Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eA-330-968/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06908-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 41 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 30 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – W. D. W. R., N. D., T. D., E. S., T. J., V. J. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Grožio bankas“) dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegijanustatė: I.Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. AG-348/03-2023 „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti Komisijai pareiškėjo 2023 m. gegužės 10 d. skundą išnagrinėti iš esmės. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.Pareiškėjas skunde nurodė, kad:Kreipėsi į Komisiją su 2023 m. gegužės 10 d. skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 49SD-3987-(14.49.109E) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio 20 d. skundą. Komisija 2023 m. gegužės 15 d. skundžiamu Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsisakyme nurodė, kad Komisija neturi kompetencijos nagrinėti skundą, kadangi pareiškėjas turėjo pasinaudoti privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje ir Tarnybos sprendimą skųsti Tarnybos direktoriui. Komisijos Sprendime pažymima, kad Tarnybos direktoriaus sprendimas skundžiamas tiesiogiai teismui, todėl, Komisijos vertinimu, pareiškėjo ginčas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai.Komisijos sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas teisiniu reguliavimu ir prieštaraujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) pateiktiems išaiškinimams. Pareiškėjo manymu, Tarnybos sprendimo ginčijimui nėra taikytina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstinė apskundimo tvarka, kadangi šis individualus administracinis teisės aktas yra priimtas teisinių santykių srityje, kurios Žemės reformos įstatymas nereglamentuoja. Pareiškėjas turėjo teisę pateikti skundą Komisijai, o ši privalėjo skundą išnagrinėti.Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:Komisijai pateiktas pareiškėjo 2023 m. gegužės 10 d. skundas buvo grįstas tuo, jog Tarnybos atlikto neplaninio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) patikrinimo (2023 m. kovo 7 d.) surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas ir priimtas Tarnybos sprendimas, kuriame Tarnyba nurodė, kad 2022 m. sausio 20 d. skunde nurodytų klausimų nagrinėjimas nėra Tarnybos kontrolės objektas, nepriskirtinas Tarnybos kompetencijai. Pareiškėjas nei nuosavybės teisės, nei kitu pagrindu (pvz., nuomos ar kitokios sutarties) neturi įgytų teisių nei į Žemės sklypo dalį, nei tuo labiau į tą Žemės sklypo dalį, kurioje įrengta automobilio statymo vieta su automobilio stovėjimo vietos užraktu. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis (reg. Nr. 44/1417378) Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso B. N. ir Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Tarnybos. Žemės sklypui nėra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš žemės reformos teisinių santykių. Kadangi pareiškėjas ginčija Tarnybos teritorinio padalinio veiksmus, tokie ginčai nagrinėjami vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis. Komisija pagrįstai skundžiamame Sprendime rėmėsi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės tvirtinamus nuostatus organizuoja ir vykdo Tarnyba, bei Žemės įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, jog žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Taigi, pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, todėl Komisija pagrįstai jį atsisakė nagrinėti.II.Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo A. Z. skundą atmetė.Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Komisijai 2023 m. gegužės 10 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti Tarnybos sprendimą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo ir kitų asmenų 2022 m. sausio 20 d. skundą. Tarnybos sprendime nurodyta, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Žemės sklype stovi gyvenamasis namas, kurio vakarinėje pusėje įrengta asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė. Stovėjimo aikštelės šiaurinėje pusėje įrengtas metalinis į žemę įtvirtintas stovėjimo vietos blokavimo įrenginys. Taip pat nurodyta, jog žemės naudojimo tvarkos pažeidimų Tarnybos kompetencijos ribose nenustatyta. Sprendime paminėta, jog Vilniaus miesto skyrius neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimo dėl įrengto blokatoriaus. Vilniaus miesto skyriaus nuomone, minimo pažeidimo nagrinėjimas yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) kompetencijoje, todėl visa medžiaga persiųsta pagal kompetenciją Vilniaus apskrities VPK. Be kita ko, Tarnybos sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y., jog vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu per 20 darbo dienų šis atsakymas gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui. Komisija šioje byloje skundžiamu Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo 2023 m. gegužės 10 d. skundą. Atsisakyme nurodė, jog Komisija neturi kompetencijos nagrinėti skundą, kadangi pareiškėjas turėjo pasinaudoti privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, nustatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, ir Tarnybos sprendimą skųsti Tarnybos direktoriui. Komisijos Sprendime pažymima, jog Tarnybos direktoriaus sprendimas skundžiamas tiesiogiai teismui, todėl, Komisijos vertinimu, pareiškėjo ginčas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai.Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 1 straipsnio 1 ir 3 dalių, 5 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas.Teismas taip pat nustatė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenis (reg. Nr. 44/1417378) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. N. ir Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Tarnybos. Žemės sklypui nėra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Be kita ko, nustatė, jog pareiškėjas nei nuosavybės teisės, nei kitu pagrindu (pvz., nuomos ar kitokios sutarties) neturi įgytų teisių į Žemės sklypo dalį, kurioje įrengta automobilio statymo vieta su automobilio stovėjimo vietos užraktu. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei galiojantį teisinį reguliavimą, sutiko su atsakovo pozicija, jog ginčas yra kilęs iš žemės reformos teisinių santykių. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Tarnybos teritorinio padalinio veiksmus, tokie ginčai nagrinėjami vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis.Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, todėl Komisija pagrįstai jį atsisakė nagrinėti. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas, kuriame prašoma panaikinti Sprendimą, yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Likusius pareiškėjo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl jų detaliau neanalizavo. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas nepriteisė jam patirtų bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 str.).III.Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Pareiškėjas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo suformuotos LVAT praktikos, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pareiškėjo 2022 m. sausio 20 d. skundas buvo pateiktas Tarnybai, kadangi pastaroji turėjo pareigą ir kompetenciją vykdyti valstybinės žemės naudojimo kontrolę, vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsniu, kurios Žemės reformos įstatymas nereglamentuoja. Šios pozicijos teisingumą patvirtino ir Komisija trijuose ankstesniuose sprendimuose. Komisija laikėsi pozicijos, kad šių individualių administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimas priklauso Komisijos kompetencijai, t. y. jiems netaikomas Žemės reformos įstatymas ir jame nustatyta ikiteisminė skundų nagrinėjimo procedūra.Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis nustato skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Pareiškėjo 2022 m. sausio 20 d. skundas nėra susijęs su žemės reformos teisiniais santykiais, žemės reformos tikslais ir vykdymu. Juo nėra prašoma disponuoti valstybine žeme, formuoti sklypų pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus nuosavybės perleidimui ar nuomos teisės suteikimui, nėra kvestionuojami atlikti veiksmai ar priimti sprendimai disponuojant valstybine žeme. 2022 m. sausio 20 d. skundu Tarnybos prašoma atlikti esamo Žemės sklypo, kurio 73/79 dalys priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomos Tarnybos, neteisėto panaudojimo tyrimą ir imtis priemonių dėl pažeidimų pašalinimo. Todėl Tarnybos sprendimas nelaikytinas žemės reformos vykdytojų sprendimu ir jo apskundimui Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis netaikytinas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, įstatymo leidėjas konkrečiai apibrėžė ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nagrinėjamų ginčų ratą. Pagal minėtame straipsnyje įtvirtintas teisės normas, tokia tvarka gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas, suformuojant žemėnaudas ir parengiant dokumentus žemės privatizavimui ir nuomai. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis taikytina tik tais atvejais, kai skundžiamas sprendimas patenka į šio įstatymo taikymo sritį. Kitokių ginčų nagrinėjimo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka įstatymas nenustato. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio norma priskirtina viešajai teisei ir plečiamai neaiškinama (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-61-789/2022 12 p. ir jame nurodytą teismo praktiką). Be to, Komisija yra nagrinėjusi analogiškas bylas – dėl Tarnybos sprendimų valstybinės žemės naudojimo patikrinimo procedūroje, kuriose priimtų sprendimų pagrįstumą tikrino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-549-602/2023). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo aktualia LVAT praktika.Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba atsiliepime dėsto faktines aplinkybes ir nurodo, kad laikosi tos pačios nuomonės, kuri buvo išsakyta tiek nagrinėjant ginčą Komisijoje, tiek ir pirmosios instancijos teisme. Pastebi, kad teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog pareiškėjas neturi jokių teisių į ginčo Žemės sklypą, todėl yra tinkamai taikytas iš žemės reformos teisinių santykių kylantis teisinis reguliavimas. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Tarnybos teritorinio padalinio veiksmus, tokie ginčai nagrinėjami vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Komisijos kompetencijai ginčas nėra priskirtinas, todėl Komisija pagrįstai jį atsisakė nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. AG-348/03-2023 „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ (Sprendimas), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo ((duomenys neskelbtini))“ (Tarnybos sprendimas) panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo bei kitų asmenų 2022 m. sausio 20 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei prašymo perduoti Komisijai pareiškėjo 2023 m. gegužės 10 d. skundą išnagrinėti iš esmės.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Komisijos Sprendimo atmetė sutikdamas su atsakovo pozicija, kad ginčas yra kilęs iš žemės reformos teisinių santykių, kadangi pareiškėjas ginčija Tarnybos teritorinio padalinio veiksmus, o tokie ginčai nagrinėjami vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, todėl Komisija pagrįstai jį atsisakė nagrinėti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo suformuotos LVAT praktikos. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Tarnybos sprendimas nelaikytinas žemės reformos vykdytojų sprendimu ir jo apskundimui Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis netaikytinas. Be to, Komisija yra nagrinėjusi analogiškas bylas – dėl Tarnybos sprendimų valstybinės žemės naudojimo patikrinimo procedūroje, kuriose priimtų sprendimų pagrįstumą tikrino ir LVAT. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).Teisėjų kolegija apeliacine tvarka patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, negali pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kilęs ginčas, dėl kurio pareiškėjas 2023 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Komisiją, yra kilęs iš žemės reformos teisinių santykių, ir kad tokie ginčai nagrinėjami vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 10 d. Komisijai pateikė skundą dėl Tarnybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei prašymo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų 2022 m. sausio 20 d. skundą. Iš pareiškėjo 2023 m. gegužės 10 d. skundo Komisijai turinio matyti, jog jame pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad: Tarnybos sprendimas priimtas atsakant į jo su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis 2022 m. sausio 20 d. pateiktą skundą; Tarnybos sprendimas priimtas įvertinus 2023 m. kovo 7 d. Žemės įstatymo 36 straipsnio pagrindu atlikto neplaninio Žemės sklypo patikrinimo rezultatus, kurie užfiksuoti Tarnybos 2023 m. kovo 18 d. surašytame žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-103-(14.49.74); pareiškėjo nuomone, Tarnybos sprendime nepagrįstai, be kita ko, konstatuota, kad 2022 m. sausio 20 d. skunde nurodytų klausimų nagrinėjimas nėra Tarnybos kontrolės dalykas, ir kad tai nepriskirta Tarnybos kompetencijai. Iš pareiškėjo Komisijai teikto prašymo matyti, kad jis laikėsi pozicijos, jog pareiškėjo 2022 m. sausio 20 d. skundo Tarnybai pateikimo metu Tarnyba turėjo pareigą ir kompetenciją vykdyti valstybinės žemės naudojimo kontrolę, vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsniu.Taip pat nustatyta, kad Komisija ginčijamu 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 10 d. Komisijai pateiktą skundą konstatavusi, kad šio skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Iš Sprendimo turinio matyti, kad jame pacituotos IAGNTĮ 5, 10 straipsnių, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio bei pastarojo straipsnio pagrindu priimtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių nuostatos. Taip pat Sprendime nustačius, kad pareiškėjo ginčijamame Tarnybos sprendime pareiškėjui buvo nurodyta jo apskundimo tvarka (,,Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu per 20 darbo dienų šis atsakymas gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriui. Pažymime, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriui paduodamo skundo forma ir turinys turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus“), padaryta išvada, jog Tarnybos sprendimas yra skundžiamas Tarnybos direktoriui privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, o Tarnybos direktoriaus sprendimas skundžiamas tiesiogiai teismui, todėl pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, dėl ko jį atsisakytina priimti nagrinėti. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad dėl pareiškėjo 2023 m. gegužės 10 d. Komisijai pateiktame skunde minimo pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų 2022 m. sausio 20 d. skundo buvo priimtas ne vienas Tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas. Atitinkamai dėl tų ankstesnių Tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimų ginčai jau buvo nagrinėjami Komisijoje. Šiuos ginčus išnagrinėjus buvo priimti Komisijos sprendimai, t. y. 2022 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. 21R-255(AG-192/04-2022), 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 21R-438(AG-419/03-2022) ir 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 21R-659(AG-599/06-2022). Visais paminėtais atvejais Komisija vertino Tarnybos sprendimų, priimtų išnagrinėjus pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų 2022 m. sausio 20 d. skundą, teisėtumą ir pagrįstumą, juos panaikino ir įpareigojo Tarnybą tą patį pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų 2022 m. sausio 20 d. skundą išnagrinėti iš naujo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą.Teisėjų kolegija paminėtų faktinių aplinkybių kontekste įvertinusi Sprendimo motyvus konstatuoja, kad Komisija ginčijamu Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 10 d. jai pateiktą skundą iš esmės tik todėl, kad tokia Tarnybos sprendimo apskundimo tvarka (t. y. įtvirtintoji Žemės reformos įstatymo 18 str.) buvo nurodyta pačiame ginčijamame administraciniame akte. Sprendime ginčo priskirtinumo Komisijos kompetencijai aspektu nebuvo įvertintos pareiškėjo 2023 m. gegužės 10 d. Komisijai pateiktame skunde išdėstytos, teisėjų kolegijos vertinimu, šiam klausimui išspręsti reikšmingos aplinkybės.LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; 2026 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-748-602/2026). Šios nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) reikšmingos ir tais atvejais, kai Lietuvos administracinių ginčų komisija priima sprendimus dėl to, ar konkretus ginčas dėl jai skundžiamo akto teisėtumo ir pagrįstumo priskirtinas jos kompetencijai.Vadinasi, nagrinėjamu atveju vertindama pareiškėjo 2023 m. gegužės 10 d. skunde keliamo ginčo priskirtinumo Komisijai klausimą, Komisija, be kita ko, skundo priimtinumo ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatų taikymo aspektais privalėjo įvertinti kilusio ginčo pobūdį, įskaitant tai, ar ginčas kilęs iš Žemės reformos įstatymo, ar iš Žemės įstatymo reglamentuojamų teisinių santykių (pvz., Tarnybai įgyvendinant Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 9 p. įtvirtintą funkciją organizuoti ir vykdyti valstybinę žemės naudojimo kontrolę), taip pat nuosekliai įvertinti pareiškėjo skundo priėmimui svarbias kitas faktines aplinkybes. Komisijai tokio vertinimo neatlikus, Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu.Dėl kitų procesiniuose dokumentuose ir tikrinamame teismo sprendime išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamame teismo sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Komisiją pareiškėjo 2023 m. gegužės 10 d. skundo priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo.Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas yra palankus pareiškėjui, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, kad už apeliacinį skundą buvo sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis. Pažymėtina, kad pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą ir jo priedus elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo mokėti 75 procentus už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 11,25 Eur (ABTĮ 35 str. 2 ir 3 d.), todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 11,25 Eur suma. Pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjas yra sumokėjęs 22,50 Eur – už skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teisme priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjui atlygintinos išlaidos, turėtos bylą išnagrinėjus apeliacinės ir pirmosios instancijos teismuose. Taigi pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis – 33,75 Eur, o sumokėta žyminio mokesčio permoka (3,75 Eur) pareiškėjui grąžinama. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a:Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą tenkinti.Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. AG-348/03-2023 „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją pareiškėjo 2023 m. gegužės 10 d. skundo priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo.Priteisti pareiškėjui A. Z. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.Grąžinti pareiškėjui A. Z. žyminio mokesčio permoką – 3,75 Eur (tris eurus 75 centus).Sprendimas neskundžiamas.Teisėjai Audrius Bakaveckas Rytis Krasauskas Jolanta Malijauskienė