Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-09-16 · Administracinė byla Nr. eA-2734-968/2026

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-16
Bylos Nr.
eA-2734-968/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03604-2026-6
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
K. M.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Administracinė byla Nr. eA-2734-968/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03604-2026-6Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 16 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. M. (K. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. M. (K. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja K. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 26S83164 (toliau – ir Sprendimas) atsisakyti išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo neišnykus pagrindui uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, kuriuo prašoma panaikinti draudimą jai atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėja skunde nurodė: Nuo 2022 m., turėdama išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėja gyveno Lietuvoje kartu su sutuoktiniu ir dviem nepilnamečiais vaikais. Pareiškėja ir jos sutuoktinis dirbo statybos įmonėje, sūnus lankė mokyklą (duomenys neskelbtini) mieste bei sportavo futbolo klube, o dukra lankė lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėja ir jos šeima gerbia ir puoselėja tautinių Lietuvos švenčių tradicijas, įsitraukė į vietos bendruomenės gyvenimą, domisi Lietuvos istorija ir kultūra, mokosi lietuvių kalbos ir jau buitiniu lygmeniu sugeba komunikuoti su lietuviškai bendraujančiais asmenimis. Dėl buitinių problemų, susijusių su šeimos persikėlimu gyventi į Lietuvą, pareiškėja buvo priversta lankytis Baltarusijoje. Ji vyko į Baltarusiją su sūnumi dėl jo (duomenys neskelbtini) gydymo, dėl šeimos šuns atvežimo į Lietuvą, dėl vaikų pasų keitimo ir dėl sunkios tėčio būklės po (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2023 m. pildydama Migracijos departamento klausimyną nurodė visas reikšmingas faktines aplinkybes, tame tarpe ir tai, jog ji 2014–2020 m. dirbo stiuardese Baltarusijos Respublikos aviakompanijoje „Belavia“ (toliau – ir aviakompanija). Šios aplinkybės nesutrukdė pareiškėjai gauti leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2025 m. birželio 19 d. Pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimo terminui, pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti turimą leidimą ir nieko nenuslėpdama vėl išsamiai užpildė klausimyną. Tačiau Migracijos departamentas 2025 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą Nr. 25S159475, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjos leidimą, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Ši išvada padaryta remiantis tuo, kad pareiškėja yra dirbusi valstybinėje įmonėje ir dažnai vyksta į Baltarusiją. Atsakovas 2025 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą Nr. 25S166060, kuriuo nusprendė pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvą iki 2028 m. sausio 22 d. Galiausiai atsakovas 2025 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 25S177546, kuriuo nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja visus minėtus atsakovo sprendimus apskundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2026 m. sausio 14 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą. Kadangi pareiškėjos dukra yra mažametė, ji kartu su dukra išvyko į (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos sūnus ir sutuoktinis liko gyventi Lietuvoje. Tokiu būdu dėl Migracijos departamento veiksmų buvo išskirta šeima, išsiskyrimas buvo dramatiškas, o pasekmės itin neigiamos, ypač pareiškėjos vaikams. Dėl siekio vėl sujungti šeimą pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymu panaikinti 2025 m. liepos 23 d. sprendimą, kuriuo jai buvo uždrausta atvykti į Lietuvą arba reikšmingai sutrumpinti šį terminą, jog dukra turėtų galimybę nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. pradėti lankyti parengiamąją ugdymo grupę. Atsakovas išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išbraukti pareiškėjos duomenis iš nacionalinio