Kauno apylinkės teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-901-725/2026 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-17687-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 21.1.5; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3 (S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 5 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,dalyvaujant pareiškėjai PRS1 , viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos PRS1 skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2026 m. liepos 1 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947, panaikinimo.Teismasn u s t a t ė :2026 m. liepos 1 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947. Nutarime nurodoma, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį ir 346 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ties adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengta bešeimininkių kačių šėrimo vieta, kuri yra įkurta (duomenys neskelbtini), minėtą bešeimininkių kačių šėrimo vietą administruoja PRS1 bei E. M., ir 2024 m. liepos 21 d., apie 22.27 val., buvo pastebėta, kad vienas iš daugiabučio namo gyventojų išpylė kačių šėrykloje padėtą vandenį bei maistą, skirtą katėms. Tyrimo metu nenustačius pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų, kad įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 115 straipsnio 1 dalyje, administracinio nusižengimo teisena nutraukta, vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 dalies 1 punktu (b. l. 13–19). Pareiškėja PRS1 , nesutikdama su Institucijos nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, kad Kauno miesto Santakos policijos Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. L. pakartotinai paviršutiniškai bei formaliai atliko tyrimą pagal Pareiškėjos pateiktą 2024 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą, dėl nesuprantamų priežasčių neįsigilino ir neatsižvelgė į PRS1 , E. M. bei liudytojo G. L. pateiktos informacijos esmę, vienpusiškai, šališkai bei neobjektyviai traktavo byloje minimų asmenų liudijimus, vaizdo medžiagoje fiksuotus asmenų veiksmus bei retoriką, tyrime naudojo perteklinius procesinius veiksmus, kurių rezultate gauta informacija neturėjo jokio ryšio su tiriamu įvykiu. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato vyriausios tyrėjos J. L. 2026 m. liepos 1 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo (ROIK: 24251459947) byloje priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos nagrinėjimui aplinkybių, todėl negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (b. l. 3–12). Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė teismui atsiliepimą į Pareiškėjos skundą, kuriuo prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime į skundą Institucija nurodo, kad Institucija laikosi pozicijos, kad Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekant tyrimą pagal Pareiškėjos skundą buvo išnaudotos protingai galimos galimybės tam, kad surinkti duomenis ir įrodymus, tačiau visuma surinktų duomenų ir įrodymų neginčijamai neįrodo nusižengimo požymius, todėl manytina, kad 2026 m. liepos 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato nutarimas Nr. 24-ANR_N-421-2026 nutraukti administracinio nusižengimo bylos ROIK: 24251459947 teiseną yra teisėtas ir teisingas (b. l. 22–26). Teismo posėdžio metu PRS1 nurodė, kad savo skundą palaiko ir prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2026 m. liepos 1 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947. Skundas teikiamas ne vien dėl to, kad Pareiškėja nesutinka su priimtu nutarimu, bet ir dėl to, kad nebuvo tinkamai įvertinta įrodymų visuma ir pašalinti prieštaravimai. Kadangi yra suėjęs senaties terminas, prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra dėl bylos baigties. Skundas netenkinamas.ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariate buvo gautas PRS1 pareiškimas apie tai, kad ties adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengta bešeimininkių kačių šėrimo vieta, kuri yra įkurta (duomenys neskelbtini), minėtą bešeimininkių kačių šėrimo vietą administruoja PRS1 bei E. M.. 2024 m. liepos 21 d. apie 22.27 val., buvo pastebėta, kad vienas iš daugiabučio namo gyventojų išpylė kačių šėrykloje padėtą vandenį bei maistą skirtą katėms. Pagal PRS1 pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį ir 346 straipsnio 1 dalį. Tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. L. 2025 m. vasario 11 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947, motyvuojant tuo, kad tyrimo metu nenustatyta pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų, kad įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos J. L. 2025 m. vasario 11 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947 panaikintas ir byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. L. 2025 m. gruodžio 9 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 18 d. nutartimi pastarasis nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta tyrimui atlikti. Institucijos vyriausioji tyrėja J. L. 2026 m. liepos 1 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947, būtent dėl šio nutarimo PRS1 teikia skundą teismui. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Būtent šiuos reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Bendrame kontekste pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančio ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tokia nuostata teismų praktikoje aiškinama taip, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (kasacinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015 ir kt.).Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, susipažinęs su 2026 m. liepos 1 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947, sprendžia, kad skundžiamas nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl negali būti pripažįstamas pakankamai motyvuotu ir pagrįstu.Visų pirma, skundžiamame nutarime nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nutarimą priėmusi vyriausioji tyrėja J. L. nutarime iš esmės aprašo liudytojų parodymų turinį, kitą byloje esančią medžiagą, vėliau nurodo atitinkamas ANK nuostatas ir teismų praktikos išaiškinimus, tačiau nėra pateikiama išsami ir nuosekli analizė, kaip konkretūs byloje esantys duomenys tarpusavyje dera, kokias aplinkybes jie patvirtina ar paneigia ir kodėl vieniems įrodymams suteikiama didesnė įrodomoji reikšmė nei kitiems. Vien įrodymų išvardijimas ar jų turinio atkartojimas savaime nėra laikytinas tinkamu įrodymų įvertinimu. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog byloje esančios aplinkybės buvo išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, turi būti pateiktas motyvuotas įrodymų tarpusavio palyginimas, įvertintas jų nuoseklumas, patikimumas, tarpusavio sąsaja, taip pat pašalinti arba motyvuotai paaiškinti byloje esantys prieštaravimai.Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad tyrėja vieniems byloje esantiems duomenims suteikė didesnę reikšmę nei kitiems. Konkrečiai, išvada dėl administracinio nusižengimo požymių nenustatymo iš esmės grindžiama R. K. ir E. K. nurodytomis aplinkybėmis, kad jie jokių indelių neėmė ir nieko neišmetė, tuo tarpu vienintelių tiesioginių įvykio liudytojų PRS1 ir G. L. parodymai vertinami kritiškai ir jais iš esmės nesiremiama.Tačiau skundžiamame nutarime nėra pakankamai motyvuota, dėl kokių konkrečių priežasčių PRS1 ir G. L. parodymai laikyti nepatikimais, kokie byloje esantys objektyvūs duomenys šiuos parodymus paneigia, taip pat kodėl R. K. ir E. K. paaiškinimams suteikta didesnė įrodomoji reikšmė. Vien subjektyvus parodymų įvertinimas kaip kritiškų, nepateikiant konkrečių tokio vertinimo priežasčių, neatitinka ANK 569 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto išsamaus ir nešališko įrodymų vertinimo reikalavimo.Institucija atsiliepime į skundą nurodė: „Duotuoju atveju byloje dalyvaujantys asmenys, Pareiškėjos skunde bei ankstesniuose skunduose minimi asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai turėtų būti vertinami, kaip šališki. Nešališkų, pašalinių asmenų, kurie galėtų suteikti objektyvius, neginčijamus su byla susijusius duomenis negauta. Tai ir nėra ką analizuoti ir gretinti, apklausti nešališki asmenys nurodo, kad nieko nematė, negirdėjo, t. y. jų parodymai nei patvirtina, nei paneigia suinteresuotų byloje asmenų parodymų.“ Teismo vertinimu, Institucijos atsiliepime nurodytas argumentas nelaikytinas pakankamu pagrindu atmesti ar kritiškai vertinti įvykio liudytojų parodymus. Vien tai, kad asmenys yra Pareiškėjos nurodyti ar kitaip susiję su byla, savaime nepatvirtina jų suinteresuotumo bylos baigtimi ir nepanaikina jų parodymų įrodomosios reikšmės. Institucija turėjo konkrečiai nurodyti, kokios aplinkybės leidžia spręsti apie šių asmenų šališkumą, bei jų parodymus įvertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Aplinkybė, kad kiti apklausti asmenys įvykio nematė ir negirdėjo, savaime nepaneigia tiesioginių liudytojų parodymų, todėl negali būti vertinama kaip pagrindas jų apskritai neanalizuoti. Priešingai, būtent esant tokiai įrodymų situacijai institucija privalėjo tarpusavyje palyginti liudytojų parodymus, įvertinti jų nuoseklumą, detalumą, tarpusavio sutapimus bei galimus prieštaravimus ir konkrečiai motyvuoti, kodėl jais netikima.Šiuo aspektu taip pat reikšminga aplinkybė, kad R. K. ir E. K. patys yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu įvykiu, todėl jų paaiškinimų patikimumas turėjo būti vertinamas visų byloje surinktų duomenų kontekste, juos lyginant su kitais įrodymais. Vien tai, kad šie asmenys neigė atlikę veiksmus, galimai sudarančius administracinio nusižengimo požymius, savaime nesudaro pakankamo pagrindo jų paaiškinimus laikyti patikimesniais už kitus byloje esančius duomenis.Taip pat nepagrįsta laikytina išvada, kad PRS1 parodymų patikimumą mažina aplinkybė, jog į policiją ji kreipėsi tik praėjus 11 dienų nuo galimo administracinio nusižengimo padarymo. Vien faktas, kad asmuo apie galimą administracinį nusižengimą pranešė ne iš karto, savaime nepaneigia jo parodymų ir nesudaro pagrindo juos laikyti nepatikimais. Ši aplinkybė galėtų būti vertinama kaip viena iš įrodymų visumos aplinkybių, tačiau tam, kad jai būtų suteikta reikšmė vertinant parodymų patikimumą, būtina nustatyti ir motyvuotai nurodyti, kokiu būdu konkretus kreipimosi į policiją laiko tarpas daro įtaką šių parodymų patikimumui. Pareiškėja turėjo teisę kreiptis dėl galimo administracinio nusižengimo per įstatyme nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Todėl pats kreipimosi ne iš karto faktas, nesant kitų objektyvių duomenų, paneigiančių Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, negali būti laikomas pakankamu pagrindu jos parodymais nesivadovauti.Antra, skundžiamame nutarime nurodyta, kad patikrinimo metu nenustatyta pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų, jog buvo padarytas, be kita ko, ANK 364 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas. Tačiau ši išvada nutarime nėra tinkamai motyvuota. Apsiribojama lakonišku teiginiu, kad šiuo atveju objektyvių ir neginčijamų duomenų bei įrodymų nėra, tačiau nenurodoma, kokie konkretūs byloje esantys duomenys buvo įvertinti, kokios aplinkybės jais nustatytos ir dėl kokių priežasčių šie duomenys nelaikyti pakankamais administracinio nusižengimo požymiams konstatuoti.Vien aplinkybės, kad byloje nėra „objektyvių ir neginčijamų“ įrodymų, nurodymas savaime nepagrindžia sprendimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Institucija turėjo įvertinti visus byloje surinktus duomenis jų visumos kontekste ir motyvuotai nurodyti, kodėl jų visuma neleidžia daryti išvados dėl administracinio nusižengimo padarymo. Priešingu atveju nėra aišku, ar išvada dėl nepakankamo įrodymų kiekio padaryta įvertinus visus byloje esančius duomenis, ar tik remiantis atskirais įrodymais.Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo teisenoje įrodymų vertinimas negali būti grindžiamas reikalavimu, kad kiekviena teisiškai reikšminga aplinkybė būtų patvirtinta absoliučiai neginčijamu ar tiesioginiu įrodymu. Sprendžiant dėl administracinio nusižengimo padarymo turi būti vertinama byloje esančių įrodymų visuma, jų tarpusavio sąsaja, nuoseklumas ir patikimumas. Todėl institucija, konstatuodama, kad duomenų nepakanka, privalėjo konkrečiai nurodyti, kokių duomenų nepakanka, kokie įrodymai vieni kitiems prieštarauja, kokie jų trūkumai ir kodėl esamų įrodymų visuma neleidžia nustatyti atitinkamų administracinio nusižengimo požymių.Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamame nutarime nėra tinkamai įgyvendinta ANK 618 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Nutarime nurodytos išvados nėra pakankamai susietos su konkrečiais byloje esančiais įrodymais, nėra tinkamai įvertinti ir pašalinti skirtingų asmenų parodymų prieštaravimai, taip pat nėra pakankamai motyvuota, dėl kokių priežasčių vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami arba vertinami kritiškai.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas 2026 m. liepos 1 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną turėtų būti naikintinas, o administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina kompetentingai institucijai iš naujo įvertinti joje esančius duomenis ir priimti motyvuotą sprendimą, atitinkantį ANK nustatytus reikalavimus. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas – nuo galimo administracinio nusižengimo padarymo dienos yra praėję daugiau kaip dveji metai. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. administracinį nusižengimą galimai padarė 2024 m. liepos 21 d., todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas suėjo 2026 m. liepos 21 d. Atsižvelgus į tai, net ir nustačius skundžiamo nutarimo motyvavimo ir įrodymų vertinimo trūkumus, nėra teisinio pagrindo grąžinti administracinio nusižengimo bylos medžiagą Institucijai nagrinėti iš naujo, nes, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, administracinė nuobauda nebegalėtų būti paskirta. Dėl šios priežasties skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o Pareiškėjos skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,n u t a r i a : PRS1 skundo netenkinti.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos J. L. 2026 m. liepos 1 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947 palikti nepakeistą. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė