Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) Marijampolės kalėjimo viršininko 2024 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. NSN-20-262 „Dėl nuteistojo V. K. nubaudimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda (izoliuoti į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų); 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos kanclerės L. V. 2024 m. gegužės 3 d. raštą Nr. 2S-2187 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir pripažinti, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:Bausmės vykdymo pradžioje, būdamas LKT Kauno kalėjime (iki paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą), kreipėsi su prašymu reg. Nr. NPS-19-1916 į Kauno kalėjimo administraciją, prašydamas jį tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui nukreipti į LKT Pravieniškių 1-ąjį arba 2-ąjį kalėjimus. Šis pareiškėjo prašymas netenkintas ir jis perkeltas į LKT Marijampolės kalėjimą. LKT Marijampolės kalėjimo viršininkas Sprendimu nubaudė pareiškėją nuobauda – izoliavimu į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų. Manydamas, kad Sprendimas ir juo paskirta nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta, pareiškėjas apskundė jį LKT direktoriui. Pareiškėjo skundą išnagrinėjo ne LKT direktorius, o jam pavaldi šios tarnybos kanclerė L. V., kuri 2024 m. gegužės 3 d. Raštu jį pripažino nepagrįstu ir atmetė. Abu individualaus pobūdžio administraciniai aktai – tiek LKT Marijampolės kalėjimo viršininko Sprendimas, tiek ir LKT kanclerės Raštas yra neteisėti ir nepagrįsti.Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 18 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus – apie 15.00 val. kreipėsi į budėtojų dalį ir pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę pareiškėjui administracijos paskirtame 1-ame būryje, tuo pareiškėjas esą pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Pareiškėjas dėl aplinkybių, susijusių su nuobaudos skyrimu, teikė pasiaiškinimą, kuriame aiškiai nurodė, kad būryje yra priešiškai nusiteikusių asmenų, galinčių kelti pavojų pareiškėjo saugumui, fizinei ir psichologinei sveikatai. Tokie pareiškėjo motyvai nebuvo išgirsti, o pareigūnai pareiškėją paėmė ir keli fiziškai nunešė prie 1-ojo būrio patalpų, tačiau pareiškėjas į gyvenamąsias 1-ojo būrio patalpas nėjo. Aplinkybės, kad 1-ajame būryje yra priešiškai prieš pareiškėją nusiteikusių asmenų, visiškai nebuvo tikrinamos, analizuojamos, tokiu būdu nepasirūpinta nuteistojo saugumu, o paprasčiausiai pademonstruota fizinė jėga. Tiek Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, tiek ir visas LKT Marijampolės kalėjimo personalas privalėjo aiškintis, ar pareiškėjo nuogąstavimai pagrįsti, tačiau iš skundžiamo Rašto matyti, jog tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo paaiškinimo atliktas jau po to, kada pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, o tai reiškia, jog į pareiškėjo paaiškinimą neatsižvelgta. LKT Marijampolės kalėjime nėra sukurta kamerų tipo sistema. Gyvenamosios patalpos yra bendrabučio tipo. 1-ajame būryje bausmę atlieka nuteistieji, kurie yra nuteisti įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais už smurtinius ir seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. Pareiškėjas tokio pobūdžio nusikaltimo nėra padaręs, tačiau jį perkėlus į tokį būrį, pareiškėjas savaime būtų priskirtas prie nuskriaustųjų kastos nuteistųjų. Pareiškėjas sutinka atlikti jam paskirtą bausmę bet kuriame kitame būryje. Laisvės atėmimo bausmė yra neišvengiamai susijusi su tam tikrais apribojimais ir suvaržymais, tačiau tokie apribojimai neturi būti didesni, nei privalo pagal galiojančius įstatymus ir visų pirma BVK. Pareigūnai prievarta nunešdami pareiškėją yra į 1-ojo būrio patalpas, patys jį priskyrė konkrečiai kastai. Skundžiamame LKT kanclerės Rašte visiškai nepasisakyta dėl subkultūros LKT Marijampolės kalėjime faktinės