sąrašo, nes neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvą. Sprendime atsakovas pakartojo procesinių dokumentų santraukas dėl tarp šalių vykusio proceso ir akcentavo, kad Valstybės saugumo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSD) pareiškėjos keliamą grėsmę vertina taip pat, o pareiškėja nepateikė naujų aplinkybių, dėl kurių draudimas atvykti turėtų būti atšauktas. Migracijos departamentas Sprendime laikėsi pozicijos, jog pareiškėjos vaikų sveikata ir gerovė nėra tos aplinkybės, kurios įtakoja jo sprendimus, o LVAT nagrinėdamas pareiškėjos apeliacinį skundą šias aplinkybes įvertino. Sprendimas yra neteisingas, nelogiškas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Niekas iki realaus sprendimo įvykdymo negalėjo tinkamai įvertinti pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos poveikio vaikams, o fizines vaikų ligas akivaizdžiai nulėmė neadekvatūs jų amžiui pergyvenimai ir stresas. Sprendimas yra grindžiamas VSD išvadoje pateiktais duomenimis, tačiau pareiškėja su šia išvada nebuvo supažindinta, todėl nežinojo kuo yra kaltinama. Ankstesnio teisminio proceso metu VSD pateiktoje išvadoje buvo akcentuotas pareiškėjos darbas aviakompanijoje ir dažni vizitai į Baltarusiją, tuo tarpu aktualiu laikotarpiu pareiškėja nesilankė Baltarusijoje, o jos darbo aviakompanijoje laikotarpis tapo dar mažiau aktualus. VSD išvadoje šios aplinkybės nebuvo vertintos, todėl ji neatitinka išsamumo, objektyvumo ir proporcingumo principų, o atsakovas neįvertino VSD pateiktos informacijos kritiškai šių principų kontekste ir priėmė neteisėtą sprendimą. Sisteminė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ir teismų praktikos analizė leidžia teigti, kad Migracijos departamentas negalėjo automatiškai esant nepalankiai VSD išvadai priimti sprendimą. Atsakovas visais atvejais privalėjo savarankiškai išnagrinėti dokumentus ir įvertinti visais reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju atsakovas Sprendime tik atkartoja išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktus argumentus, bet nevertina situacijos pagal pasikeitusias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovas aklai rėmėsi VSD išvada ir laikėsi pozicijos, kad nuo pirminės nepalankios VSD išvados faktinės aplinkybės nepasikeitė. Sprendime nėra jokių duomenų apie Migracijos departamento atliktą vertinimą dėl leidimo laikinai gyventi proporcingumo surinktos informacijos apie pareiškėją kontekste, pateikiant vienintelį sakinį, jog taikoma priemonė yra proporcinga. Sprendimas priimtas išskirtinai remiantis tik prielaidomis ir išvedžiojimais, kadangi jokie aktyvūs veiksmai ar kiti objektyvūs duomenys, kurie indikuotų apie pareiškėjos keliamą grėsmę ir pavojų valstybės saugumui, nebuvo nustatyti, kas lemia Sprendimo nepagrįstumą. Negali būti pripažįstama teisėta tokia situacija, kai pareiškėjos šeimos gyvenimas žlugdomas vien teorinių pasamprotavimų pagrindu, kai realiai pareiškėjos lojalumas Lietuvai yra akivaizdus ir patvirtintas Lietuvos Respublikos piliečių rekomendacijų gausa. Šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, toks žingsnis privalo būti pagrįstas protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus. Pareiškėjos vaikai mokėsi Lietuvoje, o po jos išsiuntimo dukra buvo priversta palikti Lietuvą, nes jos ryšys su mama dėl amžiaus natūraliai artimesnis. Šeimos išskyrimas sukėlė didelį sukrėtimą vaikų gyvenimams, o Sprendime pateikti argumentai, kad jis neįtakoja šeimos susijungimo teisės, nes pareiškėja kartu su visa šeima gali keliauti atgal į Baltarusiją ar į (duomenys neskelbtini), yra nesąžiningas teisės aktų ir teisminės praktikos ignoravimas, ciniškas elgesys. Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinus gerojo viešojo administravimo principus, jo turinys prieštarauja VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams, todėl jis privalo būti panaikintas.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:Pareiškėja skunde argumentuodama dėl jos nekeliamos grėsmės valstybės saugumui tiesiogiai bando paneigti LVAT 2026 m. sausio 14 d. nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1259-822/2026 nustatytą prejudicinį faktą, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl skundo argumentai dėl jos nekeliamos grėsmės privalo būti atmesti. Taip pat LVAT minėtoje nutartyje pasisakė ir dėl pareiškėjos šeimyninių ryšių, konstatuodamas, jog išskirtinių šeimyninių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta.LVAT jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog tais atvejais kai užsieniečiai pasinaudoja teise kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu panaikinti ar sutrumpinti įteisėjusiu sprendimu nustatytą draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, pasikeitus aplinkybėmis, tai neturėtų būti suprantama kaip atsakovo pareiga iš naujo vertinti visą situaciją, tačiau atskira tokio prašymo nagrinėjimo tvarka suponuoja, jog Migracijos departamentas turi pareigą priimti individualizuotą sprendimą ir motyvuotai nuspręsti ar yra pagrindas tokį prašymą tenkinti. Šiuo atveju Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, o Sprendimas yra individualizuotas ir motyvuotas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog Sprendimas pažeidžia jos vaikų interesus ir šeimos susijungimo teisę. Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) nuostatai neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės. Teismų praktikoje pripažįstama, jog atsisakymas leisti šeimai susijungti gali būti pateisinamas bent vienu EŽTK 8 straipsnio 2 dalyje įvardintu tikslu, t. y. valstybės saugumas, visuomenės apsauga ar šalies ekonominės gerovės interesai, siekis užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtinybė apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. Įvertinus pareiškėjos prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti jai taikomą draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir buvo pritarta VSD motyvuotai nuomonei, kad grėsmė valstybės saugumui kyla ne dėl pareiškėjos individualių šeimyninių aplinkybių, o dėl sąmoningai pasirinkto darbo aviakompanijoje, kurioje dirbančių asmenų lojalumą valdančiajam režimui kontroliuoja specialiosios tarnybos, užtikrinančios, kad tokiose įmonėse nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys, neišnyko. Pareiškėjos prašyme pateikta informacija dėl pablogėjusios pareiškėjos sūnaus sveikatos būklės, nelaikytina pagrindu panaikinti draudimą atvykti ar sutrumpinti tokio draudimo terminą asmeniui, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką dėl galimos grėsmės valstybės saugumui, nes pridėti dokumentai (ambulatorinių apsilankymų aprašymai, stacionaro epikrizė) nepatvirtina prašyme nurodytos aplinkybės, kad paciento sveikatos būklė (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis (duomenys neskelbtini), būtų susijusi su kokiomis nors (duomenys neskelbtini) problemomis. Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių prašyme nurodytus pareiškėjos vaikams kylančius (duomenys neskelbtini) sunkumus, nepateikta.Sprendimas atitiko tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė:Pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui faktas ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką fakto bei laikotarpio teisėtumas jau buvo konstatuotas įsiteisėjusia ir galutine LVAT 2026 m. sausio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1259-822/2026. Tai, kad nuo pareiškėjos darbo aviakompanijoje pabaigos praėjo dar keli mėnesiai, ar tai, kad pareiškėja iš Lietuvos tiesiogiai nevyksta į Baltarusiją, nepaneigė Sprendimo teisėtumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime konstatavo, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Pareiškėja skundą iš esmės grindė vaikų atskyrimu, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos ir patvirtintos įsiteisėjusia LVAT nutartimi. Į bylą pateikti gydymo įstaigos išrašai (duomenys neskelbtini) suteiktas sveikatos paslaugas nepatvirtino iš esmės sveikatos pablogėjimo fakto, o tuo labiau, nepatvirtino vaikui kylančių (duomenys neskelbtini), kuriuos galėjo įtakoti motinos išvykimas. Pareiškėja nepateikė naujų aplinkybių, faktų, kurie nebuvo vertinti teismų ir kurie galėtų turėti įtakos pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimui ir duomenų išbraukimui iš nacionalinio sąrašo.