Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Dyburienė,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 (toliau – ir apeliantas) atstovės advokatės Mildos Laurinavičės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundas netenkintas ir 2026 m. kovo 6 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Teismasn u s t a t ė :2025 m. balandžio 27 d. su pareiškimu į ePolicija.lt kreipėsi NKA1 , kuris informavo, kad 2025 m. balandžio 25 d. apie 17.09 val. važiuojant dviračiu keliu Šakiai – Jurbarkas (koordinatės vaizdo įraše) jį lenkė automobilis (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis jį lenkė nesaugiai – neleistinoje vietoje (ištisinė juosta) pravažiavo po jį apie 40-50 cm atstumu (nesilaikydamas KET 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Dėl netikėtumo NKA1 buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, turėjo balansuoti, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir sustojo.Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate 2025 m. birželio 10 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos, nurodant, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas. 2025 m. birželio 10 d. nukentėjusysis NKA1 pateikė skundą dėl priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos.Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2026 m. birželio 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo panaikino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgaliot atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.2026 m. kovo 6 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo APA1 paskirta 200 Eur dydžio piniginė bauda bei specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams. APA1 , nesutikdamas su priimtu nutarimu, su skundu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus, prašydamas panaikinti 2026 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, prašydamas administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties.Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarė palikti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir APA1 skundo netenkinti.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 Kauno apygardos teismui pateikė skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti APA1 iš valstybės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmoje instancijoje (525 Eur) bei apeliacinėje instancijoje (375 Eur), viso 900 Eur.Apeliantas nurodo, jog skundžiama nutartis nepagrįsta, nemotyvuota ir neatitinkanti teismų praktikos, be to, teismas neatskleidė bylos esmės. Apelianto teigimu, teismas neįvertino eksperto nustatytos aplinkybės, jog dviratininkas nuo kelio nuvažiavo jau po atlikto aplenkimo veiksmo, todėl manytina, kad teismas netinkamai interpretavo faktines aplinkybes, visiškai prieštaraudamas atliktam ekspertizės aktui.Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktas ekspertizės aktas yra suformuluotas tik kaip tikėtinas. Ekspertas nurodė, kad vaizdo fiksavimo įrenginio buvimo vieta kelio ilgio ir pločio atžvilgiu nustatoma tik tikėtinai. Skaičiuojamas vidutinis automobilio važiavimo greitis, bet ne automobilio važiavimo greitis lenkimo metu. Byloje yra pateikta eismo įvykio vietos schema, tačiau schemoje pateikiami tik atlikti matavimai dėl kelio pločio. Tuo tarpu, kaip buvo išsidėstę kelyje apeliantas ir dviratininkas, nėra fiksuojama ir tokios aplinkybės net nebuvo tirtos.Taip pat nurodo, kad nebuvo tirta, koks automobilio vairuotojo greitis buvo lenkimo metu, o ne vidutinis važiavimo greitis, kurį nustatė ekspertas. Todėl neaišku, kaip konkrečiai buvo nustatyta dviratininko buvimo vieta kelio važiuojamojoje dalyje, nors būtent schema teismo eksperto, buvo vertinta surašant ekspertizės aktą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantas, duodamas paaiškinimus, net nesusipažinus su bylos medžiaga, nurodė, kad dviratininkas (nukentėjusysis), važiuodamas eismo juosta, buvo užėmęs apie 50 cm eismo juostos. Pats nukentėjusysis 2025 m. birželio 10 d. skunde nurodo, kad važiavo 20-30 cm atstumu iki siauros punktyrinės linijos. Tuo tarpu ekspertas šių aplinkybių nevertino ir kliovėsi išimtinai padaryta nuotrauka, kurioje fiksuojamas nukentėjusysis ant dviračio sulenktomis rankomis, tačiau byloje nėra duomenų, ar būtent tokia jo pozicija buvo ir įvykio metu. Sumažėjus nukentėjusiojo rankų linkiui, bei įvertinus, kad jis pats nurodo, jog važiavo 20-30 cm atstumu nuo punktyrinės linijos, teigtina, kad atitinkamai eksperto atlikti skaičiavimai neatitinka byloje esančios medžiagos (ekspertas vertino, kad nukentėjusysis užėmė 0,8 cm). Taip pat pastebi, kad pats ekspertas vadovavosi nukentėjusiojo pateiktu vaizdo įrašu ir jame fiksuotais greičiais, juos dalinai naudoja atliekant skaičiavimus, tačiau sutinkamai su Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17, 19 straipsniu, nebuvo pareikalauta nukentėjusiojo naudojamos kameros, kuri fiksuoja greitį, patikros sertifikato, todėl kyla pagrįstų abejonių tiek dėl vaizdo fiksavimo, tiek dėl greičio fiksavimo aplinkybių, nors tai turi tiesioginės įtakos ir ekspertizės akto turiniui. Teigiama, kad ekspertizės akte ekspertas nurodo, kad automobiliui aplenkus, užfiksuota, kad vaizdą fiksavęs įrenginys judėjo į dešinę ir buvo dešiniau KET 1.7 ženklinimo linijos, žiūrint automobilio judėjimo kryptimi dviratininkas nuvažiavo į žvyruotą kelkraštį ir sustojo. Tai patvirtina apelianto skundu nurodytą aplinkybę, kad dviratininkas važiavimo kryptį pakeitė tik po atlikto manevro, gerokai nutolus jo vairuojamai transporto priemonei. Nurodoma, kad iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad automobiliui apvažiuojant dviratininką ir automobilio galinei daliai susilyginus su dviračiu praeina 1,3 sekundės, kol dviratininkas pradeda stabdyti ir nuvažiuoja į kelkraštį, t. y. jeigu apelianto vairuojamo automobilio greitis tariamai buvo 65,8 km/h, tai reiškia, kad automobilis, apvažiavus dviratininką, jau buvo nutolęs 22,76 metrų iki kol dviratininkas ėmėsi konkrečių veiksmų stabdant, todėl apeliantas mano, jog tariamas pavojus nebuvo realus, o tik siekis „auklėti“ automobilio vairuotoją.Anot skundo autoriaus, KET taisyklių 3.9 punkte aiškiai įvardinama, kad lenkimas – tai vienos ar kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, taigi, šiuo atveju, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą nebuvo nustatytas ir įrodytas, taip pat nenustatytas vairuojamo automobilio konkretus važiavimo greitis atlikto manevro metu, o administracinis nusižengimas prielaidomis negali būti grindžiamas. Taip pat apeliantas pažymi, kad ekspertizės aktas, kuriuo vadovavosi teismas priimdamas nutartį yra tik tikėtino pobūdžio. Skunde teigiama, kad tai, jog apelianto veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties patvirtina ir paties apelianto paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad važiuodamas keliu pamatė dviratininką, kuris užėmė apie 50 cm kelio juostos, prieš atliekant lenkimą, sumažino greitį, pasitraukė link ištisinės linijos ir prie jos privažiavo kiek įmanoma arčiau, bet jos nekirto. Dviratininkas savo važiavimo kryptį pakeitė vairuotojui nuvažiavus apie 30 metrų. Apeliantas teigia, kad nenurodė sąmoningai siekęs išgąsdinti dviračio vairuotoją, ar, kad su juo būtų turėjęs kokį konfliktą prieš tai ir tokiu tikslu būtų siekęs sukelti pavojingą situaciją. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymą, nes teismo atliktas administracinio nusižengimo kvalifikavimas pažeidžiant suformuotą teismų praktiką, bei neįvertino aplinkybės, kad nenustatytas esminis ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties elementas – tyčia.Apelianto teigimu, byloje pateiktame vaizdo įraše nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir APA1 įgaliotos atstovės advokatės Mildos Laurinavičės apeliacinio skundo netenkinti.Atsiliepime nurodoma, kad Institucija nesutinka su APA1 apeliaciniu skundu, kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas APA1 skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas skunde nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Institucijos nuomone, apeliacinio skundo tenkinti jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Teismask o n s t a t u o j a : Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 atstovės advokatės Mildos Laurinavičės apeliacinis skundas atmetamasApygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.Pagal turimus bylos duomenis, 2026 m. kovo 6 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo APA1 