ir teisinės reikšmės, tarsi šie argumentai būtų nereikšmingi ar pareiškėjas jų nebūtų pateikęs skunde LKT direktoriui.Paskirta nuobauda yra neteisėta. Negali būti baudžiamas asmuo, kuris veikia, siekdamas apsaugoti save ir neturėdamas kito pasirinkimo. Negalima reikalauti iš įstatymams privalančio paklusti subjekto elgesio, kurio jis, net ir norėdamas, negalėtų užtikrinti. Sprendimas skirti nuobaudą, yra nuteistojo teisių, garantuotų BVK 11 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas. Taip pat pažeista ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta garantija nebūti persekiojamam už kritiką. Nepagrįstas ir Rašte nurodytas motyvas esą „jeigu jausitės nesaugus dėl kitų nuteistųjų elgesio, visada galite kreiptis į atsakingus pareigūnus, nurodydamas konkrečias faktines aplinkybes“. Pareiškėjas ne tik jausis nesaugus ateityje, bet ir dabar jaučiasi nesaugus, juolab nurodė, dėl ko negali būti paskirtas į 1-ąjį būrį, tačiau šiems paaiškinimams joks dėmesys nebuvo skirtas.Pareiškėjo elgesys, sąlygotas kitų nuteistųjų jam keliamo nesaugumo, buvo teisėtas, todėl nuobauda jam skirta visiškai nepagrįstai. Nekeistų situacijos netgi ir tai, kad pareiškėjas dėl jam keliamo nesaugumo lygmens sąžiningai klystų, tačiau esamomis sąlygomis pareiškėjo elgesys buvo teisėtas ir negalėjo užtraukti tokios atsakomybės, kokia pritaikyta. Pareiškėjo veikime nebuvo jokio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėties, todėl Sprendimas ir Raštas yra neteisėti, nepagrįsti ir naikintini. Atsakovas LKT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto K. L. 2024 m. vasario 27 d. Tarnybiniame pranešime Nr. PŽ-20-274 „Dėl nuteistojo V. K. 1 būrio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) nurodyta, kad 2024 m. vasario 27 d. apie 16.30 val. nuteistasis V. K. pareiškė, jog atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 1-ame būryje. Tuo nuteistasis pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Pagal pareiškėjo 2024 m. vasario 27 d. pasiaiškinimą Nr. NP-20-265, jis atsisakė eiti į 1-ą būrį; nurodė, jog prievarta ten buvo nuneštas; prašė nekelti jo į 1-ą būrį. Pagal pareiškėjo 2024 m. kovo 4 d. Paaiškinimą Nr. SV-20-1684, pareiškėjas buvo iškviestas paaiškinti dėl atsisakymo keltis į būrį. Pareiškėjas nurodė, jog atsisako eiti į 1-ą būrį, nes ten yra žmonių, kurie gali kelti grėsmę jo sveikatai bei psichologinei būklei. Pareiškėjas išreiškė norą dirbti kitame būryje ir nurodė, jog nenorėtų nurodyti asmenų, kurie tai gali daryti, būtent dėl taip dažnai minimų kitų „subkultūrų“ žmonių. Pagal Tarnybinį pranešimą, Saugumo valdymo skyrius atliko tarnybinį patikrinimą dėl to, kad 2024 m. vasario 27 d. nuteistasis V. K. atsisakė vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus – atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 1-ame būryje ir buvo paprašyta Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pateikti duomenis, ar nuteistasis turi rimtų, ar išimtinių aplinkybių dėl kurių negalėtų saugiai atlikti bausmės jam paskirtame 1-ame būryje. Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. SV-20-1980 „Dėl nuteistojo V. K. laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimo nevykdymo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nurodyta, kad Saugumo valdymo skyriaus vyresnysis specialistas R. S., surinkęs ir išnagrinėjęs dokumentinę medžiagą dėl nuteistojo V. K. laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimo nevykdymo, nustatė, jog 2024 m. vasario 28 d. minėtas nuteistasis buvo pristatytas Marijampolės kalėjimo patariamajai komisijai, kuri nutarė atlikti aplinkybių patikrinimą siekiant išsiaiškinti nuteistojo atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje, priežastis. Nuteistasis buvo laikinai izoliuotas 30-tame būryje, kuriame nuteistieji bausmę atlieka kamerose ir yra izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Patikrinimo metu, žodžiu ir raštu buvo apklausti 1-o būrio nuteistieji, kurie paaiškino, kad jie nežino dėl kokių priežasčių nuteistasis V. K. atsisakė atlikti bausmę 1-ame būryje. Apklausti nuteistieji nurodė, kad jie nuteistojo nepažįsta. Be to, apklausti nuteistieji nurodė, kad kiek jie žino, nuteistasis 1-ame būryje priešų, problemų neturi, šiame būryje bausmę atlikti gali. Tarnybinio patikrinimo metu buvo gauta 2024 m. kovo 14 d. LKT Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuomonė, kad minėtas skyrius neturi informacijos, jog nuteistojo V. K. sveikatai ar gyvybei grėstų realus pavojus ir jis negalėtų saugiai atlikti bausmės jam paskirtame 1-ame būryje. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta rimtų ar išimtinių aplinkybių, ar duomenų, dėl kurių nuteistasis negalėtų saugiai atlikti bausmę jam paskirtame 1-ame būryje. Remiantis aukščiau išdėstytais faktais, Marijampolės kalėjimo viršininkui buvo pasiūlyta nuteistąjį V. K. pristatyti Marijampolės kalėjimo patariamai komisijai ir minėtam nuteistajam dar kartą pasiūlyti eiti atlikti bausmę į jam paskirtą 1-ą būrį, o atsisakius eiti atlikti bausmę į minėtą būrį, už 2024 m. vasario 27 d. padarytą vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, nubausti drausmine tvarka. Sprendimu, atsižvelgiant į tai, jog 1-o būrio nuteistasis V. K. 2024 m. kovo 18 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, o būtent – apie 15.00 val. kreipėsi į budėtojų dalį ir pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 1-ame būryje. Savo veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, todėl vadovaujantis BVK 79 ir 80 straipsniais, pareiškėjui buvo nutarta skirti 30 (trisdešimt) parų kamerų tipo patalpose.Pareiškėjas, atsisakydamas eiti į paskirtą būrį, nedetalizavo galbūt kilusio pavojaus šaltinių, nenurodė konkrečių asmenų, dėl kurių pareiškėjui galbūt kilo pavojus, todėl atsižvelgiant į tai, kad svarių priežasčių, kurios pareiškėjui trukdytų atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtame būryje, nebuvo identifikuota, pareiškėjo atsisakymas keltis į paskirtą būrį buvo kvalifikuotas kaip drausmės pažeidimas. Nebuvo jokių objektyvių duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad Marijampolės kalėjime kalintys nuteistieji būtų priešiškai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu, ar, kad nuteistieji laikytųsi subkultūros ir dėl to jis negalėtų gyventi paskirtame būryje. Marijampolės kalėjimas nepripažįsta jokių nuteistųjų suskirstymų į vadinamas „kastas“, kadangi visi nuteistieji yra lygūs ir tariamas susiskirstymas „kastomis“ yra susijęs išskirtinai su pareiškėjo suvokiamu bendravimu ir socialiniais įgūdžiais, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neva egzistuojančių „kastų“ buvo deklaratyvūs ir nepagrįsti. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai laikytini pakankamu įrodymu konstatuojant pareiškėjo neteisėtus veiksmus, kadangi nebuvo nustatyta, kad Marijampolės kalėjimo pareigūnai būtų suinteresuoti bausti tik pareiškėją, ar būti šališki pareiškėjo atžvilgiu. Teismui pateikiama dokumentinė medžiaga įrodė pareiškėjo padarytą nusižengimą. LKT išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir susijusią dokumentinę medžiagą, nustatė, jog duomenų, kad pareiškėjui ir jo sveikatai kiltų grėsmė atliekant bausmę paskirtame būryje – LKT neturi. Įvertinus visus nagrinėtus dokumentus Rašte buvo nustatyta, kad gauta medžiaga laikytina pakankamu įrodymu konstatuojant pareiškėjo neteisėtus veiksmus, numatytus BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, o informacijos, kad pateikta dokumentinė medžiaga neatitinka tikrovės LKT neturi. Todėl nėra pagrindo abejoti darbuotojų pasirašytais tarnybiniais dokumentais, kuriuose pateiktos faktinės pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybės. Pareiškėjui paskirta nuobauda buvo adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui.