Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti TRA1 skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos 2026 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) TRA1 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį. Nutarime nurodomas jo apskundimo terminas ir ANK straipsniai, reglamentuojantys apskundimo tvarką. TRA1 , nesutikdamas su Institucijos 2026 m. gegužės 13 d. nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kartu prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą. Nurodė, kad jam apie priimtą nutarimą ir paskirtą piniginę baudą tapo žinoma tik 2026 m. birželio 22 d. savarankiškai prisijungus prie Informatikos ir ryšių departamento Elektroninių paslaugų portalo, kas laikytina nutarimo įteikimo diena. Nurodoma, kad jis nebuvo tinkamai informuotas nei apie administracinio nusižengimo protokolą, nei Nutarimą. Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakyta priimti TRA1 skundą dėl Institucijos Nutarimo ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad Nutarimas buvo siųstas egzistuojančiu ir faktiškai naudojamu bei registruose deklaruojamu pareiškėjo elektroninio pašto adresu ir kitą dieną po išsiuntimo buvo laikomas įteiktu, todėl sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, vadovaujantis vien ta aplinkybe, jog asmuo tik deklaratyviai teigia, jog apie tai nebuvo informuotas. TRA1 , nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo šią nutartį panaikinti ir atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, priimti skundą ir panaikinti Institucijos Nutarimą bei teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Savo atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindė tuo, jog apie Nutarimo priėmimą jis nebuvo Institucijos tinkamai informuotas, tad negalėjo laiku pasinaudoti teise apskųsti jo atžvilgiu priimtą nutarimą. Teismas, (duomenys neskelbtini) Teisių Teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-719/2024, 2AT-23-511/2025, 2AT-28-495/2025).Apie priimtą Nutarimą jis sužinojo tik savarankiškai prisijungęs prie Informatikos ir ryšių departamento Elektroninių paslaugų portalo, tad būdamas rūpestingas ir atidus, skundą dėl skundžiamo nutarimo pateikė nuo susižinojimo momento, t. y. 2026 m. birželio 22 d. praėjus 9 kalendorinėms dienoms, t. y. 2026 m. liepos 1 d. Pažymima, jog asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).Kaip matyti iš ginčo medžiagos, 2026 m. kovo 23 d. jam MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui surašytas protokolas dėl 2025 m. gruodžio 23 d. padaryto administracinio nusižengimo numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje. Institucijai pareikalavus, kad būtų atskleistas administracinis nusižengimas jis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas per penkias darbo dienas nenurodė ANK 611 straipsnio 2 dalyje reikalaujamų duomenų apie asmenį, kuris naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone Protokole nurodyta, kad pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo buvo išsiųstas 2025 m. lapkričio 7 d. 11:22 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir pakartotinai 2025 m. gruodžio 15 d. 14:29 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tačiau šių pranešimų dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo įmonės jis nei kaip juridinio asmens atstovas, nei kaip fizinis asmuo negavo. Kas kelia pagrįstų abejonių ar Institucija tikrai tinkamai įvykdė pareigą informuoti apie procesą tiek juridinį asmenį, tiek ir fizinį asmenį. Juolab, vertinant tai, jog tik elektroninio laiško išsiuntimas savaime neįrodo elektroninio laiško gavimo fakto. Pareigą įrodyti tinkamą įteikimą turi Institucija, bet ne jis, kuris nebūnant elektroninio laiško siuntėju yra techniškai apribotas galimybe įrodyti, kad tokio elektroninio laiško negavo.Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes užkardė galimybę TRA1 realizuoti savo teisę į gynybą, dėl ko yra pagrindas manyti, jog bus paliktas galioti nutarimas, kuris yra priimtas pažeidus teisės aktus. Institucija pateikė atsiliepimą į TRA1 atskirąjį skundą, kuriame prašė jo netenkinti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, turintis teisę skųsti administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise privalo naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 51-332/2018).Praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas pareiškėjo prašymu, tačiau tuo atveju teismui būtina nustatyti ar jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir nepateikė objektyvių, svarbių priežasčių, galinčių pateisinti šį praleidimą. Teismas nustatė, kad nutarimas buvo siųstas egzistuojančiu ir faktiškai naudojamu bei registruose deklaruojamu pareiškėjo elektroninio pašto adresu, ir skundžiamas nutarimas kitą dieną po išsiuntimo buvo laikomas įteiktu, sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą vadovaujantis vien ta aplinkybe, kad pareiškėjas deklaratyviai teigia, jog apie tai nebuvo informuotas. Kitų priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, nenustatyta.Institucija nesutinka su skundo motyvu, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas tikrai gavo protokolą ir nutarimą, kadangi byloje yra išrašai iš administracinių nusižengimų registro, kuriuose fiksuotas šių dokumentų išsiuntimo laikas per ANR registrą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nurodytu jo paties valstybiniuose registruose. Nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas, todėl darytina išvada, jog procesiniai dokumentai išsiųsti nepažeidžiant ANK 573 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas subjektyviai teigia negavęs procesinių dokumentų bei teigia juos pamatęs tik prisijungęs prie EPP, negali būti pripažįstama teisiškai reikšmingu pagrindu konstatuoti netinkamą procesinių dokumentų įteikimą ar pateisinti skundo padavimo termino praleidimą. (duomenys neskelbtini).