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Nutarime konstatuota, kad 2025 m. balandžio 25 d. apie 17.09 val. krašto kelio Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas 54,020 kilometre APA1 , vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką kirto ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją Nr. 1.1, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei nepaliko saugaus šoninio atstumo iki dviratininko, dėl ko sukėlė pavojų dviratininkui, kuris buvo priverstas imtis veiksmų savo saugumui užtikrinti ir nuvažiuoti nuo važiuojamosios kelio dalies. Vertinant byloje surinktus įrodymus buvo remtasi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. spalio 8 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) judėjo apytiksliai 65,8 km/h greičiu, o apvažiavimo metu tarp automobilio dešiniojo šono ir dviratininko kairiojo šono tikėtinai buvo apie 0,3 m šoninis tarpas, kuris techniniu požiūriu pripažintas nesaugiu. Nutarimas priimtas remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. spalio 8 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad tyrimas atliktas pagal standartines tyrimo procedūras „Transporto priemonės greičio nustatymas iš vaizdo įrašo“, „Vaizdų tyrimai“ bei „Saugios distancijos ir tarpo iš šono skaičiavimas“, taikant išvadų skalę: kategoriška išvada, tikėtina išvada arba išvados nustatyti negalima. Ekspertizės metu buvo vertintas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), įvykio vietos schema, iš viršaus dronu darytos nuotraukos bei dviračio apžiūros duomenys. Ekspertizėje nustatyta, kad vaizdo įrašo sisteminio laiko intervale nuo 17:09:38 iki 17:09:40 automobilis (duomenys neskelbtini) priartėjo prie dviračio ir jį aplenkė pro kairįjį šoną. Vaizdo įraše buvo užfiksuoti greičio rodmenys: prie dviratininko simbolio – 31 km/h, prie automobilio simbolio – 67 km/h, 61 km/h, 59 km/h ir 55 km/h. Naudojant programą „Pc-Crash 15.0“, vaizdo įrašo kadrus, kelio ženklinimo linijas ir įvykio vietos nuotraukas buvo sudarytas įvykio vietos planas masteliu bei nustatyta tikėtina vaizdo fiksavimo įrenginio ir automobilio padėtis kelio pločio atžvilgiu. Ekspertizėje nustatyta, kad prieš pat dviračio aplenkimą automobilio (duomenys neskelbtini) dešinysis veidrodėlis tikėtinai buvo apie 1,0 m atstumu nuo dešinės kelio ženklinimo linijos, o dviratininko kairysis šonas – apie 0,7 m atstumu nuo tos pačios ženklinimo linijos. Atstumas tarp automobilio dešiniojo veidrodėlio ir dviratininko kairiojo šono buvo apie 0,3 m. Taip pat nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) artėdamas prie dviračio 14 metrų atkarpoje judėjo vidutiniu apie 65,8 km/h greičiu, o dviratininkas 6,5 metrų atkarpoje – apie 30,5 km/h greičiu. Ekspertizėje apskaičiuota, kad techniniu požiūriu minimalus šoninis tarpas tarp automobilio ir dviratininko, automobiliui važiuojant apie 65,8 km/h greičiu, o dviratininkui – apie 30,5 km/h greičiu, turėjo būti apie 0,78 m. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu buvusi eismo situacija, kai tarp automobilio (duomenys neskelbtini) dešiniojo veidrodėlio ir dviratininko kairiojo gabarito buvo apie 0,3 m šoninis tarpas, buvo nesaugi. Taip pat ekspertizėje konstatuota, kad tikėtina, jog prieš automobilio aplenkimą dviratis buvo kairiau ženklinimo linijos KET 1.7, o automobiliui susilyginus su dviračiu dviratininkas kairiuoju šonu buvo apie 0,7 m atstumu nuo dešinės ženklinimo linijos.Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog APA1 , važiuodamas apie 65,8 km/h greičiu, dviratininką aplenkė palikdamas tik apie 0,3 m šoninį tarpą, nors techniniu požiūriu minimalus saugus tarpas tokioje situacijoje turėjo būti apie 0,78 m, o pagal KET 126 punktą, važiuojant didesniu nei 50 km/h greičiu, privaloma palikti ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą. Toks itin mažas tarpas, vertinant kartu su automobilio judėjimo greičiu ir lenkiamo eismo dalyvio – dviratininko – pažeidžiamumu, objektyviai sukėlė pavojingą situaciją, dėl kurios dviratininkas buvo priverstas stabdyti, susimėtė ir nuvažiavo į kelkraštį. Papildomai pažymėtina, jog pagal vaizdo įrašą galima matyti ne tik tai, kad tarp automobilio ir dviratininko buvo paliktas itin mažas tarpas, bet ir ištisinės kelio horizontaliojo ženklinimo linijos kirtimas, be to, pagal vaizdo įrašą galima matyti, jog APA1 vairuojamam automobiliui iš priekio taip pat artėjo kitas automobilis, važiuojantis priešinga kelio puse, kas taip pat galėjo sukelti pavojingą situaciją eismo dalyviams. Esant tokiai situacijai, eismo dalyvis, norėdamas saugiai aplenkti dviratininką turėtų ne tik žymiai sulėtinti automobilio greitį, bet ir užtikrinti priešinga kelio puse atvažiuojančių automobilių saugumą.Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su aptartais pirmosios instancijos teismo motyvais. Šioje byloje administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį APA1 kilo atlikus vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų – jam padarius pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą. Priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju ne jo kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) atliekant jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus, yra esminis kriterijus, o būtent tai, ar APA1 padaryti KET pažeidimai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Kadangi nėra abejonės, kad nagrinėjamu atveju 2025 m. balandžio 25 d. jo veiksmai sukėlė tokią pavojingą situaciją, kaip ji apibūdinama ANK 420 straipsnio 1 dalyje, administracinė atsakomybė jam kyla būtent pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-699/2018).Nepritartina ir apelianto skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas ANK 420 straipsnio 1 dalies taikomumą aiškino neatsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką. Teismas pažymi, jog apelianto nurodoma teismų praktika kitose administracinio nusižengimo bylose nėra analogiška šiai konkrečiai situacijai. Kaip matyti, apelianto minimose bylose, kuriose buvo pripažinta, jog ANK 420 straipsnio 1 dalies požymių neįžvelgiama, šoninis tarpas tarp automobilio dešiniojo veidrodėlio ir dviratininko kairiojo gabarito buvo žymiai didesnis negu šiuo konkrečiu atveju. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog kai kuriose apelianto nurodomose bylose nėra atlikta ekspertizė. Būtent tai, jog nagrinėjamu atveju yra atlikta ekspertizė, nors jos išvados ir yra tik tikėtino pobūdžio, tik sustiprina teismo manymą, jog buvo nustatytos visos svarbios aplinkybės ir nustatyti visi aktualūs duomenys, teisingam sprendimui priimti. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog vien tai, kad ekspertizės išvados yra tik tikėtino pobūdžio, nepaneigia jų įrodomosios vertės. Nagrinėjamu atveju ekspertizės išvados buvo vertinamos kartu su kitais įrodymais – vaizdo įrašu, nukentėjusiojo parodymais, objektyviais duomenimis apie eismo vietą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ekspertizės išvados sutampa su vaizdo įraše užfiksuota situacija, o duomenų, kurie paneigtų ekspertizės patikimumą ar rodytų, kad atlikti skaičiavimai yra akivaizdžiai klaidingi, nėra. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1 paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, aukštesniojo teismo vertinimu, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė APA1 paskirta tinkamai bei laikytina proporcinga padarytam pažeidimui. Kaip galima matyti, APA1 paskirta administracinio poveikio priemonė yra minimalaus įstatyme nustatyto termino – 3 mėnesių trukmės. Be to, pagal byloje esančius duomenis, APA1 ne kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, naudojimąsi mobiliuoju telefonu vairuojant bei dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimą, taigi atsižvelgiant į šiuos administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančius duomenis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skyrė tinkamą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Esant šioms aplinkybėms, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutartis paliekama nepakeista.Apeliaciniu skundu taip pat prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ANK 666 straipsnio 2 dalį, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 5651 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, kad APA1 apeliacinis skundas atmetamas, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, todėl tenkinti prašymą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turėtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas