltinamasis (tuo metu), apklausiamas apylinkės teisme, IST2 neigė tiesiogiai lietęs maišus, o kaltinamasis IST1 parodymų nedavė. Pagal kaltinamojo (tuo metu) IST2 paaiškinimą teisiamajame posėdyje jis buvo sulaikytas ir patalpintas į sulaikymo patalpą kartu su IST1 bei IST3 . Be to, kameroje miegojo su IST1 , atsigulę skersai lovos, o IST3 gulėjo atskirai.

Tikrinant šią versiją, apylinkės teismui kilo pagrįstos abejonės, kad kuris nors vienas iš nurodytų kaltinamųjų (tuo metu) kontaktavo (buvo susiglaudę) su kitu kaltinamuoju ir tokiu būdu nuo jo drabužių pluošteliai pateko ant kitos asmens drabužių ir ant maišų. Tai turėjo vykti iki jų sulaikymo momento. Jeigu tokios aplinkybės ir buvo, tai nėra aišku, ar IST2 , ar IST1 , ar jie abu buvo kontakte su nurodomais maišais. Akivaizdu, kad tokia versija logikos prasme yra sunkai paaiškinama, todėl apylinkės teismo tiek ši, tiek kitos IST2 keltos versijos pagrįstai buvo atmestos.

Kaip minėta, įvykio vietoje nėra fiksuoti jokie žmogaus rankų ir kojų atspaudai, jo naudotų įrankių paliktos žymės. Tai yra jokių pėdsakų, galinčių patvirtinti, kad būtent IST2 ar IST1 buvo įvykio vietoje, nėra. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad prie nuvirtusio medžio ir aplink jį matomi išmėtyti 21 žalios spalvos stačiakampio formos žali ryšuliai, iš jų 4 ryšuliai padėti prie nuvirtusio medžio ir paruošti gabenimui į Lietuvos Respublikos gilumą, ryšuliai yra sudėti į žalios spalvos polipropileninius maišus ir užrišti baltos spalvos polipropileniniais raiščiais. Kaip nustatyta skundžiamame nuosprendyje, įvykio vietoje rasti ryšuliai nebuvo sunumeruoti, juos sunumeravo tik specialistė atlikdama tyrimą, todėl nustatyti, ant kurio iš maišų rasti juodos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi su IST2 marškinėlių trikotažo pluoštais, taip pat ant maišų rasti mėlynos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi su IST1 džemperio lastikinio trikotažo atitinkamais pluoštais, nėra galimybės.

Liudytojas LUD9 , (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis tyrėjas, atlikęs įvykio vietos apžiūrą ir pakavęs objektus, kaip daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nurodė, kad žalius maišus, į kuriuos buvo sudėtos cigaretės, sudėjo į atskirą juodą maišą ir užplombavo.

Liudytoja LUD13 , (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinėje ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja, parodė, kad skyrė medžiagų tyrimą. Maišus pakavo ne ji, tai atliko tas, kas formino pirminius veiksmus. Neperpakavo tų daiktų, tik užklijavo IBPS suformuotus pagal užduotį barkodus ir antraštes. Ar buvo kokie informaciniai lapeliai, rašyti žvalgo, nepasakys, nes neatsimena. Jeigu jie ir buvo, tai formuodama užduotį, juos turėjo nuimti ir užklijuoti savo, nes dviejų antraščių negali būti. Į vidų nelindo ir tų maišų tikrai neperpakavo.

Liudytoju apklaustas LUD4 , Druskininkų pasienio užkardos vyresnysis specialistas, paaiškino, kad perėmė pamainą iš LUD6 . Taip pat paaiškino, kad pagal nustatytą tvarką turi būti atlikti suskaičiavimai ir paketai plombuojami – užklijuojamos banderolės.

Kaip paaiškino specialistė LUD13 , ant tyrimui pateiktos pakuotės buvo atskiras vardinis spaudas vyresniosios tyrėjos LUD13 ir jos parašas, kito pareigūno spaudo nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju aktuali specialistės LUD13 nurodyta aplinkybė, jog ant specialistams pateiktos pakuotės kito pareigūno spaudo nebuvo. Tuo tarpu pagal liudytojo LUD4 paaiškinimą, perduodant pamainą paketai yra plombuojami. Liudytojas LUD9 , pakavęs objektus, kaip daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti patvirtino, kad žalius maišus, į kuriuos buvo sudėtos cigaretės, sudėjo į atskirą juodą maišą ir užplombavo. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja LUD13 , skyrusi medžiagų tyrimą, parodė, jog neperpakavo tų daiktų. Susidaro tokia situacija, kad LUD9 , pakavęs objektus, atskirą juodą maišą užplombavo, skirdama tyrimą pareigūnė LUD13 maišo neperpakavo, tačiau ant specialistams pateiktos pakuotės buvo atskiras vardinis spaudas tik vyresniosios tyrėjos LUD13 ir jos parašas, kito pareigūno (taip išeitų LUD9 ) spaudo nebuvo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamame nuosprendyje keltos pagrįstos abejonės dėl tinkamo objektų pateikimo patikimumo, o tuo pačiu ir dėl pažeistoje pakuotėje tyrimui pateiktų įrodymų objektyvumo. Šios visos abejonės yra vertintinos išteisintųjų IST2 ir IST1 naudai.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija pagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog būtent IST2 ir IST1 dalyvavimo padarant BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o IST3 padarė veiką, turinčią BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų esminių BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų pirmosios instancijos teismas nepadarė ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Priešingai, nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, IST2 , IST1 ir IST3 šioje baudžiamojoje byloje išteisinti pagrįstai.

Pažymėtina ir tai, kad prokurorė apeliaciniame skunde svarių argumentų nenurodė. Sutiktina su prokurore, kad byloje objektyviai yra užfiksuotas akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių peršovimas panaudojus savadarbę šaudyklę iš Baltarusijos Respublikos pusės per valstybės sieną į Lietuvos teritoriją. Tačiau objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad būtent IST2 , IST1 , IST3 buvo suinteresuoti šių kontrabandinių prekių perėmimu Lietuvos Respublikoje ir, veikdami bendrininkų grupėje, atliko jiems inkriminuotus veiksmus, nėra.

Apeliaciniame skunde teigdama, jog taip pat objektyviai yra užfiksuota, kad maždaug po dviejų valandų, apie keturių kilometrų atstumu nuo įvykio vietos buvo sulaikyti trys 3 įtariamieji – IST2 , IST1 ir IST3 , prokurorė visgi abejoja, kad jie yra „galimai“ nusikaltime dalyvavę asmenys. Pažymėtina, kad nustatant asmens kaltę, padarius nusikalstamą veiką, draudžiama vadovautis prielaidomis, o visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo principas). Aukštesniojo teismo vertinimu, prokurorės išvados dėl IST2 , IST1 , IST3 kaltės daromos iš spėjamų ir pagrįstų tik prielaidomis aplinkybių.

Ta aplinkybė, kad ant IST2 bei IST1 rūbų buvo rasti pluoštai nuo ryšulių su kontrabandinėmis cigaretėmis, priešingai, nei teigia prokurorė, taip pat objektyviai neįrodyta.

Tuo tarpu apeliaciniame skunde akcentuojami pareigūno J. B. duoti parodymai, kad vienas iš sulaikytų asmenų – IST2 prisipažino organizavęs kontrabandos gabenimą, kai šis jo prisipažinimas tyrimo metu nebuvo niekur tinkamai užfiksuotas, negali paneigti bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, jog IST2 viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog kaltu neprisipažįsta visiškai.

Dėl proceso išlaidų

Išteisintojo IST2 gynėjas advokatas GNS2 prašo IST2 priteisti patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje apeliaciniame procese, atlyginimą. Apygardos teismui pateiktas 2026 m. balandžio 30 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas (serija LAA Nr. 1201390), iš kurio matyti, kad IST2 advokatui GNS2 už teiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 500,00 eurų.

BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, išteisintųjų patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ruošiantis ir dalyvaujant bylos nagrinėjame pirmosios instancijos teisme bei bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme turi būti priteisiamos. IST2 buvo išteisintas skundžiamu nuosprendžiu, o apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sutiko su tokiu apylinkės teismo sprendimu, prokurorės apeliacinis skundas yra atmetamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad prašomos priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtos IST2 išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, tačiau, kadangi jos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, šios išlaidos yra mažintinos ½ dalimi iki 750,00 eurų. Mažindamas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, aukštesnysis teismas įvertina atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį (nepilni 8 puslapiai), tai, kad apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėtame viename posėdyje, kad tas pats gynėjas dalyvavo bylą nagrinėjant ir pirmosios instancijos teisme, yra susipažinęs su baudžiamąja byla, todėl gynėjo darbo sąnaudos išteisintąjį ginant apeliacinės instancijos teisme nebuvo tokios intensyvios. Esant tokiai situacijai, išteisintojo IST2 naudai priteistina 750,00 eurų turėtų advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. gegužės 6 d. pažyma Nr. APD-2026-05208 dėl nuteistajam IST1 teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 195,83 Eur. Taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. gegužės 6 d. pažyma Nr. APD-2026-05230 dėl nuteistajam IST3 teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 225,00 Eur.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr., Nr. 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).

Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta išteisintųjų IST1 , IST3 teisinę padėtį bloginančiais pagrindais pagal paduotą prokurorės apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš IST1 , IST3 neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Romualdos Pocienės apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti išteisintojo IST2 naudai 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš IST1 , IST3 valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.